Tuo metu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) ir Vidaus reikalų ministerijos atstovai dėstė, kad versijų, kaip reikėjo gesinti, sklando įvairių, bet pastabų gaisro gesinimo vadovams neturėjo, esą panaudoti daugiau pajėgų įvykio vietoje tiesiog nebuvo galimybės.

Ugniagesiai, gesindami bet kokį gaisrą, vadovaujasi tam tikra metodika, kaip tą konkretų objektą arba daiktą reikia gesinti.

„Esmė ta, kad gaisro metu turėjo būti tris kartus daugiau cisternų, tris kartus daugiau gesinimo medžiagų, o, jeigu tas neužtikrinama, tarptautinė praktika sako, kad negalima gesinti, reikia tik rūpintis gyventojų saugumu“, – sakė tik anonimiškai sutikęs kalbėti ekspertas.

Jis sutiko, kad pirmą dieną gal dar gali nesuvokti gaisro masto, ir visi dirba taip, kaip matyti.

„Kita diena yra tam, kad būtų galima blaiviai pamąstyti, sudėlioti gesinimo planą, suskaičiuoti, kiek reikia pajėgų, ir vykdyti pagal tas taisykles. Bet tas nebuvo daroma. Tas chaosas buvo todėl, kad kažkas nusišalino, kažkas paliko Alytaus savivaldybei, meras pradėjo blaškytis, nes reikėjo saugoti gyventojus“, – pasakojo su situacija atidžiai susipažinęs žmogus.

Jo nuomone, jei tas gaisras nebūtų buvęs gesinamas, viskas būtų sudegę per dvi-tris dienas.

„Būtų greičiau. Be to, tas nepilno degimo produktas yra gerokai taršesnis ir nuodingesnis negu galėjo būti“, – sakė pašnekovas.

„Ugniagesiai čia – nieko dėti, – , sakė jis. – Jie prabuvo 24 val. dūmuose. Klausimas – kodėl vadovai nepriėmė sprendimų. Suskaičiuoti pajėgų poreikį turėjo gaisro gesinimo arba štabo vadovas, arba departamento operacijų centras, bet jis iš esmės neveikė“.

Skaičiuojama, kad tokio tipo gaisrą turėjo gesinti 26 automobilinės cisternos, o buvo 11. Vandens poreikis buvo 830 l/s, o buvo naudojama 250-300 l/s.

Profsąjunga: jie netausojo ugniagesių



Ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos atstovas Saulius Džiautas sako, kad didžiausias klausimas šioje istorijoje yra dėl tų, kas vadovavo gesinimo operacijai, veiksmų, ir apskritai, kas turėjo jai vadovauti.

„Vietiniai vadovai galbūt turėjo per mažai kompetencijos tokiam dideliam gaisrui. Departamentas turėjo vadovauti. Ten yra Pajėgų valdymo skyrius, kuris turi išsiųsti tiek pajėgų, kiek reikia“, – DELFI sakė S. Džiautas.

Profsąjungos vadovo įsitikinimu, antrą gaisro dieną jau turėjo būti įvertintas gaisro plotas.

„Iki tol pajėgos buvo skirtos gaisro plitimui stabdyti. Manyčiau, kad tai buvo teisingi veiksmai. (…) Bet tada, kada jau reikėjo paskaičiuoti, kiek reikia pajėgų, kiek reikia vandens, kad būtų galima atakuoti – tada gaisre yra kaip kare, kol neturi pakankamai karių, ginklų, tol neini į mūšį. Pavieniais žvalgybos žingsniais nenugalėsi. Taip ir čia, turėjo būti sutrauktos visos reikiamos pajėgos“, – sakė S. Džiautas.

Pasak profsąjungos vadovo, nesutelkus pakankamo kiekio pajėgų, ugniagesiai buvo alinami, ir nekeičiami dirbo 24 val., dėl to galimai patyrė sveikatos sutrikimus.

„Aš turiu mintyje dabar pasirodžiusius metalo kiekius jų organizme. Jeigu jie ten būtų buvę trumpiau, ir būtų atėję kiti, vieni kitus keistų, būtų turėję galimybę ilsėtis švarioje zonoje, tada būtų mažiau prikvėpavę, privalgę taršių medžiagų“, – kalbėjo S. Džiautas.

Profsąjungos vadas buvo atviras – jeigu pasitvirtins, kad ugniagesių sveikata sutriko dėl abejotino vadovavimo, ugniagesiai ir jų profesinė sąjunga bandys siekti žalos atlyginimo.

