Kaip danguje – taip ir žemėje
„Populiarų posakį „kaip danguje, taip ir žemėje“ perfrazuoju „kaip žemėje, taip ir danguje“. Kaip keliuose įvyksta avarijos, taip ir pakilus į dangų“, – „Sekundei“ kalbėjo pavardės prašęs neviešinti Lietuvos akrobatinio skraidymo atstovas, kitados vadovavęs Lietuvos akrobatinio skraidymo federacijai.
Vien per gegužę Lietuvoje žuvo du pilotai. Pernai lėktuvams nukritus teko laidoti aštuonis mūsų šalies lakūnus. Iš jų du žuvo pilotuodami orlaivius kitose šalyse.
Po katastrofos Kučių kaime, netoli Bistrampolio dvaro, nelaimės vietą apžiūrėjęs pilotas Antanas Marčiukaitis abejojo pilotą pražudžiusio malūnsparnio, vadinamojo autožyro, patikimumu.
„Iš tiesų net neaišku, nei kas, nei kur gamina tuos malūnsparnius. Jie apskritai Europoje nesertifikuoti, o tai reiškia, kad dėl jų niekam negalima pareikšti pretenzijų“, – teigė pilotas.
Draugui davė išrišimą
Lėktuvo katastrofa Kučių kaime įvyko praėjusį penktadienį likus kelioms minutėms iki 16-os valandos.
Šešiasdešimtmečio vilniečio verslininko Armino Murausko, vadovaujančio „Ogmios pulsas“ bendrovei, valdomas malūnsparnis rėžėsi į medžius, po to smigo į žemę.
Į nelaimės vietą sulėkusių pagalbos tarnybų atstovams Bistrampolio dvaro valdytojas kunigas Rimantas Gudelis pasakojo matęs skrendantį orlaivį, jo pilotui dargi pamojavęs ranka, o po kelių minučių išgirdęs stiprų bumbtelėjimą.
Aplaužęs medžių viršūnes, orlaivis nukrito.
Tik per plauką išvengta dar baisesnės tragedijos.
Vos prieš kelias minutes iki tragedijos toje pačioje vietoje lankėsi vestuvių svečiai.
Tarp jų atsirado paramedikų. Nukritus orlaiviui, jie dar skubėjo padėti pilotui, bet gyvybės išgelbėti jau nepavyko.
Pats orlaivius pilotuojantis iš Panevėžio kilęs kunigas Virginijus Veilentas, tarnaujantis karinių oro pajėgų kapelionu, „Sekundei“ pasakojo kaip tik lankęsis Pajuostyje įsikūrusiame Karaliaus Mindaugo husarų batalione, kai jam paskambinęs R. Gudelis pranešė tragišką žinią.
„Tavo draugas nukrito“, sakė man kunigas Rimantas. Iš tiesų su žuvusiuoju išskirtiniai draugai nebuvome. Kita vertus, visi aviatoriai vieni kitiems yra draugai“, – dvasininko žodžius prisiminė kun. V. Veilentas.
Kai jis pats nulėkė į Kučius, tragedijos vietoje jau darbavosi gelbėtojai ir policijos pareigūnai.
„Pasisakęs, kad esu kunigas, buvau prie žuvusiojo prileistas, mirusiajam daviau išrišimą“, – pasakojo kun. V. Veilentas.
Žuvusįjį A. Murauską dvasininkas pažinojęs kaip puikų organizatorių ir išties patyrusį pilotą.
Tirti neprivaloma
Dėl ko įvyko piloto gyvybę nusinešusi lėktuvo katastrofa, aiškinsis Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus Orlaivių avarijų ir incidentų tyrimo vadovas Laurynas Naujokaitis.
Jis praėjusį penktadienį nuvyko į Kučius, apklausė įvykio liudininkus, apžiūrėjo ir įvertino avarijos vietą bei sudaužytą orlaivį.
„Tas orlaivis, malūnsparnis, Europoje nesertifikuotas, todėl vykdyti tyrimo nėra privalu. Tačiau katastrofos priežastis tirsiu, kad būtų išsiaiškinta, kas ją nulėmė, ir iš to pasimokyta“, – kalbėjo L. Naujokaitis.
Jokia tyrimo komisija nebus sudaryta, vienintelis piloto žūties tyrėjas ir bus pats L. Naujokaitis.
Anot jo, tyrimo išvadų greitai tikėtis nereikia.
Kol kas jis spėjo išsiaiškinti, jog A. Murauskas paskutiniam skrydžiui pakilo iš Panevėžio rajone, netoli Ėriškių esančio Rojūnų aerodromo. Kiek laiko iki žūties pilotas buvo išbuvęs ore, dar nežinoma.
Rojūnų aerodromo savininkui Aurimui Bezarui ir nelaimės dieną, ir vakar prisiskambinti nepavyko.
Kaip teigė nelaimės liudininkai, prieš trenkiantis į žemę vienu metu malūnsparnio variklis buvo užgesęs.
Egzotika Lietuvoje
Lietuvos aeroklubo prezidentas Arūnas Gražulis teigė, jog skrendant malūnsparniu, kokiu skrido A. Murauskas, ypač svarbu išlaikyti reikiamą greitį ir aukštį.
Tačiau A. Gražulis neatmeta, kad skrendant galėjo sugesti malūnsparnio motoras.
„Iš tiesų, malūnsparnis, kuriuo skrido Arminas, Lietuvoje, galima sakyti, yra egzotika, jų mūsų šalyje nedaug. Be to, sklando ir tokia nuomonė, kad jie nėra labai patikimi“, – teigė A. Gražulis.
Labiau sukrečia
Lietuvos aeroklubo vadovo teigimu, šiuo metu šalyje registruota maždaug 800 orlaivių ir apie 4000 licencijuotų jų pilotų.
„Jeigu nustatytume santykį tarp to, kiek Lietuvoje yra automobilių, jų vairuotojų ir kiek jų žūsta, ir kiek turime orlaivių, pilotų ir kiek žūsta pastarųjų, manau, jis būtų panašus. Tačiau orlaivių katastrofos nušviečiamos daug plačiau, susidaro įspūdis, kad ir žmones jos sukrečia labiau“, – svarstė A. Gražulis.
Panevėžiečiai iki šiol pamena garsaus Lietuvos lakūno, iš Pasvalio rajono kilusio Vytauto Lapėno žūtį 2008-ųjų sausį Rojūnų aerodrome.
Jo pilotuojamas vadinamasis autožyras – sraigtasparnio ir lėktuvo hibridas – maždaug iš 30 metrų rėžėsi į žemę ir užsidegė.
Dviviečiu aparatu vienas skridęs V. Lapėnas žuvo iš karto. Užgesinus liepsnas paaiškėjo, kad iš vadinamąjį autožyrą pilotavusio žmogaus liko tik apanglėję likučiai. Lakūnas vos prieš tris dienas buvo atšventęs savo 50-metį.
