„Niekas netrukdo (susitarti – ELTA), tiesiog reikia dar šiek tiek laiko. Tikrai vakar padarėme nemažą žingsnį“, – žurnalistams Prienuose teigė G. Nausėda.
Prezidentas pažymi trečiadienį vykusiame susitikime su užsienio reikalų ministru aptaręs visą 2024 m. paskirti ketinamų ambasadorių paketą.
„Nenorėčiau užbėgti už akių ir sakyti, kad mes čia viską greitai pabaigsime, bet mes kalbėjome ne apie vieną ar du žmones, dvi ambasadas. Mes kalbėjome apie praktiškai visas ambasadas, kurių vadovai 2024 metais turės keistis“, – atkreipė dėmesį G. Nausėda.
„Tai kuomet kalbi apie tokį platų spektrą žmonių, norisi, kad, pirmiausiai, mūsų diplomatiniai resursai būtų panaudoti optimaliai ir besvarstant kyla tikrai labai įdomių minčių, pasiūlymų. Jeigu juos pavyks įgyvendinti, aš manau, kad mūsų diplomatinės atstovybės, visas diplomatinis korpusas ir jo efektyvumas galėtų tiktai sustiprėti“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas patikino su G. Landsbergiu artimiausiu metu sutaręs susitikti dar kartą.
„Sutarėme, su ministru susitiksime netrukus, pasiėmėme abu laiko šiek tiek pagalvoti ties labai konkrečiomis kandidatūromis ir, manau, kad jeigu padarysime antrąjį žingsnį, iš esmės, ko gero, jau bus galima ir pasakyti, kad darbas padarytas“, – teigė prezidentas.
Visgi G. Nausėda atkreipia dėmesį, kad visos ambasadorių kandidatūros bus tvirtinamos individualiai.
Savo ruožtu su prezidentu trečiadienį susitikęs užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigė, kad pirmąjį pokalbį dėl įstrigusio ambasadorių paskyrimo vertinantis pozityviai. Ministras vylėsi, kad ateityje tokių konstruktyvių pokalbių bus ir daugiau.
Prezidentūros ir URM kivirčai dėl ambasadorių skyrimo prasidėjo dar pernai – institucijos nuo gruodžio ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi vadovo. Daukanto aikštės rūmams ir ministerijai skirtingai aiškinant stringančias šios atstovybės ambasadoriaus skyrimo aplinkybes, klausimas ne kartą aptartas ir Seimo Užsienio reikalų komitete (URK).
Tuo metu dar praėjusių metų rudenį konfliktas tarp prezidento ir ministro kilo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno. Viešoje erdvėje pasirodžius informacijai apie galimą E. Bajarūno mobingą, nesutarta, ar ambasadorius toliau gali tęsti pareigas. Dėl šios situacijos ministerija atliko patikrinimą, kurio rezultatai parodė, kad ambasadorius pažeidė savo įgaliojimus, todėl spalį G. Landsbergis laikinai sustabdė E. Bajarūno funkcijas.
Klausimas dėl diplomato darbo dėmesio centre atsidūrė ir po Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) išvadų, nustačius, kad miuzikle „Operos fantomas“ apsilankę prezidentas G. Nausėda ir E. Bajarūnas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų įstatymą. Komisija nustatė, kad apsilankymas miuzikle buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.
Visgi Prezidentūra su VTEK išvada nesutinka. Daukanto rūmai akcentuoja, kad prezidentas iš ambasadoriaus dovanų ar paslaugų negavo. Tuo metu E. Bajarūnas teigė svarstantis šį VTEK sprendimą apskųsti.
Nausėda mato galimybių bendradarbiauti su LSDP
Prezidentas teigia matantis galimybių po rinkimų bendradarbiauti su palaikymą jam šalies vadovo rinkimuose išreiškusia Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). G. Nausėda taip pat viliasi, jog socialdemokratams laimėjus rinkimus keisis ir šalies politinė kultūra.
„Man atrodo, kad tai brandus brandžios partijos sprendimas, kuris nutiesia tam tikrus tiltus bendradarbiauti ateityje“, – vizito Prienuose metu žurnalistams ketvirtadienį teigė G. Nausėda.
„Manau, kad tokios (bendradarbiavimo – ELTA) galimybės yra realios – kad truputį pakeisime mūsų politikos pobūdį, kuomet politinės kultūros aksioma bus ne konkuravimas vardan konkuravimo, o konkuravimas ir bendradarbiavimas dėl strateginių Lietuvos tikslų. Tikiu, kad tokia perspektyva įmanoma“, – sakė šalies vadovas.
ELTA primena, kad LSDP pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė šeštadienį paskelbė nekandidatuosianti prezidento rinkimuose. Pavasarį Lietuvai rinksiant naują šalies vadovą, socialdemokratai apsisprendė paremti dabartinio šalies vadovo G. Nausėdos kandidatūrą.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios ir kitos politinės partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savo kandidate kelia dabartinę premjerę Ingridą Šimonytę, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė buvusio NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojo Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Krikščionių sąjunga, partija „Laisvė ir teisingumas“ išreiškė paramą savarankiškam kandidatui, advokatui Ignui Vėgėlei.
Taip pat yra žinomi dar 4 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus bei anksčiau į LRT generalinius direktorius kandidatavęs Zenonas Andrulėnas.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.
Nausėda ketina aptarti dronų pramonės plėtrą su Anušausku ir Rupšiu
Sunerimęs dėl dronų pramonės Lietuvoje, prezidentas G. Nausėda ketina susitikti su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Pasak jo, krašto apsaugos sistema ir kariuomenė nuvertina bepiločių orlaivių svarbą gynybai.
„Mūsų Krašto apsaugos ministerija turėtų būti tikrai Krašto apsaugos ministerija, o ne krašto apsaugos nuo dronų pramonės ministerija. Grįžęs aš tikrai norėsiu skirti šiam klausimui reikalingą dėmesį. Manau, kad reikėtų susitikti ir su krašto apsaugos ministru ir su kariuomenės vadu“, – žurnalistams Prienuose ketvirtadienį komentavo G. Nausėda.
Prezidentas svarsto šį klausimą aptarti Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.
„(Reikės – ELTA) susipažinti su ta dronų plėtros strategija, kuri, kariuomenės žodžiais, yra parengta ir galbūt dedikuoti šiam klausimui VGT posėdį, nes mes tiesiog neturime teisės švaistyti laiko“, – pridūrė jis.
Prezidento nuomone, kariuomenė nesupranta bepiločių orlaivių svarbos gynyboje. Jam taip pat kyla klausimų, kodėl kariuomenė šiuo klausimu nesikreipia į verslo atstovus.
„Kol kas mūsų kariuomenė ne iki galo yra įsisavinusi faktą, kad dronų plėtra yra labai svarbi mūsų visos gynybos strategijos dalis. Galima suprasti, kuomet vienas ar kitas dronų technologijos aspektas nėra žinomas, bet nusiteikti, kad dronų klausimai yra žinomi mūsų kariuomenės atstovams ir jie puikiai supranta, kas tai yra ir jiems nereikia nei verslo, nei akademijos pagalbos, tai yra ne pats tinkamiausias kelias“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda kritikavo ir tai, kad įsigyjant gynybos techniką prioritetas teikiamas kaimyninių valstybių, o ne lietuviškai produkcijai.
„Man nesuvokiama kaip galima teikti prioritetą kaimyninių valstybių produkcijai vietoje to, kad įsigyti gerą lietuvišką gaminį. Tai yra ne tik nepateisinama, tai yra nusikalstama, mano požiūriu“, – teigė jis.