„Kaip ir teisėjų byloje, kur gyvsidabris pasitvirtino, ir jie nesiėmė priemonių – vadovai, valstybinė įstaiga, pati valstybė, neaprūpino reikiamomis priemonėmis, taip ir čia“, – kalbėjo S. Džiautas.

Jis dar kartą atkreipė dėmesį į dažnai skirtinguose kontekstuose nuskambančią frazę, kad ugniagesiai neturėjo pakankamų darbo saugos priemonių. Kaip pavyzdį profsąjungos vadovas paminėjo respiratorius, kurie naudojami, kai ugniagesiai išeina pailsėti.

„Naktį, kai tamsu, kad nesusižeistų, jie išeidavo pailsėti. Šalta. Jie buvo sušlapę. Buvo toks įvykis, kad atsisėdo į mašinos kabiną, užsidarė duris, ir nuo rūbų, ant jų susikaupusių kancerogeninių medžiagų, pradėjo svaigti galva. Juos pradėjo pykinti. Tada suprato, kad taip – negerai, išėjo į lauką, ir šalo, ilsėjosi lauke“, – pasakojo S. Džiautas.

Profsąjungos vadovas piktinosi, kad ugniagesiams nebuvo sudarytos sąlygos saugiai pailsėti ir pasikeisti drabužius.

„Buvo vienas atvejis su kiauru batu. O ten, vandenyje, dioksinų ir kitų cheminių medžiagų – pilna, tai jis su kiauru batu prabuvo pusę paros, nors sakė savo vadovui, kad „pas mane prakiuro batas“. O gaisro gesinimo vadovas nesiėmė jokių priemonių. Tokie įvykiai yra netoleruotini, ir tai yra vadovavimo spragos“, – sakė S. Džiautas.

Profsąjungos vadovas teigė būtų nieko nesakęs, jei tokia situacija būtų trukusi pora dienų.

„Niekas nesako ir nepriekaištauja pusantros-dvi dienas, kad tai buvo pirmas smūgis, chaosas, galbūt persidirbo, bet kada trečią ketvirtą penktą dieną nėra kaukių, nėra galimybės persirengti, nėra palapinių, nėra išvežama į švarią zoną pavalgyti, jie valgė toje pačioje vietoje su kancerogeninėmis medžiagomis – atleiskite, tai yra grynas aplaidumas. Tai yra sovietinis mastymas.

Dar buvę generolai priekaištauja, kad mes, ugniagesiai, privalome vykdyti: „pasakiau, ir tai yra šventa“. Šventa yra gyvybė, o ne įsakymas – tiek tavo gyvybė, tiek aplinkinių. Jeigu nebus ugniagesio, tai galimai nebus ir kitų. Tai pirmiausia yra ugniagesio gyvybė ir sveikata“, – dėstė S. Džiautas.

Apgailestauja, kad išvados nedaromos metų metais

Profsąjungos vadas apgailestavo, kad nuo padangų gaisro 2002 m. Trakuose, kuriame jis ir pats dalyvavo, beveik niekas nepasikeitė.

„Mes tame pačiame lygyje jau gerus penkiolika metų. Vyriausybės programoje numatyta aprūpinti termovizoriais ir visomis reikiamomis priemonėmis. Niekas nepadaryta. Mes gesiname dar tarybiniais metodais ir netobulėjame. Nors pasaulis turi daug dalykų“, – pasakojo S. Džiautas.

Profsąjungos vadas tuomet dar tik pareigas pradėjusiai eiti ministrei didelių priekaištų neturėjo, tačiau apgailestavo, kad jau kelis mėnesius nedaromos išvados.

Jo nuomone, yra būtina inicijuoti įstatymą, kad verslininkai privalėtų deklaruoti savo veiklą.

„Dabar naujos, naujuose pastatuose įsikuriančios įmonės tai deklaruoja, bet, jeigu tu seną sandėlį nusipirkai, tai daryk, ką nori“, – sakė S. Džiautas.

Pasak profsąjungos vado, viešieji pirkimai priemonių, kurios leistų pagerinti ugniagesių padėtį, yra prasidėję, bet šiame sektoriuje jie stringa, nes įmonės, įtariančios, kad pirkimų sąlygos buvo pritemptos prie vieno tiekėjo, bylinėjasi.

„Jei parašysiu, kad sąlyga, kad juosta-atšvaitas turi būti vertikalus, tai tik viena firma daro juos vertikalius. O kodėl vertikalus? Šiaip sau. Kada panašaus lygio įmonės pralošia, jos paduoda į teismą, ir taip tęsiasi tas pirkimas. Dabar tas vyksta dėl specialiosios aprangos. Ugniagesiai laukia aprangos ir nesulaukia“, – sakė S. Džiautas.

