Kartu su mokesčių reforma antradienį Seime pristatyti ir būsimi pensijų pakeitimai. Jei tikėsime Vyriausybės pažadais, bent jau mažiausios išmokos bus didinamos, o būsimų pensijų kaupimo tvarka – dar kartą pakeista. Po pirmo balsavimo parlamentarai pritarė būsimiems pokyčiams. Prie jų žadama grįžti birželio 21 d.
© DELFI / Karolina Pansevič

Valdantieji giriasi, kad jau kelis kartus per jų kadencijos laikotarpį Lietuvoje buvo didinamos pensijos. Tačiau vidutinė pensija Lietuvoje vis dar bene mažiausia visoje ES ir siekia 307 Eur. Tai yra 16 Eur mažesnė nei Latvijoje ir 110 Eur mažesnė nei Estijoje, rodo Statistikos departamento duomenys.

Pirmas žingsnis žengtas

Ministras Linas Kukuraitis Seime tikino, kad naujausi pakeitimai bus ilgalaikiai ir esą nebepriešins dabartinių ir būsimų pensininkų. Kaupimo fonduose tvarka esą turi būti pakeista, nes iš 80 tūkst. pensininkų, jau turinčių teisę pasinaudoti pensijų fondų išmokas, tik 450 kas mėnesį gauna išmoką, vadinamą anuitetu.

„Mano galva, dabar mes siūlome sprendimus, kurie užtikrintų tvarų sistemos egzistavimą“, – kalbėjo ministras.

Jis aiškino, kad jau po 10 metų bus itin skaudžiai jaučiamas gyventojų ir dirbančiųjų skaičiaus sumažėjimas, darbuotojams bus sunkiau išlaikyti pensininkus. Jeigu niekas nebūtų keičiama, pajamų pakeitimo norma (pensijos ir atlyginimo santykis) sumažėtų nuo dabartinių 43 proc. iki 34 proc.

L. Kukuraičio teigimu, bazinės arba bendrosios pensijų dalies (ji visiems vienodo dydžio) mokėjimas iš valstybės biudžeto leis pasiekti didesnę pajamų pakeitimo normą.

Ministras pripažino, kad dabar sveikatos draudimo išmokoms nėra ribojamos, o pensijoms, nedarbo ir kitoms išmokoms taikomos viršutinės ribos. Esą verta diskutuoti ir apie sveikatos draudimo išmokų lubas.

Linas Kukuraitis
Linas Kukuraitis
© DELFI / Andrius Ufartas

Pirmiesiems ministro patiektiems projektams po pateikimo buvo pritarta: už balsavo 56, prieš – 14, o susilaikė 31 parlamentaras. Antras balsavimas Seime numatomas birželio 21 d.

Dėl Pensijų kaupimo įstatymo ir su juo susijusių kitų įstatymų projektų diskutuota atskirai. Šiais projektais siūloma pakeisti pensijų kaupimo, pakeisti anuitetų mokėjimo tvarką ir kt.

Paklaustas, kodėl automatinis įtraukimas į pensijų kaupimą numatytas tris kartus, ministras sakė: „Toks yra siūlymas siekiant suderinti valdžios kvietimą jauną asmenį kaupti (…) ir kitą elementą – žmogaus teisę apsispręsti.“

L. Kukuraičio teigimu, automatinis įtraukimas paskatins kaupimo kultūrą Lietuvoje ir darbuotojų sąmoningumą, kurių esą dabar taip trūksta.

Jis taip pat ramino, kad anuitetų centralizavimas ir mokėjimo perdavimas „Sodrai“ siūlomas tik dėl to, kad ši veikla atpigtų ir pensininkams būtų išmokėtos didesnės sumos pinigų.

Po pateikimo Seimo nariai pritarė pensijų kaupimo pakeitimui: už balsavo 58, prieš – 23, susilaikė – 25.

Kas bus keičiama

Tarp pagrindinių Vyriausybės siūlymų – projektais numatoma sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas, o darbuotojo darbo užmokestį „ant popieriaus“ perskaičiuoti didinant jį 1,289 karto.

Pensijų kaupimą siūloma vykdyti pagal formulę 4+2, kai 4 proc. nuo darbo užmokesčio moka darbuotojas ir 2 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio skiria valstybės biudžetas. Taip pat būtų nustatomos „Sodros“ įmokų lubos, kurios iš pradžių siūlomos didesnės ir palaipsniui susilygintų su išmokų lubomis.

