aA
Šeštadienį Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius priėmė sprendimą dėl aršių diskusijų sulaukusios atminimo lentos Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai pašalinimo nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos sienos. Į tai visuomenė ir politikai sureagavo gana audringai: konservatoriai Gabrielius Landsbergis ir Laurynas Kasčiūnas socialiniame tinkle kritikavo tokį Vilniaus miesto mero sprendimą.
© DELFI montažas

Pašalinus lentą, kurią dar balandžio mėnesį savavališkai buvo sudaužęs advokatu prisistatantis Stanislovas Tomas , internetinėje erdvėje netrūko diskusijų apie šio sprendimo motyvus.

Vienas pirmųjų į tokį akibrokštą sureagavo TS-LKD partijos narys Laurynas Kasčiūnas, kuris Remigijaus Šimašiaus nuotrauką pridėjo prie anksčiau jau minėto Stanislovo Tomo fotografijos bei negailėjo aštresnių palyginių.

„Man gėda, kad mano gimtajam miestui, šalies sostinei vadovauja Mankurtas (iš didžiosios raidės), neskiriantis okupantų ir koloborantų, kurie laisva valia atidavė mūsų tautos laisvę komunistams ir žmonių, kurie itin sudėtingomis sąlygomis siekė išsaugoti valstybės nepriklausomybę ir visada buvo mūsų tautos laisvės pusėje. Užribis“, – savo feisbuko paskyroje rašė L. Kasčiūnas.

Kiek vėliau savo nuomonę pareiškė ir TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Politikas R. Šimašiaus poelgį taip pat palygino su S. Tomo išpuoliu bei rėmėsi vieno žymiausių XX a. tyrinėtojų, istoriko Tymothy Snyderio darbais.

„Lietuva, kaip rašė istorikas Tymothy Snyder yra viena iš Kraujo žemių šalių. Lenkija, Ukraina, Baltijos šalys – čia kentėjo visi, žydai, lietuviai, rusai, romai, praktiškai negalėtum įvardinti tautos, kuri, neturi dešimtmečius besitęsiančio skausmo.

Stanislovas Tomas kūju daužo generolo Vėtros atminimo lentą
Stanislovas Tomas kūju daužo generolo Vėtros atminimo lentą
© Facebook

Gyvename ant žemės, kuri permirkusi mūsų artimųjų ir kaimynų krauju. Istorinius procesus nagrinėti tokiose žemėse yra itin sudėtingas procesas, juo turi užsiimti istorikai, geriausia, kad net ne iš vienos šalies. Tai buvo daroma Lietuvoje iki šiol su Tarptautine istorikų komisija, kurios pagrindinis uždavinys ir buvo pradėti dėlioti taškus ant pagrindinių istorinių „I““, – rašo G. Landsbergis.

Politikas teigia, kad Šimašius nėra už diskusijų laisvę ir paslapčia linkęs mojuoti kūju. Palyginęs Šimašių su S. Tomu, TS-LKD pirmininkas teigė, kad lentelė privalo būti grąžinta į vietą.

„Pašalinta atminimo lenta turi būti grąžinta, nes meras neatsargiai (o gal ir apgalvotai) pasisakydamas, kad yra prieš totalitarizmą ir su juo siejamus simbolius atveria Pandoros skrynią. Norėčiau priminti dar keletą su totalitarizmu ir kolaboravimu susijusių simbolių – visi „ir tuomet dirbome Lietuvai“ sudėti į vieną gretą su Ramanausku Vanagu ir Sausio 13-osios aukomis, ir jei jau kalbam apie ten vieną gretą – Seime yra frakcija, kurios dalis narių yra kolaboravę su totalitariniu režimu.

Net nepradėsiu kalbos apie Cvirkas, Salomėjas ir kitų kolaborantų vardo gatves.

Ar meras pradėjęs kultūrinį karą, išliks vienodai teisingas visoms Kraujo žemių aukoms? Po šio vienasmenio, nederinto, neišdiskutuoto veiksmo, kaip įžeidimas atrodo laisvos šalies sostinėje esantys sovietinių totalitarinių kolaborantų simboliai. Ar čia drąsos nebeužteks?“, – rašo politikas.


Kitas TS-LKD narys Emanuelis Zingeris socialiniame tinkle demonstravo kiek kitokią poziciją ir pasveikino R. Šimašių su „teisingu bei savalaikiu“ sprendimu ir pagyrė šio drąsą.

Tuo tarpu žurnalistas Edmundas Jakilaitis pasveikino R. Šimašių su teisingu, tačiau nepopuliariu sprendimu.

„Teisingi sprendimai dažnai būna nepopuliarūs. Gerai, kad bent kartais politikai aiškiai parodo, ką gina ir kur stovi. Meras Remigijus Šimašius, sunkus, bet teisingas sprendimas“, – rašo E. Jakilaitis savo feisbuko paskyroje.

Būrys žmonių susirinko paminėti Vėtros atminimą

Prie Vrublevskių bibliotekos sienos, ant kurios kabėjo nuimta atminimo lenta šeštadienio popietę susirinko apie 50 žmonių. Susirinkusieji gieda giesmes, vietoje nuimtos lentos pakabinta Jono Noreikos nuotrauka, uždegtos kelios žvakutės.

Būrys tokiu būdu siekia išreikšti protestą prieš sprendimą pašalinti atminimo lentą nuo sienos.

Minia susirinko prie sienos, kur kabėjo Jono Noreikos atminimo lenta
Minia susirinko prie sienos, kur kabėjo Jono Noreikos atminimo lenta
© DELFI

Bibliotekos direktorius: apie sprendimą pranešta nebuvo

Anot LMA Vrublevskių bibliotekos vadovo Sigito Narbuto, apie planuojamus darbus biblioteka, ant kurios sienos ir kabėjo atminimo lenta, informuota nebuvo.

