„Mūsų tarnybos aptiko du pažeidimus. Vieną dujų vamzdžio, kitą – ant duomenų kabelio. Dabar tai tiriame. Šiuo metu negalime pasakyti, kas už to stovi, bet matome, kad už to slypi kažkokie išorės veiksniai“, – sakė Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen.
Estija pradėjo tyrimą dėl galimo sabotažo, tyčinio kenkimo.
„Tai yra išorinis veikimas ir, ką mes girdime iš suomių, dažnu atveju rodoma į Rusijos pusę“, – komentavo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Suomijos pareigūnai sako, kad nėra „sprogmenų panaudojimo pėdsakų“.
Anot Estijos karinių jūrų pajėgų vado, panašu, kad vamzdis buvo velkamas ir nuplėštas. Sugadinimai – ant vamzdžio šono.
NATO vadas sako – tai rimta.
„Jei bus įrodyta, kad tai sąmoninga ataka prieš NATO kritinę infrastruktūrą, tai, žinoma, bus rimta. Bus vieningas NATO atsakas“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenberg.
Nors Suomijos gyventojai perspėti, kad dujos gali brangti, patys suomiai ir Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad pažeistas dujotiekis nėra strategiškai svarbus – užtenka dujų per terminalus.
Lietuva stiprina savo strateginių objektų, pirmiausia, Klaipėdos dujų terminalo apsaugą.
„Grėsmės lygį pakėlėme iš žemo į vidutinį būtent Klaipėdos mieste esantiems objektams“, – sakė laikinasis Viešojo saugumo tarnybos vadas Arūnas Paulauskas.
Kariuomenė, Viešojo saugumo tarnyba prie terminalo yra rengusi pratybas.
Bet pernykštis „Nord Stream“ sprogimas ir dabartinis incidentas prie Estijos rodo, kad ne valtyse ant vandens, o po vandeniu daugiausiai rizikų.
„Matome, kad situacija apie infrastruktūrą, ypatingai jūroje, yra pavojinga“, – kalbėjo D. Kreivys.
Vos pastačius terminalą sakyta, kad saugumas puikus.
Kai pernai sprogus „Nord Stream“ dujotiekiui klausėme, ar Lietuva užtikrina savo objektų saugumą po vandeniu, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė: „yra padaryta tai, kas reikia padaryti“.
Dabar vidaus reikalų ministrė sako – saugumas užtikrinamas.
„Klausimai yra sprendžiami tiek po vandeniu, tiek virš vandens, į tai yra atsižvelgiama“, – užtikrino vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Bet paaiškėjo, kad nei pernai, nei dabar, Lietuva nežino, kas vyksta po vandeniu prie terminalo, elektros kabelio su Švedija ar kitų povandeninių objektų.
„Šiuo metu povandeninis dar turbūt būtų komplikuotas, bet antvandeninis bet koks priartėjimas yra fiksuojamas“, – teigė laikinasis Viešojo saugumo tarnybos vadas Arūnas Paulauskas.
Prieš 8 metus konstatuota, kad reikėtų įrangos povandeninei stebėsenai prie terminalo. Jau trečia Vyriausybė vis dar nenuperka įrangos.
„Klaipėdos nafta investuoja į papildomas priemones, kurios būtų orientuojamos į povandeninę sritį“, – sakė A. Paulauskas.
Rusai dar iki invazijos į Ukrainą turėjo specialų dalinį diversijoms po vandeniu. Pagrindinė dislokacijos vieta numatyta Karaliaučiuje.
Kada bus įranga stebėti, kas vyksta po vandeniu, – neaišku.
„Šiuo metu yra pradėti įrangos pirkimai ir planas jau vyksta turbūt gerus metus“ – sakė D. Kreivys.
Prie strateginių objektų sulaikoma asmenų, kurie fotografuoja, filmuoja, nors negalima.
„Laimei, tie incidentai būna pakankamai retai, būna kartais nesankcionuoti dronų pakėlimai, filmavimai, fotografavimai bet tikrai jie nėra dažni“, – kalbėjo A. Paulauskas.
Lietuvoje po žeme yra 2,3 tūkst. kilometrų dujų vamzdynų. Saugumas užtikrinamas perpumpavimo stotyse – stebima vaizdo kameromis, samdoma apsauga.
Sausį sprogo dujotiekis Pasvalio rajone. Milžiniška liepsna lydė asfaltą, kaitino atokiau esančius pastatus.
Dėl ko sprogo dujotiekis prie Pasvalio, neaišku, tyrimas dar nebaigtas.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
