Patirties su QR kodu, ar, lietuviškai, greito atsakymo kodu Lietuva turi.
„Taip, tai galėtų būti panašu į Galimybių pasą, arba statybų sektoriuje jau mūsų patvirtintas skaidriai dirbančiojo QR“, – LNK žinioms sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Galimybių pasas parodydavo, ar žmogus yra skiepytas, o šiuo atveju rodytų, ar nėra teistas už pedofiliją.
Jei Seimas pritars šiam Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymui, Galimybių paso atitikmenį privalės turėti visi, kurie dirba su vaikais, kitaip – darbo nebus.
„Žalia spalva – jeigu žmogus neturi to blogo kriminalinio įrašo, o raudona – jeigu turi“, – tikino M. Navickienė.
O darbdavys, pavyzdžiui, mokyklos vadovas, darbuotojo QR kodą galėtų tikrinti periodiškai.
Planuojama, kad tai turėtų būti atliekama ne rečiau nei kartą per metus. Bet jeigu kiltų įtarimas, patikrinti būtų galima bet kada.
„Mes siekiame, kad jeigu yra faktas, bet bausmės nėra, yra susitaikymas, vis tiek rodytų, kad tas žmogus padarė nusikaltimą“, – pabrėžė ministrė M. Navickienė.
Numatoma, kad ir patys tėvai galėtų patikrinti, kas dirba su jų vaiku.
Vienas garsesnių pavyzdžių – dėl nepilnamečių tvirkinimo nuteistas moksleivių mentorius Remigijus Jakštys gyrėsi aplankęs 10 tūkstančių mokinių. Jo nesustabdė ir teismo draudimas prie nepilnamečių artintis.
„Turėtų teisę paprašyti individualiai veikiančios, ar savanoryste užsiimančio žmogaus parodyti tokį QR kodą“, – sakė M. Navickienė.
Norintis su vaikais dirbti asmuo tokį kodą turėtų būti atsisiuntęs telefone. Taigi, ir korepetitorius, ar pas vaikus atėjęs Kalėdų senelis QR kodą duotų tėvams nuskenuoti.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis sako, kad ši sistema turėtų būti taikoma ir kunigams.
„Dažnu atveju panašaus pobūdžio nusikaltimai, deja, vyksta bažnyčiose, ar tokiose įstaigose. Tai jeigu kalbame apie stovyklas, apie savanorystės programas, taip pat bus atitinkami QR kodai“, – kalbėjo jis.
Įstatymai ir dabar aiškiai numatoma – už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus teisti asmenys dirbti su vaikais negali. Bet dažnai institucijos tikrinti savo darbuotojų seksualinių nusikaltėlių registre nesivargina.
„Ir gana dažnai linkę girdėti, matyti, vertinti žmogų patį, net nežinodami baudžiamosios bylos duomenų. Ir net galvodami, kad žmogus yra labai mielas, fainas, gal jį čia tik kas nors apkalbėjo“, – teigė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė
tokius manymus ministerija sieks pabaigti baudomis. Jeigu patikrinus įstaigą, paaiškėtų, kad ji darbuotojų QR kodų netikrino, bauda būtų nuo 300 iki 500 eurų, už antrą kartą – nuo 500 iki 1000 eurų.
„O jeigu patikrinimo metu paaiškėtų, kad visgi dirba žmogus teistas už tyčinius, sunkius seksualinius nusikaltimus, tai bauda siektų nuo 3 iki 5 tūkstančių eurų. Ir ji jau būtų ženkli, kurią pajaustų darbdavys“, – aiškino ministrė M. Navickienė.
Savo ruožtu Vidaus reikalų ministerija (VRM) siekia griežtinti atsakomybę už pakartotinius seksualinius nusikaltimus prieš vaikus.
„Tie nusikaltimai nebebus lengvi, bus vidutinio ir sunkaus pobūdžio. Ir tuomet galės būti taikomos įvairios kitos priemonės, tuos asmenis kontroliuojant“, – tikino vidaus reikalų ministrės patarėja Agneta Ladek.
Ministrė M. Navickienė tikisi, kad siūlymui dėl specialaus QR kodo Seimas pritars dar iki šių metų pabaigos. Tada tai įsigaliotų jau kitais metais.
Visą LNK žinių reportažą žiūrėkite čia:
Navickienė papasakojo daugiau apie pasiūlymą
Ministrės teigimu, darbdavys turėtų atsakomybę tikrinti kiekvieną asmenį, kuris yra samdomas darbui su vaikais.
„Ir žmogus, kuris eina darbintis į tokią darbo vietą, galėtų kuo paprasčiau susigeneruoti tokį QR kodą, kuris būtų lengvai patikrinimas. Ir jis parodytų, ar žmogus yra teistas už sunkius ir seksualinius tyčinius nusikaltimus, yra tame registre, ar ne.
Tai žalia spalva būtų, jeigu žmogus neturi to blogo kriminalinio įrašo, o raudona – jeigu turi. Ir tai jau būtų patikrinimo momentas, kai darbdavys turėtų priimti sprendimą žmogaus į darbą nesamdyti, jeigu jis yra teistas“, – aiškino socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė.
Jos teigimu, šis QR kodas galėtų būti panašus ir į per pandemiją naudotą Galimybių pasą.
„Tai jeigu priimsi mūsų siūlomus teisės aktus, mūsų siūlomą visą vaiko teisių apsaugos paketą, tai pradėsime programuoti. Ir su Informacijos ir ryšių departamento pagalba mes tokį QR kodą sugeneruotume jau kitiems metams“, – pasakojo LNK vidurdienio žinių pašnekovė M. Navickienė.
Tokio pasiūlymo įsigaliojimas, jeigu jam bus pritarta, priklausytų nuo to, kiek užtruktų tokios priemonės sukūrimas.
„Tam pirmiausia yra reikalinga įstatyminė bazė, tam turėsime susitarti ir tai priimti parlamente įstatymų pakeitimus. Ir tada atlikti programavimo darbus.
Kitais metais tai yra tikrai įmanoma, tik nesu tikra, ar nuo metų pradžios, bet metų eigoje mes jau galėtume tokį kodą turėti“, – aiškino ji.
SADM pasiūlymuose – ir griežtesnė atsakomybė darbdaviui tikrinti minėtą QR kodą.
„Baudomis tikiu mažiau nei nuoširdžiu noru visų institucijų, įstaigų jausti atsakomybę patikrinti žmones, kurie vienaip, ar kitaip liečiasi prie vaikų. Pirmiausia apeliuoju į tai, kad visi jaustų bendrą atsakomybę tikrinti.
Bet baudos irgi turi būti, kad atgrasytų“, – pasakojo ministrė M. Navickienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė tikino, jog vasarą vykdytuose patikrinimuose vaikų stovyklose nebuvo rastas nei vienas darbuotojas, kuris būtų buvęs nusikaltęs prieš vaikus.
„Bet patikrinti dokumentai buvo tikrai ne visur. Tas įsitikinimo momentas mums yra labai svarbus. Todėl reikia daugiau apie tai kalbėti, aiškinti atsakomybes visų mūsų. Tai nėra vien tik vienos įstaigos atsakomybė: švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų sektorius, privatus sektorius taip pat.
Tai turi būti jaučiama atsakomybė ir ji realiai vykdoma“, – LNK vidurdienio žinioms sakė ministrė M. Navickienė.
Pasak jos, tėvai tokį QR kodą galėtų patikrinti net ir vaikams samdomiems korepetitoriams.
