„Pirmininkas ir Prezidiumas buvo pavedę Politikos komitetui suformuluoti tam tikrą dokumentą nuostatų, pozicijų (...) – ką būtų galima padaryti papildomai ir ką siūlyti. Tokį dokumento projektą šiandien aptarinėjome, jį dar šiek tiek tobulinsime“, – penktadienį Seime po TS-LKD Prezidiumo posėdžio žurnalistams sakė J. Survila.
Jo teigimu, planas aprėpia platų spektrą priemonių – nuo visuotinio šaukimo, iki kariuomenės modernizacijos, rezervo rengimo, gynybos pramonės skatinimo. Visgi, detaliau siūlomų žingsnių J. Survila nekomentavo.
„Į tas detales specifines šiame etape nesileisčiau“, – nurodė jis.
Partijos pirmininko pavaduotojo teigimu, kitame posėdyje TS-LKD Prezidiumas turėtų finalizuoti diskusijas šiuo klausimu ir su parengtą paketą vėliau pristatyti kitoms parlamentinėms partijoms.
Tuo metu klausiamas, ar pavasario Seimo sesijoje tam tikros plano priemonės gali būti realizuotos – pavyzdžiui, atitinkamais įstatymų pakeitimais – J. Survila ragino neužbėgti už akių. Jo teigimu, šiuo metu svarbiausia ieškoti bendro politinių jėgų sutarimo.
„Nenorėtume užbėgti už akių, (...) kad nebūtų vienos partijos ar laikinos daugumos sprendimas“, – aiškino užsienio reikalų viceministras.
„Be abejo, ieškosime sutarimo – jį radę artimiausiu įmanomu metu teiksime ir įstatymo projektus“, – nurodė J. Survila.
M. Lingė: divizijos kūrimas su dabartiniu finansavimu įmanomas tik 2035-aisiais
Planą parengusio Politikos komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pabrėžia, kad, dėliojant svarbiausių krašto apsaugą stiprinančių priemonių planą, posėdyje buvo išsakytas poreikis atnaujinti dar iki karo Ukrainoje parengtus grėsmių vertinimo dokumentus.
„Buvo išsakyta mintis, kaip įmanoma labiau atnaujinti tuos (grėsmių vertinimo – ELTA) dokumentus, kurių paskutiniai atnaujinimai daryti dar gerokai iki 2022-ųjų metų invazijos, kuri keičia visą geopolitinį paveikslą. Tai tą geopolitinę realybę turime keisti ir patys, ne tik kalbomis, bet konkrečiais veiksmais, atnaujindami, telkdami politinę paramą ten, kur reikalingas platesnis nei politinės partijos ar Vyriausybės lygmens sutarimas“, – po prezidiumo posėdžio kalbėjo M. Lingė.
Jis taip pat pažymėjo, kad prezidiume aptartas ir divizijos kūrimo iki 2030 metų planas, kuris, pasak M. Lingės, su dabartiniu finansavimu gali būti pasiektas tik 2035-aisiais.
„Finansavimo lygis, kuris apibrėžia dabartines sąlygas, leistų tai (divizijos kūrimą – ELTA) tik 2035 metais“, – sakė Politikos komiteto pirmininkas.
Visgi, krašto gynybos finansavimo didinimo poreikis ir galima procentinė išraiška posėdyje nebuvo aptarti, sako M. Lingė.
„Konkretus skaičius tikrai neskambėjo net šio prezidiumo metu. (...) Viskas priklausytų nuo to, ar politinės partijos, matydamos grėsmes, vertintų situaciją panašiai, kaip mes vertiname ir ar būtų sutarimas dėl prioritetų – šaukimas, pramonė, įsigijimai, divizijos kūrimas ir partnerių su visa infrastruktūra pasitikimas – kuriems reikalingi tie finansiniai poreikiai“, – teigė M. Lingė.
ELTA primena, kad gruodžio pradžioje TS-LKD prezidiumas partijos Politikos komitetui pavedė iki šių metų pabaigos parengti veiksmų planą dėl nacionalinio saugumo.
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją, apsvarstyti visuotinio šaukimo idėją.
Visgi tokie G. Landsbergio pareiškimai sutikti dviprasmiškai. Dalis parlamentarų sutiko, kad Lietuva privalo rengtis galimoms grėsmėms, tačiau stebėjosi, kodėl ministras nesiima atitinkamų veiksmų.