Bet, pasak ugniagesių profsąjungos vado, problema yra ne tik priemonių trūkumas, bet, kad nepanaudojamos ir esamos galimybės.

Jis pasakojo, kad Lietuvoje egzistuoja toks specialus būrys LERT, kuris siunčiamas į tarptautines operacijas, pavyzdžiui, po žemės drebėjimų. Šitą būrį sudaro priešgaisrinės pajėgos, jame yra pasieniečių kinologų, medikų.

„Ten yra apšvietimas, kurį galima išstatyti, o dabar ugniagesiai tamsoje vaikščiojo po žiurkes. Nes žiurkės susispiečia į salas, kur nėra vandens, ir jie eidami vaikščiojo po jas.

LERT taip pat turi cheminę palapinę – valgymui, nusiprausimui , turi gydytojų, kurie vietoje suteiktų pagalbą. Mes turime, bet nepanaudojame šito būrio“, – kalbėjo S. Džiautas.

Reikalauja pareigūnų atsakomybės


Laurynas Kasčiūnas

Alytaus gaisro aplinkybėmis domėjosi ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai priklausantis Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas.

„Surinkau informaciją, nes man atrodė nesuprantama, kaip PAGD gali patys save tirti. Labai gaila, kad nebuvo pasitelkti išoriniai ekspertai. Neišgirdome jų ir viešoje erdvėje, todėl aš pabandžiau sukurti platformą, kad tai vyktų. Iš liudijimų ir analizės matome, kad strateginiame lygmenyje gaisro gesinimas nebuvo tinkamai organizuotas“, – sakė L. Kasčiūnas.

Pasak politiko, vadovaujantis skaičiavimo metodika bei tarptautine praktikoje pripažinta metodika turėjo būti sutelktos žymiai daugiau pajėgų ir tiekimas privalomas gaisro gesinimui reikalingas gesinimo medžiagų kiekis.

„Atsakomybę privalo prisiimti tiesiogiai už šių funkcijų vykdymą atsakingi PAGD prie VRM direktoriaus pavaduotojai G. Sakalinskas ir M. Kanapickas. Taip Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, kuris yra atsakingas už civilinę saugą. Čia yra reikalavimas ministrei. Jeigu ji neisiims griežtų šitų asmenų vertinimų, tai taps jos asmenine atsakomybe“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Politikui atrodo problema, kad šis gaisras buvo laikomas Alytaus reikalu.

„Reikėjo įjungti nacionalinę ekstremalią situaciją, gal būtų buvę visai kitaip. Čia didžiulė klaida. Deja to nebuvo padaryta, bet už sprendimų stovi atskiri pareigūnai, kuriuos aš įvardijau, kurie teikė informaciją ministrei.

Jaučiasi noras tą klausimą nustumti į šoną ir pamiršti. Bet šitoje situacijoje turi būti atsakingi žmonės. Natūralu, kad ugniagesiai irgi imsis priemonių. Kiek galėsiu, prisidėsiu prie jų teisėtų reikalavimų“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Nebūtų buvę kaip išdėstyti pajėgų?


Mindaugas Kanapickas

Oficialūs aukšti pareigūnai pateikia kitą įvykių versiją. PAGD direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Kanapickas DELFI bandė paaiškinti situaciją į kurią pateko ugniagesiai, siekdami užgesinti tą gaisrą.

Norint suprasti situaciją iš esmės, svarbu žinoti kelis esminius dalykus. Įvairūs pavojingi arba tam tikrų ypatumų turintys objektai (aukštuminiai pastatai; pastatai, kuriuose būna daug žmonių; prekybos centrai, pramogų arenos) turi savo įvykio likvidavimo planus. Juose yra numatomos pajėgos, kurios turėtų iš karto reaguoti.

„Jeigu kalbėtume apie Alytų, tai tas konkretus objektas tokio įvykio likvidavimo plano neturėjo. Nebuvo iš anksto numatyta, kokių resursų reikia tame objekte likviduoti gaisrą. Dėl ko nebuvo numatyta, šiuo metu aiškinasi, ko gero, ir teisėsauga“, – sakė M. Kanapickas.

Atsiliepdamas į mintis dėl vandens poreikio, PAGD direktoriaus pavaduotojas sakė, kad tai nėra pagrindinis kriterijus, kuris lemia pačią operaciją. Jis nesutiko su kritika, kad nebuvo sutelkta pakankamai pajėgų gesinti gaisrą Alytuje.

„Pirmiausia, tos situacijos, kokia buvo Alytuje, tame pastate adresu Pramonės g. 1, iš viso neturėjo būti. Jokie priešgaisrinę saugą reglamentuojantys teisės aktai neleidžia esant tokioms saugos priemonėms ten sandėliuoti tiek degių medžiagų“, – sakė M. Kanapickas.