„Kiek po keturių (valandų nakties – DELFI) prie Bibliotekos privažiavo krovininis automobilis, iš jo išlipę keli vyrai greitosiomis nupjaustė lentą prie sienos tvirtinusius laikiklius, o pačią lentą gabalais sumetė į automobilį ir ketino ryto prieblandoje dingti“, – vagystę primenančią situaciją pasakojo S. Narbutas savo feisbuko paskyroje.

Vėliau situacija klostėsi dar keisčiau – buvo iškviesta policija, kuriai minėti asmenys parodė leidimus.

„Policijos ekipažui atvykus, „darbininkai“ jiems pateikė kažkokius dokumentus ir buvo paleisti. Pasiskambinus Vyriausiojo policijos komisariato budėtojui, gautas paaiškinimas, kad sulaikyti asmenys buvę UAB „Grindos“ darbininkai ir veikę su Vilniaus miesto savivaldybės žinia. Nesu tikras, kad visa tai yra tiesa: jei esama tokio savivaldybės sprendimo, apie jį Bibliotekai turėjo būti pranešta, o nebuvo. Be to, išpuolis surengtas Medininkų žudynių minėjimo išvakarėse“, – teigia direktorius.

„Negi Vilniaus miesto savivaldybė būtų neįvertinusi tokio savo sprendimo ir nurodymų jį vykdyti konteksto? Ar čia reikia dar kalbėti, kad tokie naktiniai antpuoliai kelia grėsmę ir pačiai įstaigai, ir joje saugomam vertingam kultūros paveldui?“, – retoriškai klausia S. Narbutas.

Šimašius sprendimą priėmė pats

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, jog lentą nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais – tiek kalbant apie Žaliojo tilto skulptūras, nukeltas prieš ketverius metus, tiek apie ženklą J. Noreikai.

„Būtent todėl priėmiau sprendimą nukelti atminimo lentą Jonui Noreikai, kuris, nors savo gyvenime daug pastangų įdėjo kovodamas prieš Lietuvos priešus, tačiau elgėsi nepateisinamai, prisiimdamas okupacinės valdžios jam suteiktą atsakomybę izoliuoti žydus ir konfiskuoti jų turtą, ir taip padėjo kurti sąlygas okupacinei valdžiai vėliau juos nužudyti”, – BNS perduotame komentare sakė R. Šimašius.

Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigė, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.

Jonas Noreika - Generolas Vėtra, LGGRTC nuotr.
Jonas Noreika - Generolas Vėtra, LGGRTC nuotr.

Tačiau gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.

Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.

J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.

Vilniaus savivaldybės taryba šią savaitę taip pat nusprendė pervadinti ir diplomato ir karininko Kazio Škirpos vardu pavadintą alėją Gedimino kalno papėdėje į Trispalvės alėją dėl karininko viešai ne kartą deklaruotų antisemitinių pažiūrų. Tai sukėlė dalies oponentų, vertinančių K. Škirpos indėlį į nepriklausomybės kovas, pasipiktinimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(120 žmonių įvertino)
3.6167

Top naujienos

Darius Kuolys: jie jaučiasi taip, lyg Dievas jiems būtų padovanojęs Lietuvą (111)

Būsimos valdančiosios koalicijos sudėtis po 2020 m. Seimo rinkimų priklausys ir nuo prezidento...

Nuosavo būsto svajonė: po kiek pradiniam įnašui atsideda lietuviai (107)

Norint gauti paskolą būstui, reikia būti sukaupus pradinį įnašą , kuris padengtų bent 15...

Prezidentūros atstovas Seime: švedai prašė vetuoti miškų įstatymą Seimas atmetė Nausėdos veto; papildyta (6)

Ketvirtadienį Seimo posėdyje, svarstant miškų įstatymą, Respublikos Prezidento vyriausiasis...

Seime balsuojama dėl Sinkevičiaus kandidatūros į eurokomisarus „valstiečiai“ sulaukė konservatorių kritikos; pildoma (17)

Ketvirtadienį Seime balsuojama dėl Virginijaus Sinkevičiaus kandidatūros į eurokomisarus.

Du buvę ministrai liks tarnauti valstybei: gaus politinio pasitikėjimo pareigas papildyta 08:18 val.  (20)

Du buvę ministrai – žemės ūkio ministras Giedrius Surplys ir vidaus reikalų ministras...

Merkel Borisui Johnsonui davė 30 dienų Prancūzija: blogiausias scenarijus artėja (13)

Berlynas, rugpjūčio 22 d. (AFP-BNS). Vokietijos kanclerė Angela Merkel , trečiadienį...

Vytautas Landsbergis. Baltijos kelias Maskvoje (22)

Tai 1989 metai. Daug dalykų darosi aplink. O svarbiausieji – lyg savaime. Aplinkkeliai. Ir liko...

Milijardierius Caudwellas su Modesta Vžesniauskaite įsirenginėja brangiausią Britanijoje namą: per jį tekės upė (108)

Londono apribotos rizikos fondo lopšys turi naują nekilnojamojo turto karalių. Milijardierius,...

Po metalo laužu – sovietų mokslininkų pasididžiavimas: atidarę šį dangtį, kristumėte žemyn net 12 km (46)

Jei žinote, kur ieškoti, tai giliai vakarų Rusijoje rasite nedidelę surūdijusio metalo laužo...

Karbauskis apie Rozovos istoriją: būtina išsiaiškinti visas aplinkybes (2)

Valstiečių žaliųjų lyderis Ramūnas Karbauskis neskuba vertinti parlamentarės Irinos...