Pagal teikiamus pasiūlymais, darbuotojas mokėtų pensijų, ligos, motinystės ir sveikatos socialinio draudimo įmokas, o darbdaviams liktų mokėti tik nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Iki įstatymo įsigaliojimo buvęs darbuotojo darbo užmokestis „ant popieriaus“ turėtų būti perskaičiuojamas didinant jį 1,289 karto.

Teisės aktų projektuose būtų įtvirtinamos įmokų lubos, kurios palaipsniui susilygintų su išmokų lubomis. 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių per metus, 2020 metais – 84, o 2021 metais – 60 vidutinių darbo užmokesčių per metus. Įmokų lubos būtų įvedamos siekiant socialinio draudimo sistemos teisingumo, nes šiuo metu didelį darbo užmokestį gaunantis asmuo sumoka dideles įmokas, bet negali gauti didelių išmokų.

Pensijų kaupimo pertvarka siekiama sudaryti palankesnes sąlygas dirbantiesiems savanoriškai kaupti savo senatvei. Pagal teikiamus Vyriausybės siūlymus „Sodros“ sistema ir II pensijų pakopa būtų atskirtos, todėl asmeninis kaupimas prisidedant valstybei taptų tarsi priedu prie „Sodros“ mokamos senatvės pensijos.

Kaip atrodys pensijų kaupimo pertvarka

Kokia galėtų būti jūsų senatvės pensija dabar, galima paskaičiuoti šia skaičiuokle.

Tačiau ateityje pertvarkant pensijų kaupimo sistemą atsisakoma 2 proc. „Sodros“ įmokų pervedimų į II pakopos pensijų fondus ir nustatoma nauja kaupimo formulė. Įmoką sudarytų 4 proc. pensijų kaupimo dalyvio pajamų ir 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) dydžio priemoka iš valstybės biudžeto.

Kaupiantieji galės rinktis įmokas didinti laipsniškai per 5 metus arba iškart kaupti maksimaliai. Pasirinkusiems laipsnišką didinimą priemoka iš valstybės biudžeto didinama taip pat būtų laipsniškai.

Po mokesčių konsolidacijos kaupimo procentai šiek tiek keisis ir kaupimo formulė bus tokia: 3 proc. nuo asmens atlyginimo ir 1,5 proc. VDU dydžio įmoka iš valstybės biudžeto.

Dar prieš įstatymų pateikimą Seime bene daugiausia prieštaravimų kelia Vyriausybės siūlymas 2 proc. punktais (po mokesčių sujungimo – 1,55 proc.) mažinti „Sodros“ įmokas, kuris teikiamas siekiant kompensuoti įmokų į pensijų fondą padidėjimą daliai kaupiančiųjų.

Šiuo metu kaupiantys pagal formulę 2+2+2 finansiškai esą nieko nepajustų, o kaupiantiems pagal formulę 2+0+0 (tik „Sodros“ lėšomis) arba nekaupiantiems – įmokos laipsniškai padidėtų iki 2 proc. atlyginimo (taigi, alga į rankas sumažėtų).

Kaupiantieji per visą kaupimo laikotarpį galėtų turėti 12 mėn. kaupimo „atostogas“: pavyzdžiui, vienais metais nekaupti 3 mėn., kitais – 9 mėn.

Be kita ko, taip pat siūloma, kad dirbantieji galėtų kaupti daugiau nei 4 proc. nuo pajamų (3 proc. po mokesčių sujungimo) ir už tai būtų skatinami gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Norintiems prie kaupimo prisidėti darbdaviams žadama pelno mokesčio lengvata.

Nori visus priversti kaupti

Priėmus pateiktus įstatymų projektus, nuo 2019 m. sausio visi dabartiniai kaupiantieji ir nekaupiantys iki 40 metų asmenys būtų automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Tiesa, iki kovo 1 d. to būtų galima atsisakyti. To nepadarius tris kartus iki 40 metų, kaupimas bus neišvengiamas iki pensijos. Vyresni ir nekaupiantys asmenys kaupime galėtų dalyvauti savanoriškai.

Nusprendę nebekaupti, galėtų pateikti prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį. Pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas jie galėtų arba pervesti į „Sodrą“ biudžetą, arba palikti pensijų fonde tolimesniam investavimui iki pensijos amžiaus.

Asmeniui pareiškus norą grįžti į „Sodrą“, sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai būtų konvertuojami į pinigines lėšas, kurios pervedamos į „Sodrą“ atkuriant visas teises tarsi žmogus nebūtų dalyvavęs kaupime.

Jeigu fonde esanti suma viršija buvusias „Sodros“ įmokas į privatų kaupimą, tai perviršis būtų laikomas papildomomis įmokomis individualiajai pensijos daliai.

