„Apie darbus. Padaryti galima turbūt visuomet geriau ir daugiau. Aš savirefleksija užsiimu. Tikiuosi, ja užsiima ir kritikai:)
Prezidentas šiandien Seime kalbėjo apie praėjusius metus valstybėje. Girdėjau konkrečios kritikos valdantiesiems, girdėjau ir pasidžiaugimų – tos pačios Vyriausybės nuveiktiems darbams, bet jau jos konkrečiai tokiam kontekste neįvardinant :) Kad ir dėl socialinių klausimų, ar biudžeto peržiūros ir lėšų, skirtų suteikti žmonėms skydą nuo augančių kainų“, – feisbuke pastebėjo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji išskyrė ir G. Nausėdos kalbos dalį, kurioje buvo kalbama apie Baltarusiją bei Astravo atominę elektrinę.
„Dabar Prezidentas labai ryžtingas, tačiau menu susitikimą 2019-ųjų pabaigoje prezidentūroje, kai jis kalbėjo apie dialogo atkūrimą, nors buvo įvykę „rinkimai“, o piliečių protestai eilinį sykį ten buvo brutaliai numalšinti. Tuomet sakiau, kad Astravo atominė yra raudona linija ne kaip dialogo sudėtinė dalis, bet kaip sąlyga galimo dialogo pradžiai“, – prisiminė Seimo narė.
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sukritikavo prezidento raginimą kalbėti apie išmokų didinimą, nenurodant finansavimo šaltinių.
„Reikia gi galiausiai apsispręsti, – kaip atsakingai kalbėti, nesukeliant lūkesčių ir įvertinant valstybės pajėgumus“, – teigė TS-LKD frakcijos seniūnė.
Dar prieš šalies vadovo kalbą ironiškai į ją feisbuke sureagavo konservatorius Mindaugas Lingė.
„Už 10 min. prasidės Seimo posėdis, kuriame Prezidento metinis pranešimas. Ko laukti?
1. Už viską kas gera – atsakingas Prezidentas;
2. Už viską kas bloga – atsakinga Vyriausybė ir valdantieji;
3. Gerovė dar nepasiekta (nu nes Vyriausybė bloga), bet jau po 2024 m. jau tikrai bus!“, – rašė jis.
Apie pranešimą rašė ir kitas TS-LKD atstovas – Andrius Vyšniauskas, kuris rašė, kad G. Nausėda savo metiniam pranešimui „pasirinko asmeninės prezidentinės ataskaitos ir kritikos kitiems mišinio žanrą.“
„Būtent todėl šiandien kalboje mažai girdėjome apie valstybės ir jos žmonių pasiekimus, bet daug kartų pasakant žodžius „aš“, „mano“ ir „asmeniškai“.
Visgi, šis mišraus žanro Prezidento pranešimas yra keistokas dar ir todėl, kad jam tikrai trūksta orginalumo. O ir trumpesnis tikrai galėjo būti. Daugžodžiavimas nėra geras dalykas politikoje. Pavyzdžiui, visos tos dalies kurioje girdėjome apie ekonominį ir socialinį populizmą (viską didinti ir gerinti neaišku už kokius pinigus), tikrai nereikėjo. Nemanau, kad kas nors tai ir atsimins“, – rašė parlamentaras.
Visgi A. Vyšniauskas pagyrė prezidento kalbos pradžią, kurioje buvo kalbama apie gynybos, saugumo ir užsienio politiką.
„Čia buvo padaryta nuoširdi apžvalga įvertinant mūsų šalies pasiekimus. Nustebino gana tvirta Prezidento pozicija Kinijos atžvilgiu, kuri buvo praktiškai įvardinta grėsme.
Šiaip Pranešimas nenustebino, buvo standartinis ir mano nuomone stokojantis platesnio valstybinio žvilgsnio bei tvirtesnių akcentų“, – pridūrė politikas.
Kita frakcijos atstovė – Paulė Kuzmickienė – pasigedo šalies vadovo kritikos Seimui.
„Kritikos dėl antisemitizmo apraiškų Seime, ir tai, kad Seimo Etikos sargai nesiskubina vertinti Žemaitaičio veikimo, kuriuo jis menkina nusikaltimus žmoniškumui, skatina rasinę neapykantą ir galimai veikia prieš Lietuvos valstybingumo pamatus.
Nors į Etikos komisiją visos valdančiosios frakcijos kreipėsi išsyk prieš daugiau negu mėnesį, Žemaitaičiui išplatinus neapykantos kalbą, kuria jis siekė ne tik legitimuoti antisemitines nuostatas, tačiau taip pat viešai pasityčiojo, skatino smurtą ir neapykantą prieš žydų tautą, iškraipė Lietuvos istoriją ir mūsų bendrapiliečių istoriją. O prieš keletą dienų savo išpuolį surengė ne bet kada, o birželio 14-ą dieną, kuomet prisimename Lietuvos valstybės piliečių (tame tarpe ir žydų) represijas, trėmimus“, – rašė parlamentarė.
Prezidento kalbų kaitą įvertino ir konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
„Pirmoje kalboje buvo daug kritikos Astravo sąjūdžiui dėl kratomų skiauterių prieš Lukašenkos režimą, su kuriuo Prezidentas skatino palaikyti pragmatiškus santykius. Šiandien kalboje teigiama, kad tokia „realpolitik“ skatina dar didesnę agresiją.
Vėliau kalbose susilaukėme daug kritikos dėl santykių su Taivanu gilinimo bei santykių su komunistine Kinija gadinimo. Šiandien kalboje autokratinis Pekinas teisingai kritikuojamas, nes stoja į Maskvos pusę, kartu teigiama, kad ši autokratinė sąjunga tik stiprės. Anksčiau bijota net prasitarti apie Ukrainos narystę NATO, šiandien visi raginame jai atverti kelius į NATO“, – rašė politikas.
Tad, jo teigimu, „gražu stebėti, kaip pradedame vykdyti vieningą politiką.“
„Būtų dar gražiau, jeigu Lietuvos lyderystę užsienio politikoje būtume pastebėję daug anksčiau ir vietoje kritikos nuo pat pradžių ją būtume vykdę kartu. Tačiau didysis išbandymas mūsų dar laukia NATO viršūnių susitikime – malonu, kad kalboje pastebėta mūsų visų pergalė dėl kandidato statuso Ukrainai ir įvardytas tikslas pradėti derybas dėl narystės ES šiais metais, tačiau ar Prezidentui pavyks NATO viršūnių susitikime įtvirtini visų pagrindinių NATO šalių parlamentų Užsienio reikalų komitetų įvardytą tikslą atverti kelius Ukrainai ir į NATO, – pamatysime netrukus. Mūsų tikslas ir šiuo klausimu – bendras, tačiau galutinėje stadijoje dėl jo turės kovoti būtent Prezidentas“, – pridūrė Ž. Pavilionis.
TS-LKD frakcijos atstovas Matas Maldeikis išskyrė prezidento kritiką Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK).
„Tai aiškus spaudimas VTEK‘ui dėl prezidento kreipimosi dėl ministrų čekiukų ir dėl mano kreipimosi dėl jo paties. Prezidentui nepatinka, kad komisija laikosi teisės normų ir nešoka pagal jo norus. Negalėdamas susitaikyti, kad jis nėra aukščiau Respublikos, jis tiesiog siūlo naikinti instituciją. Atvirkščiai, Tarnybinės etikos komisija turi būti stiprinama, suteikiant jai dar daugiau galių.
Prezidente, laikykitės etikos normų, o ne jas naikinkite“, – rašė politikas.