Pasak PAGD direktoriaus pavaduotojo, norint diskutuoti apie tai, koks vandens kiekis būtų reikalingas užgesinti tokį kiekį tokių degių medžiagų, visų pirma reikia įvertinti, ar galima paduoti tą vandens kiekį į gaisro zoną.

„Jeigu jau atvykę į vietą turime praktiškai nukritusį stogą, ir degančias prieigas prie pačio gaisro židinio, natūralu, kad ugniagesiai negali praeiti pro ugnį, ir paduoti vandenį ten, kur intensyviausiai dega.

Gesinimas buvo organizuojamas tiek iš vidaus, tiek nuo stogo. Kai atsistojęs ant stogo kad ir patį galingiausią vandens tiekimo švirkštą naudoji, tu nepasieki pačio degimo epicentro. Arčiau negali prieiti, nes stogo praktiškai nėra, o per pastato vidų įeiti negali dėl to, kad pastato prieigos užkrautos degiomis medžiagomis, ir jos taip pat dega. Turi apsigesinti prieigas, kad patektum į gaisravietės epicentrą“, – kalbėjo M. Kanapickas.

Pasak jo, visada tokioje situacijoje sprendžiamas klausimas, ar turėdamas daugiau pajėgų galėsi jas tinkamai išdėstyti ir manevruoti su švirkštais.

„Matėme, kad kiaurą parą vyko gesinimas. Galbūt, jei būtų didesnis pajėgų kiekis, skaičiuojant ne technikos vienetais, o žmonėmis, dažniau būtų galima keistis, kad ugniagesiai būtų mažiau pavargę“, – konstatavo M. Kanapicas.

Jis taip pat nebuvo linkęs sutikti su mintimi, kad leidus toms padangoms tiesiog sudegti žala būtų buvusi mažesnė.

„Jei kalbėtume apie pilno ir nepilno degimo produktus ir jų sklaidą , tai čia visų pirma reikėtų žinoti degusios medžiagos sudėtį. Norint konstruktyviai diskutuoti šia tema, būtų geriausia, jei oponuojanti ir pozicionuojanti pusės turėtų tą pačią informaciją. Ko gero, ta oponuojanti pusė matė tą informaciją tik iš viešos skleidžiamos informacijos“, – sakė M. Kanapickas.

Ugniagesiai tirti pirmą kartą

Paklaustas apie sunkiuosius metalus, PAGD direktoriaus pavaduotojas sakė, kad šiuo metu nėra galimybės pasakyti, iš kur jie atsirado ugniagesių organizme.

„Galbūt nuo gyvenimo būdo, aš nežinau. Nes tai yra unikalus dalykas, pirmą kartą tokie tyrimai atlikti. Gal tiek pat ar net daugiau jų turi žmonės, kurie neturi jokių sąsajų su gaisrais“, – sakė M. Kanapickas.

Jo duomenimis, atliekant sveikatos monitoringą bus tiriamos dar dvi žmonių grupės – ugniagesiai, nedalyvavę Alytaus gaisro gesinime, ir tie, kurie iš viso nesusiję su gaisrais.

„Kai bus gauti duomenys, tada būtų galima daryti vienokias ar kitokias prielaidas“, – sakė M. Kanapickas.

Pasak PAGD vadovo pavaduotojo, su socialiniais partneriais yra diskutuojama apie ugniagesių darbo ir poilsio režimo, materialinio/techninio aprūpinimo, kitus organizacinius klausimus.

Paklaustas, kodėl nebuvo pasitelktos tarptautinės pagalbos būrio galimybės, PAGD direktoriaus pavaduotojas sakė, kad Alytaus gaisre buvo naudojamas to būrio techninis vienetas – siurblinė stotis.

„Kalbant apie medikus, kiaurą parą visas tas dienas įvykio vietoje budėjo medicinos pagalba. Mūsų automobiliuose yra pirmos pagalbos rinkiniai. Niekas nesikreipė įvykio vietoje į medikus, nenaudojo pirmos pagalbos rinkinių, tai, ko gero, nereikėjo“, – sakė M. Kanapickas.

Pasak PAGD vadovo pavaduotojo, strategiškai buvo vadovaujamasi principu įvykio vietoje telkti pajėgas ir technikos vienetus, numatant iš karto jų rezervą.

„Tai reiškia, kad – ne tiek, kiek reikia, o net su atsarga. Turiu mintyje technikos vienetus. Jeigu genda technika, kad nesustotų darbas, kad būtų galima keisti vietoje“, – sakė M. Kanapickas.

