Vaikams kyla daug klausimų
Gyvenimo įgūdžių pamokos mokyklose vis dar vertinamos dviprasmiškai. Kritikuojant, bene labiausiai akcentuojamas būtent lytinis švietimas. Pasak R. Butkevičiūtės, dabar visuomenėje girdimos diskusijos ir matomi pavyzdžiai rodo, jog tokios pamokos – labai svarbios ir reikalingos. Tiesa, ne tik vaikams, bet ir patiems suaugusiems.
„Man atrodo, iš mokyklų tokios pamokos turėtų persikelti net į darbovietes, nes vaikai nebijo apie tai kalbėti, jie nori apie tai kalbėti. Prisiminkime save, kai mes buvome vaikai – mums kildavo lygiai tie patys klausimai. Tuo metu – tai buvo tabu, tai, kas skaitė „Erškėčių paukščių“ knygas, kas bibliotekoje slėpdavosi ir drebančiomis rankomis žiūrėdavo vakarines programas, ir bandydavo rasti informaciją. Dabartiniams vaikams nebereikia ieškoti tokios nepatikrintos informacijos. Dabartiniai vaikai turi nuostabią galimybę gauti mokslu grįstą lytiškumo ugdymą savo mokyklose“, – teigė pašnekovė.
Pasak jos, tenka pastebėti, jog vaikams kyla patys įvairiausi klausimai.
„Mes labai daug bendraujame su vaikais, tai jų klausimai yra lygiai tokie patys, kokie kildavo mums: kas yra sveiki santykiai? Kaip man reikšti kitam žmogui dėmesį? Kaip parodyti, kad žmogus man patinka? Kas yra seksas? Ką daryti, jeigu mano partneris arba partnerė nori užsiimti intymia, seksualine veikla, o aš dar tam nesu pasiruošęs? Kaip pasakyti ne, kad neįžeisti kito žmogaus? O ką daryti, jeigu su manimi išsiskirs? Tie klausimai – jie labai svarbūs ir į juos turi būti atsakyta“, – teigė R. Butkevičiūtė.
Tėvai ne visada supranta, ką reikia daryti
Ginčuose Seime dėl šios ugdymo programos Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija yra išsakiusi nuomonę, kad moksleivių teisė gauti žinias apie seksualinius santykius turi būti suderinta su tėvų teise ugdyti savo vaikus. Tokiems pasisakymams NVO „Ribologija“ bendrasteigėja turi ir savų pastebėjimų.
„Galėčiau pasakyti, kad šeimų yra įvairių ir asociacijų yra įvairių. Kita tėvų teises ir vaikų teises ginanti Šeimų asociacija, kuri vadovaujasi žmogaus teisių požiūriu, kurioje yra ekspertai tiek švietimo srities, tiek mokslininkai, kurie dirba su mokslu grįstu lytiškumo ugdymu, nekelia visiškai jokių klausimų apie tą programą. Dėl tos tėvų teisės – pakalbėkime apie tai, kad, daugiau negu 70 procentų atvejų, nuo seksualinio smurto žmonės Lietuvoje nukenčia iki 18-os metų amžiaus. Nuo ko daugiausiai nukenčia? Nuo artimos aplinkos. Vadinasi, tai yra tie patys tėvai, dėdės, seneliai ir kiti artimoje aplinkoje esantys asmenys. Tai vienas aspektas yra, kad nebūtinai vaikai šeimose yra saugūs, o kitas – nei su tais seneliais, nei su tėvais, dažnai, nebuvo kalbėta apie lytiškumo ugdymą“, – dalijosi ji.
Taigi, R. Butkevičiūtės manymu, palikti teisę švietimui apie lytiškumą namuose – ne visada gali būti protinga.
„Mes nežinome kaip šviesti, nes su mumis niekas nekalbėjo ir mes neturime tų žinių. Galiu labai stipriai akcentuoti ir susilaikymą. Žinote, kas prisideda prie susilaikymo, dirbant su jaunimu? Prie susilaikymo, daugiausiai, prisideda tai, kad jie įgyja žinių, kad turėti intymius santykius, mylėtis ar įvairiai kitaip intymiai bendrauti – visų pirma, yra didžiulė atsakomybė. Kai jie supranta, ką reiškia gerbti kito žmogaus ribas, kiek daug aspektų reikia paklausti dėl sutikimo, kai jie supranta apie lytiškai plintančias ligas, žino informaciją apie nėštumą, kaip jis gali paveikti mūsų gyvenimą – tada jaunuoliai pasako, kad gal dar jie nepasiruošę, dar daug dalykų reikia apsvarstyti“, – tikino ji.
Didysis blogis – pornografija
Pasak pašnekovės, vertėtų suprasti ir tai, jog, dažnu atveju, tėvai nenori suprasti, kad jų vaikai užauga, o to nesupratus laiku – imtis tam tikrų priemonių jau gali būti per vėlu.
„Jie mums visada bus tie mažiukai, kuriems atneši kamuoliuką ar knygelę. Statistika rodo, kad vaikai pornografiją atranda jau nuo 8 metų. Anksčiau tai buvo 10-12 metų. Aš pati turiu vaikų, tai pradinėse klasėse vaikai dabar žaidžia žaidimus paliesk ir pagauk, o, kai paliečia, jie vienas ant kito stengiasi įvairius veiksmus atlikti, imituodami lytinį aktą, pirmoje klasėje jau paklausia, kas yra seksas ir kalbasi tarpusavyje, kas tai yra. Atradę pornografiją, jie iš pornografijos mokosi“, – teigė R. Butkevičiūtė.
Anot moters, internete yra per 400 laisvai prieinamų pornografijos puslapių. Galbūt tai – kur kas didesnė problema, su kuria reikėtų kovoti?
„Vaikas, žiūrėdamas pornografiją, tikrai yra traumuojamas, nes tu žiūri į savo lytinius organus, kurie nėra tokie, tu žiūri, kas vyksta pornografijoje, o pornografijoje dažnai vyksta smurtas ir jie atkartoja tai. Po to aš, vesdama mokymus, gaunu klausimus, pavyzdžiui, iš 16-mečių jaunuolių: ką daryti, jeigu aš, tarkime, sekso metu nenoriu savo merginai tampyti už plaukų, o ji man sako, kad tu esi neaistringas? Tai iš kur mes žinome tai, kad aistra yra tampymas už plaukų, smurto naudojimas? Čia yra didžioji problema ir arba kalbėsime mes mokyklose amžiui tinkama kalba, arba kalbės pornografija, o ten – nei amžiaus, nei smurto formų nesirenkama“, – teigė NVO „Ribologija“ bendrasteigėja.
Visą pokalbį rasite LNK portale:
