Be jokio gailesčio – jau ne pirmą kartą prieš sutuoktinę smurtavęs vyras atvykusiems policijos pareigūnams pareiškė, kad juos iškvietė tik tuomet, kai įsitikino, jog sutuoktinė yra negyva: „Norėjau įsitikinti, kad ji tikrai nebegyva, o kai pamačiau, jog tikrai mirė, paskambinau ir pranešiau“.
Už tai, kad itin žiauriai nužudė savo šeimos narį, teismas 72 metų Raseinių rajono Girkalnio miestelio gyventojui Kęstučiui Jonui Žebrauskui skyrė 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Vyrui galėjo grėsti griežtesnė bausmė, tačiau baudžiamojoje byloje surinktus duomenis išanalizavę teisėjai nusprendė, kad nužudytosios elgesys buvo rizikingas, nes būtent ji pirma pradėjo konfliktą – sutuoktiniui metaliniu žarstekliu trenkė per galvą.
„Toks žuvusiosios elgesys iš dalies nulėmė tai, kad kaltinamasis dėl jam suduotų smūgių supyko ir, atėmęs žarsteklį, juo mirtinai sumušė sutuoktinę“, – apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas pažymėjo, kad nukentėjusioji mirė nuo sužalojimų visumos, prieš mirtį ji patyrė dideles kančias, o tai, kad itin žiauriai sumušęs sutuoktinę vyras net nebandė įsitikinti, ar ji gyva, nebandė kviesti pagalbos, o nuėjo miegoti, rodo jo cinišką požiūrį į savo šeimos nario gyvybę.
Kad metaliniu žarstekliu savo namuose sumušė 72 metų sutuoktinę, K. J. Žebrauskas policijos pareigūnams pranešė tik ankstų rytą – ji vonios kambaryje negyva išgulėjo daugiau kaip 9 valandas. Po kruvinos egzekucijos vyras moterį paliko kraujo klane, o pats nuėjo į kambarį ir gėrė alkoholį. Kai jį sulaikė policijos pareigūnai, vyrui buvo nustatytas 1,93 promilių girtumas.
Pareigūnams K. J. Žebrauskas pasakojo, kad konfliktas su sutuoktine kilo, kai ši jam sudavė žarstekliu į galvą ir per rankas.
„Tada žarsteklį atėmiau ir vonios kambaryje juo sudaviau stovinčiai žmonai į galvą, kai ji nukrito nuo smūgio, daug smūgių į įvairias kūno vietas – smūgiavau iš įniršio tol, kol pavargau“, – vyras aiškino, jog nukritusiai sutuoktinei galėjo suduoti apie 10 smūgių, nors ekspertai nustatė daugiau kaip 70, vien į galvos sritį buvo smogta ne mažiau kaip 26 kartus.
„Užmušiau savo žmoną, uždaužydamas kačiarga“, – paryčiais paskambinęs bendruoju pagalbos telefonu nurodė K. J. Žebrauskas.
Kai į Girkalnio miestelį esančius namus atvyko policijos pareigūnai, juos pasitikęs žudikas iš karto ištiesė rankas, kad jam būtų uždėti antrankiai.
„Kai ji man trenkė per galvą, baisiausiai įsiutau, atiminėdamas žarsteklį, dar kartą gavau per rankas, todėl kai jį atėmiau, įsiūtis buvo toks didelis, kad dėjau jai per galvą, į kūną, daužiau gulinčią, kol dabaigė – dar kelis sykius sudaviau per galvą, kūną“, – policijos pareigūnams jis sakė, kad „nesusivaldė eilinį kartą“.
Apie tai, kad užmušė žmoną, vyras iš karto po nužudymo buvo nuėjęs papasakoti vienai kaimynei, tačiau, atrodo, ši juo nepatikėjo.
„Virga yra negyva“, – moteriai sakė K. J. Žebrauskas.
Smurtas sutuoktinių namuose nebuvo naujiena – vyras jau anksčiau buvo du kartus teistas dėl smurto, dar kartą jis su moterimi susitaikė, kai buvo sužalojęs kirviu. Vis dėlto, kai kurie žudiką ir nužudytąją pažinoję žmonės pareigūnams nurodė, kad neadekvačiai namuose elgėsi ne tik vyras, bet ir moteris, kuri esą buvo „tvirto ir griežto caharakterio“.
Tai pareigūnams buvo nurodęs ir pats K. J. Žebrauskas – jis sakė, kad kai tik kildavo konfliktas, jis stengdavosi pabėgti, tai norėjo padaryti ir tą vakarą, kai žmoną užmušė, tačiau negalėjo, nes esą buvo užrakintos durys.
„Ji mane užpuolė iš pasalų“, – kalbėjo pensininkas.
Apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismui apskundęs Raseinių rajono gyventojas teisėjų prašė jam paskirti psichologinę-psichiatrinę ekspertizę ir jos metu išsiaiškinti, ar nusikaltimo metu jis nebuvo fiziologinio arba patologinio afekto būsenoje, ar dėl patologinio girtumo ir turėtos galvos traumos jam laikinai nebuvo sutrikusi psichika ir ar jis galėjo suprasti savo veiksmus bei juos valdyti. Tuo atveju, jei teismo psichiatrų ekspertizės išvada patvirtintų, jog jis nusikaltimo metu buvo nepakaltinamoje būsenoje, vyras prašė taikyti priverčiamąsias medicinos priemones.
Tačiau baudžiamosios bylos duomenis išanalizavę Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai pažymėjo, kad K. J. Žebrausko sveikatos būklė buvo ištirta dar ikiteisminio tyrimo, jį apžiūrėję bei su jo sveikatos duomenimis susipažinę ekspertai tokių išvadų nepatvirtino. Anot teismo, nužudymo metu nuteistajam buvo konstatuotas organinis asmenybės sutrikimas ir psichikos bei elgesio sutrikimai vartojant alkoholį: „Tai – priklausomybės sindromas, dėl kurių inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suprasti (visiškai) savo veiksmų esmę ir juos valdyti.“
Be to, ekspertai pabrėžė, kad vyrui konstatuotas paprastas, bet ne patologinis girtumas.
„K. J. Žebrausko byloje nagrinėjamu laikotarpiu aktyvi psichopatologija (suvokimo sutrikimai, kliedesiai) nekonstatuota, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog šią veiką jis galėjo įvykdyti liguistų išgyvenimų įtakoje, – ekspertų išvadas citavo teisėjai. – Šios veikos padarymą nulėmė organiniam asmenybės sutrikimui būdingi emocinis rigidiškumas (emocinių reakcijų inertiškumas, nepakankamas sugebėjimas pakeisti savo numatytą veiklos programą, kai dėl susidariusių aplinkybių ją pakeisti yra būtina), asmenybės įžeidumas, mąstymo klampumas bei tai, kad įvykio metu K. J. Žebrauskas buvo paprasto alkoholinio apsvaigimo būsenoje, o tai neabejotinai turėjo įtakos ir jo elgesiui – net ir nežymaus apsvaigimo nuo alkoholio pasėkoje iš esmės keičiasi aplinkos suvokimas bei įvertinimas, sunkėja sprendimų paieška, susiaurėja galimų veikimo būdų diapazonas, pervertinamos savo galimybės, susilpnėja savikontrolė, keičiasi emocinių išgyvenimų ir poelgių pobūdis (jie tampa impulsyvūs, betarpiški, agresyvūs), sutrinka gebėjimas rasti tinkamus, nekonfliktinius situacijos sprendimo .“
Teisėjai taip pat pabrėžė, kad konfliktai tarp sutuoktinių tęsėsi seniai, jie konfliktavo ir prieš nužudymą, be to, abu buvo neblaivūs, o tai rodo apie paprastą girtumą, šios aplinkybės neatitinka patologinio girtumo kriterijų.
Anot teismo, po įvykio K. J. Žebrauskas nebuvo pasimetęs, bendravo su kaimyne, vėliau – su policijos pareigūnais, o tai nesudaro pagrindo abejoti jo psichine būkle.
„Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dėl suvartoto alkoholio kiekio ir stiprumo (pats nurodė, kad prieš įvykį vartojo brendį) gali neatsiminti dalies įvykio aplinkybių, tačiau tai jo atsakomybės dėl įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo nešalina“, – akcentavo teisėjai.
Jų nuomone, nuteistajam skirta mažesnė nei terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.
„Pirmosios instancijos teismas K. J. Žebrausko atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis savo noru pranešė apie jo įvykdytą nusikaltimą, taip padėdamas jį atskleisti bei kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens – nužudytosios elgesys, o būtent pastarosios pavartotas smurtas sutuoktinio atžvilgiu“, – rašoma nuo paskelbimo įsiteisėjusioje nutartyje, kuria paliktas nuteistajam paskelbtas pirmosios instancijos teismo nuosprendis.
Anot teisėjų, nužudytoji elgėsi rizikingai, nes konflikto sprendimas panaudojant smurtą dažnai išprovokuoja atsakomuosius smurtinius veiksmus, kaip šįkart ir įvyko.
„Akivaizdu, kad žuvusioji nevertino tokio savo elgesio kaip rizikingo, nes šeimoje neretai konfliktai buvo sprendžiami panaudojant smurtą, riziką dar labiau padidino tai, kad abu sutuoktiniai įvykio metu buvo apsvaigę nuo alkoholio, be to, smūgiams suduoti K. J. Žebrausko sutuoktinė panaudojo žarsteklį – įrankį, padidinantį galimybę padaryti sunkesnius ir skausmingesnius kūno sužalojimus“, – teismo įsitikinimu, toks žuvusiosios elgesys iš dalies nulėmė tai, kad jos sutuoktinis dėl jam suduotų smūgių supyko ir, atėmęs žarsteklį, juo mirtinai sumušė sutuoktinę.