Reaguodama į kritiką dėl nepakankamo pajėgų kiekio, vidaus reikalų viceministrė Beata Maliušicka pabrėžė, kad pirmosiomis gaisro gesinimo dienomis, įskaitant ir rezervinę techniką, buvo sutelkta 11 autocisternų, iš jų dirbo 9.

„Vanduo buvo tiekiamas nuolat. Gaisro gesinimas vyko nepertraukiamai, saugant ugniagesių gelbėtojų gyvybes. Vandens trūkumo tikrai nebuvo, be to gaisras buvo lokalizuotas jau 3 dieną. Lokalizavus gaisrą pajėgos buvo atitraukiamos“, – DELFI perduotame komentare teigė B. Maliušicka.

Reaguodama į teiginius dėl ugniagesių sveikatos, viceministrė pabrėžė, kad ugniagesiai iš karto po Alytaus gaisro buvo tiriami VRM medicinos centre.

„ Dabar jų sveikatą bus tikrinama du kartus dažniau. Be to, dabar ištyrėme 30 statutinių ugniagesių dėl sunkiųjų metalų (bei 10 civilių), laukiame atsakymų dėl dioksinų. Planuojame, kad bus patikrinti ir visi kiti, kurie išreikš tokį pageidavimą. Ugniagesių sveikata bus pasirūpinta maksimaliai“, – pabrėžė B. Maliušicka.

Viceministrė taip pat arkreipė dėmesį, kad PAGD, atlikdamas tyrimą samdė nepriklausomą ekspertą, be to papildomai tyrimą atliko Vidaus reikalų ministerija.

„Nereikėtų pamiršti ir apie dabar vykstantį ikiteisminį tyrimą“, – rašoma viceministrės komentare.

Po gaisro pasidarė išvadas



Apie gaisro išvadas Vidaus reikalų ministerija jau pasisakė, buvo išplatintas ir pranešimas spaudai, o visos išvados paskelbtos VRM puslapyje.

Pabrėžiama, kad darbo grupė nagrinėjo priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimą gaisrui gesinti, gaisro gesinimo organizavimą ir vadovavimą jam, dokumentus ir teisės aktus, kurie reglamentuoja priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pasirengimą ir sutelkimą, ir pateikė PAGD veiksmų įvykio metu vertinimą ir pasiūlymus dėl nustatytų trūkumų pašalinimo.

Darbo grupės išvadose pirmiausiai konstatuojama tai, kad nebuvo sudarytas išankstinis įmonės „Ekologistika“ gamybinėse patalpose kilusio gaisro gesinimo ir likvidavimo planas.

Vidaus reikalų ministerijos darbo grupė nustatė, kad jeigu būtų paskelbta aukščiausia pajėgų pasitelkimo kategorija ir labiau į vadovavimą gaisrui gesinti įsitraukęs PAGD, tikėtina, kad būtų buvę sparčiau telkiami gaisrui gesinti būtini ištekliai ir pajėgos. Būtent to pritrūko per pirmąsias gaisro gesinimo dienas.

Ministerijos teigimu, šiuo metu jau yra paruošta eilė Civilinės saugos įstatymo pakeitimų, kurie derinami tarp institucijų. Pagrindiniai kriterijai užtikrinti tinkamą pasirengimą ir pareigūnų saugumą.
„Stiprindama civilinę saugą Vidaus reikalų ministerija rengia teisinį reglamentavimą dėl ekstremalios situacijos koordinavimo ir suvaldymo, taip pat techninės ir logistinės paramos užtikrinimo, kilus atitinkamos kategorijos gaisrui. Taip pat numatyta stiprinti strateginę komunikaciją ir užtikrinti operatyvią Visuomenės informavimo centro veiklą.

Siūloma numatyti didesnį valstybės įsitraukimą į ekstremalių situacijų valdymą ir nustatyti, kad ekstremalios situacijos, kurių padarinių išplitimo ribos neviršija vienos savivaldybės teritorijos ribų laikoma savivaldybės lygio ekstremaliomis situacijomis.

Ekstremalios situacijos padariniams išplitus daugiau nei vienoje savivaldybėje ji bus laikoma valstybės lygio. Atkreiptinas dėmesys, kad kol kas tai yra tik pasiūlymai, įstatymo pakeitimai yra derinami.

Taip pat tikimasi artimiausiu metu nupirkti keliasdešimt gesinimo autocisternų ir atnaujinti autoparką. Atidžiai peržiūrima ir automobilių komplektacija (nuo aprangos iki įrangos)“, – teigė ministerija.