Jei fonde esanti suma yra mažesnė nei buvusios „Sodros“ įmokos į privatų kaupimą, trūkumas eliminuojamas ir asmeniui atkuriamos visos teisės į „Sodros“ pensiją.

Po pertvarkos anuiteto mokėtoju turėtų tapti „Sodra“. Valdžia tikisi, kad centralizavus anuitetų mokėjimą pensijų anuitetai atpigtų dėl masto ekonomijos, efektyvesnio rizikos valdymo, pelno maržos nebuvimo ir mažesnių administravimo sąnaudų.

Anuitetas – tai kas mėnesį iki pat mirties kaupusiam asmeniui mokama išmoka. Pensijų anuiteto išmoka yra priedas prie valstybės mokamos senatvės pensijos.

Anuiteto įsigijimas asmeniui kainuoja, nes mokėtojas turi užtikrinti išmokų mokėjimą net jeigu žmogaus sukauptos lėšos baigiasi.

Priemoka minimaliems poreikiams

Kaip jau buvo skelbta, kartu su pensijų kaupimo pertvarka Vyriausybės pateiktuose projektuose siūloma didinti mažiausias senatvės pensijas pensininkams, kurie yra įgiję minimalų (15 metų) ar ilgesnį stažą, taip pat ir šalpos pensijas, neįgijusiems minimalaus stažo.

Mažesnes nei 95 proc. minimalaus vartojimo pajamų dydžio pensijas ar kelių pensijų sumą (šiuo metu 232,75 Eur) gaunantys senatvės pensininkai po pertvarkos turėtų vidutiniškai gauti po 20 Eur priemoką, tačiau kiekvienam didės individualiai.

Skaičiuojama, kad tokį padidinimą pajustų apie 90 tūkst. senatvės pensininkų ir neįgaliųjų. Iš valstybės biudžeto kitiems metams šiam tikslui ketinama skirti 20 mln. Eur.

Mažiausia šalpos pensija pagyvenusiems ir neįgaliems asmenims po pertvarkos turėtų augti nuo 117 Eur iki 130 Eur. Tai pajustų apie 5 tūkst. šalpos pensijos gavėjų. Iš biudžeto šalpos pensijų didinimui ketinama skirti 0,9 mln. Eur.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Odontologės papasakojo, pagal kokį pagrindinį kriterijų iš tikrųjų reikia rinktis dantų šepetėlį būtina viena papildoma priemonė (48)

Prekybos vietose siūlomi įvairių tipų dantų šepetėliai . Skiriasi jų galvutės dydis,...

Nuomos aferoms pabaigos nematyti: agentūrai sumokėjo, bet buto negavo (50)

Nors apie Klaipėdoje veikiančią agentūrą „Butų nuoma“ blogi atsiliepimai sklando apie...

Transliuotos išgertuvės Kybartuose atskleidė baisią situaciją: neskubėkime teisti kalinių (250)

Savaitgalį iš Kybartų pataisos namų išgertuves gyvai transliavę vyrai toliau kursto aistras....

Orai bus permainingi: grįšiantį 30 laipsnių karštį nuplaus lietūs (3)

Artimiausiomis dienomis netrūks permainų. Po saulėtesnio trečiadienio į šalį sugrįš 30...

Po pertraukos įvarčiais prapliupusi Rusijos rinktinė – praktiškai aštuntfinalyje (891)

Pasaulio futbolo čempionate antradienį prasidėjo antrojo turo rungtynės. Skambią pergalę prieš...

Kurtinaitį užjautęs Jovaiša davė skausmingą patarimą „Žalgiriui“ (87)

Kauno „Žalgiris“ užbaigė, kaip sako pats Šarūnas Jasikevičius , istorinį sezoną....

Nuo šiol pramogauti keliaus tik čia: merginos ir pigios pramogos papirko lietuvio širdį (34)

Dvi savaitgalio dienos Berlyne yra tai, ką šią vasarą privalo išbandyti kiekvienas lietuvis....

Tik vyrams: kaip pastatyti moterį „į vietą"? (154)

Dėmesio! Šis straipsnis griežtai skirtas tik vyrams! Moterims parašiau kitą. Prieš septynerius...

Išgertuvės Šventojoje siutino: ne visi taip supranta atostogas (36)

Kurortas - kai kuriems žmonėms jis asocijuojasi su poilsiu ar vakarėliais. Susirenka daugybė...

VU rektorius: docento darbo užmokestis jau prilygsta vairuotojo algai (181)

Tyrėjai moksliniams tyrimams gali skirti vos pusę savo darbo laiko. Kita 40-50 proc. laiko dalis...