Europos Komisija teigia, kad plakatas atsirado per konkursą, kuris nebuvo finansuotas Europos Sąjungos (ES) lėšomis.
"Plakatas buvo pakabintas koridoriuje kartu su kitais plakatais, kuriuos menininkai sukūrė per Čekijos užsienio reikalų tarybos organizuotą konkursą. Konkursas nebuvo finansuotas ES lėšomis", - BNS pirmadienį sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas.
"Pastebėjus kontroversišką simbolį, plakatas buvo nedelsiant nukabintas. Už Europos Komisijos pastatus atsakingų darbuotojų paprašyta patikrinti, ar šis plakatas nėra pakabintas kuriame nors iš kitų Europos Komisijos pastatų, ir, jei taip, juos nukabinti", - teigė pareigūnas.
Briuselio pareigūnai plakatą nukabino po Lietuvos diplomatų įsikišimo. Lietuviai domėtis plakatu ėmėsi po to, kai plakato nuotrauką savo tinklaraštyje paviešino britų europarlamentaras Danielis Hannanas.
Plakate greta krikščionių, judaizmo ir kitų simbolių yra ir sovietų simbolis - pjautuvas su kūju. Šie simboliai sudaro penkiakampę žvaigždę, ant kurios yra šūkis "Mes visi galime turėti tą pačią žvaigždę", taip pat užrašas EUROPE4ALL.
Europos Komisija prisidėjo prie programos "Europa visiems“ (Europe4all) finansavimo, tačiau organizatoriai pareiškė, kad šis plakatas nėra jų.
BNS žiniomis, plakatas kabojo prie vienos eurokomisarės kabineto.
"Matyčiau vieną įdomų momentą. Jeigu kabo plakatas, kuris iš tolo atrodo kaip didelė penkiakampė žvaigždė, tai penkiakampė žvaigždė nekelia susirūpinimo. O kas nors priėjęs iš arti pasižiūri į detales ir tada gal atsiranda susirūpinimas. Tai tiesiog įdomu psichologiškai ir politiškai. Pati savaime didelė penkiakampė žvaigždė, matyt, nesukėlė susirūpinimo", - BNS komentuodamas šį įvykį pirmadienį sakė europarlamentaras, buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis.
Jo kolegė Europos Parlamente Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė BNS teigė, kad Europos Komisija galėjo būti atidesnė, o pats įvykis demonstruoja, jog Europai dar trūksta žinių apie Rytų Europos istoriją.
"Tokie plakatai su tokia simbolika sustiprina poziciją, kad turi būti padarytas komunistinio režimo nusikaltimų įvertinimas, o Europa turi daugiau žinoti, kas dėjosi dalyje Europos 50 metų - kad ne visiems 1945 metais atėjo naujas etapas - kiti ilgiems dešimtmečiams nugrimzdo į okupaciją. Pagrindinė problema yra nepakankamas istorijos žinojimas. Nenorėčiau manyti, kad čia yra provokacijos ar piktybiški dalykai", - sakė europarlamentarė.
"Europos Komisija pati žino, kad kai kuriose ES šalyse uždraustas šitas simbolis - kūjis su pjautuvu, ir turėtų į tai pažiūrėti atidžiau", - teigė konservatorė.
Su Liberalų sąjūdžio sąrašu išrinktas europarlamentaras Leonidas Donskis sakė, kad plakatas yra nederamas ir įžeidžia Rytų Europą.
"Šiuo atveju reikia kantrybės ir jiems sakyti, kad tai yra nepadoru ir nepriimtina. Šitie ženklai atsidūrė šalia tūkstantmetę tradiciją turinčių tikrų religinių simbolių. Kūjis ir pjautuvas yra modernus simbolis. Antra, jis susijęs su prievarta pagrįsta ideologija, o ne su ateistiniu tikėjimu. Trečia, jis simbolizuoja Rytų ir Vidurio Europos kančias. Tokius dalykus daryti reiškia ignoruoti didelės Europos dalies tragišką patirtį", - BNS sakė L.Donskis.
"Reikia sakyti labai kantriai, kad tai yra nepadoru, to neturi būti ir Europos tokie dalykai nepuošia. Tai kažkas tarp ignorancijos, visiško neapsišvietimo, kvailystės ir piktybiško gesto", - teigė jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad ji "nekomentuoja Europos Komisijos platinamų plakatų".
Lietuvos Baudžiamasis kodeksas numato, kad už viešą pritarimą Sovietų Sąjungos ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą gali būti baudžiama laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nacistinių ar komunistinių simbolių platinimą bei demonstravimą numatyta administracinė atsakomybė - už tai baudžiama iki tūkstančio litų bauda.
Tiek už nacių, tiek už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą taip pat gali būti baudžiama Čekijoje, Lenkijoje ir Vengrijoje.
Europos Komisija 2010 metų gruodį pareiškė kol kas nematanti sąlygų inicijuoti dokumentą, kuris būtų pagrindas visoje ES uždrausti komunistinių režimų nusikaltimų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Sovietų okupacijos metu diktatoriaus Josifo Stalino valdymo metais iki 1952 metų į lagerius ir tremtį buvo išvežta 275 tūkst., fronte žuvo 25 tūkst. Lietuvos gyventojų, gyvybės taip pat neteko daugiau nei 20 tūkst. prieš sovietų okupaciją kovojusių Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.