Kiek anksčiau „Žinių radijuje“ Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis patikino, kad panašių grėsmių kol kas neįžvelgiama.
„Konkrečių žvalgybinių duomenų mes neturime, bet jokiais būdais negalime atmesti šios grėsmės. Esame jau pasimokę iš Baltarusijos sukeltos migracijos bangos, kai buvo akivaizdūs požymiai, kad tai buvo tiesiog režimo sugalvota ir įgyvendinta strategija tam, kad priverstų mus sėstis prie derybų sąjungą, kad priverstų ES nuimti sankcijas Baltarusijai.
Ten buvo imtasi tam tikrų veiksmų, kurie evoliucionavo į tą didelę krizę, su kuria, mano galva, tikrai valstybė susitvarkė puikiai. Tai iš Rusijos galima tikėtis to paties. Aš nežinau, kuo remiasi Lenkijos žiniasklaida, bet kol kas žvalgybinių duomenų nėra, bet mes niekada nesakome, kad taip negali atsitikti“, – prieš kelias savaites „Žinių radijui“ sakė D. Jauniškis, priminęs, kad Rusija panašią ataką 2015 metais inicijavo prie Norvegijos sienos.
Trečiadienį „Žinių radijuje“ panašiai kalbėjo ir V. Dmitrijevas, kuris sakė matantis viešus pranešimus, kad Kaliningradas atvėrė savo oro erdvę skrydžiams iš Afrikos, Artimųjų Rytų bei Azijos šalių.
„Tas režimas įvedamas dviem metams. Tai reiškia, kad bus, matyt, su kai kuriomis valstybėmis jau sudaryti susitarimai – pavyzdžiui, su Baltarusijos „Belavia“ bei „Turkish Airlines“ susitarimai jau tarsi pasiekti, bet matoma, kad vykdomos derybos ir su kitomis valstybėmis: Egiptu, Sirija, Jungtiniais Arabų Emyratais ar Šri Lanka. Tie susitarimai gali būti pasiekti, bet iš esmės mes tą grėsmę vertiname labai rezervuotai“, – sakė viceministras.
Tad, pasak jo, pasakyti, kad yra tokios pačios atakos, kaip buvo prie sienos su Baltarusija, grėsmė, kol kas negalima.
„Žinoma, suprantamas (Lenkijos elgesys). Čia turėtume mes kalbėti apie šiokią tokią galbūt didesnę Lietuvos pažangą pasienyje su Rusija: mes visą ruožą stebime stebėjimo sistemomis. Tos sistemos yra modernios, susideda iš kelių komponentų. Mes taip pat stebime sieną jūroje sistemų pagalba. Dalis sienos, tiesa, labai nedidelė, ten, kur yra sausima – 46 kilometrus sudaro – yra įrengtas fizinis barjeras. Mūsų pažanga šiek tiek šioje vietoje šiandien yra didesnė“, – paaiškino V. Dmitrijevas.
Jo teigimu, dėl to tikriausiai Lenkija ir siekia pagerinti savo pasienio stebėjimo sistemas.
„Tai yra logiška, manau“, – komentavo pašnekovas.
Nors grėsmė šiuo metu nėra vertinama kaip didelė, tačiau viceministras teigė, kad situacija yra atidžiai stebima ir reikia ruoštis galimiems iššūkiams.
„Tam tikra išvadas verta pasidaryti, verta pasidaryti, kalbėtis su pareigūnais apie galimus teisės aktų pakeitimus. Inicijuojame ir Valstybės sienos apsaugos įstatymo pakeitimą, kad net ir ekstremalios situacijos atvejų būtų galima taikyti neįleidimą tiems asmenims, kurie sieną kerta nenustatytoje vietoje. Taigi, mes planuojame savo darbus į priekį“, – pasakojo V. Dmitrijevas.
Jei kartais pasienyje su Rusija kiltų panaši neteisėtų migrantų banga, pasieniečiai, anot jo, būtų pasiruošę taikyti tas pačias priemones kaip ir prie sienos su Baltarusija.
„Tiek pasienyje su Rusijos Federacija, tiek pasienyje su Baltarusija yra nepaprastoji padėtis ir Seimo priimtas sprendimas dėl nepaprastosios padėties įvedimo mums užtikrina tų nuostatų taikymo galimybę. Tai algoritmai būtų lygiai tie patys“, – paaiškino viceministras.
Visą „Žinių radijo“ laidą žiūrėkite čia:
