Paklaustas, ar būtų linkęs vetuoti šį įstatymą, G. Nausėda antradienį pareiškė, kad jam nėra priimtina galimybė leisti „niekinti šeimą“.

„Man nepriimtinas apskritai leidimas arba žalios šviesos uždegimas niekinti šeimą. Man atrodo, pakankamai aiškiai atsakiau“, – žurnalistams sakė G. Nausėda.

Visgi T. V. Raskevičius ragina šalies vadovą prisiminti savo rinkiminius pažadus LGBT bendruomenės atžvilgiu.

„Prezidentas turėtų prisiminti savo rinkiminius pažadus, kaip rinkiminės kampanijos metu sakė, kad jei pastebės bet kokios netolerancijos LGBT žmonėms apraiškas, jis solidarizuosis su šita bendruomene. Dabar Europos žmogaus teisių teismas pasakė, kad Lietuvos įstatymai diskriminuoja šią bendruomenę, o prezidentas jau kalba apie kažkokį šeimos niekinimą“, – Eltai teigė T. V. Raskevičius.

„Man atrodo, visos šeimos Lietuvoje svarbios, o prezidentas, kaip padėjęs ranką ant Konstitucijos, turėtų to laikytis“, – pridūrė parlamentaras.

Antradienį išsakytu prezidento komentaru politikas taip pat pasidalijo savo asmeninėje Facebook paskyroje, su prierašu „Gal picos?“. T. V. Raskevičius pripažino kviečiantis prezidentą picos, kad galėtų jam papasakoti, kodėl šiuo metu galiojantis apie LGBT bendruomenę nepilnamečiams pasakoti draudžiantis įstatymas yra žala Lietuvos visuomenei.

„Sakė prezidentas turi draugų gėjų, su kuriais valgo picą, bet dabar akivaizdu, kad jo draugai gėjai nepapasakojo jam apie šito įstatymo daromą žalą, tai vėl kviečiu prezidentą picos, kad galėčiau jam pasakyti, kuo tas įstatymas žalingas ne tik LGBT bendruomenei, bet ir visai Lietuvos visuomenei“, – šmaikštaudamas prezidento poziciją komentavo T. V. Raskevičius.

Armonaitė įvertino prezidento pareiškimus apie LGBT: jis nežino, apie ką šneka


Prezidentas Gitanas Nausėda, sukritikavęs valdančiųjų siūlymą išbraukti įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie LGBT, nežino apie ką šneka, sako Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė.

Politikės teigimu, itin kritiški pareiškimai šios iniciatyvos atžvilgiu ne tik rodo, kad prezidentas neskaitė įstatymo projekto. Jos teigimu, šalies vadovas tokiais pasisakymais kenkia ir Lietuvos reputacijai.

„Kai valstybės vadovas sako, kad nereikia įgyvendinti EŽTT sprendimų, kai iškelia šeimų vėliavą ne toje situacijoje, tai yra apmaudu. Manau, kad prezidentui reikėtų pasiskaityti įstatymą. Tai kenkia ir Lietuvos reputacijai“, – Eltai teigė A. Armonaitė.

Tomas Vytautas Raskevičius

„Aš manau, kad prezidentas nežino, apie ką šneka. Mes kalbame apie žiniasklaidos laisvę, apie žmonių nediskriminavimą, apie Europos žmogaus teisių teismo išaiškinimą. Toks komentaras turi neigiamos įtakos ir Lietuvos vidaus politikai. Prezidentas už borto meta žmones, kurie yra diskriminuojami šio įstatymo“, – pažymėjo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai vadovaujanti politikė.

Seimas antradienį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kuria informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą atmesti.

Už įstatymo pataisą po pateikimo 50 Seimo narių, 56 siūlymui nepritarė, 19 susilaikė.

Komentuodamas valdančiųjų siūlymą išbraukti įstatymo nuostatą, draudžiančią nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad jam nėra priimtina galimybė leisti „niekinti šeimą“.

„Man nepriimtinas apskritai leidimas arba žalios šviesos uždegimas niekinti šeimą. Man atrodo, pakankamai aiškiai atsakiau“, – antradienį žurnalistams sakė G. Nausėda, paklaustas, ar vetuotų minėtą iniciatyvą.

ELTA primena, kad sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą „Gintarinė širdis“, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.

Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.

Po šios istorijos Teisingumo ministerija parengė Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo pataisą, kuria siūloma išbraukti minėtą teisės akto nuostatą, kuria draudžiama nepilnamečiams pasakoti apie homoseksualius santykius.