„Peržiūrėjimas apygardų yra neišvengiamas po Konstitucinio Teismo sprendimo, dėl šito diskusijų nekilo. Mūsų frakcija sesijos pradžioje susipažino su abiem variantais (apygardų ribų projektų), ir dar tuomet kilo nuomonė, jei neišvengiama reforma, tiesiog keisti ir sistemą, eiti kaip ir kitose Europos valstybėse, ir mūsų kaimynuose, estų arba latvių, būtų proporcinė rinkimų sistema, o mes dabar turime pusę Seimo taip rinktą, pusę - kitaip“, - sakė I.Šiaulienė.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė, jog parlamento frakcijos turi savaitę diskusijoms dėl siūlomų rinkimų pakeitimų. „Diskusija pakrypo į dvi kryptis, ar mes keičiame apygardų ribas, ir buvo pasiūlytas tas variantas, kad galima pasvarstyti sistemos pakeitimą. Mes sutarėme, kad grįžtame į frakcijas, frakcijose įvyks diskusijos ir kitą trečiadienį vėl susirinksime pas mane, bus ryškesnė pozicija, kuriuo keliu einame“, - sakė L.Graužinienė.
Konservatorių frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma sakė, jog svarstyti siūlomas anksčiau registruotas teisingumo ministro socialdemokrato Juozo Bernatonio projektas, kuris iš esmės keistų Seimo rinkimų sistemą. Jis dar 2013 metais pateikė siūlymą, kad per Seimo rinkimus rinkėjas galėtų balsuoti už konkretų politiką, o ne partijos sąrašą.
„Pasitarime dar buvo socialdemokratų pasiūlyta idėja apskritai keisti rinkimų sistemą, pereiti prie latviško varianto, balsavimo už regionuose siūlomus partijų sąrašus, iš jų rinktis asmenybes, taip pat yra pateikta frakcijų diskusijai, kaip supratau, socialdemokratai šitą idėją yra linkę aktyviai siūlyti“, - sakė J.Razma.
Pagal ministro J.Bernatonio siūlymą, iš viso šalyje būtų dešimt pagal apskritis suskirstytų apygardų, kiekvienoje jų partijos keltų savo atskirus sąrašus, rinkėjas balsuotų už vieną pasirinktą politiką, kiekvienoje pagal gyventojų skaičių būtų išrinktas skirtingas skaičius Seimo narių.
Visi pasitarimo dalyviai sutaria vienu klausimu - keisti apygardų ribas arba imtis kitų pakeitimų po KT nutarimo būtina kuo skubiau, nes palikus esamas apygardas vėliau gali kilti pačių rinkimų legitimumo klausimas.
„Kitos išeities nėra, reikia būtinai priimti sprendimą, ir tą sprendimą mes turime priimti būtinai rudens sesijoje“, - pažymėjo L.Graužinienė.
„Diskutuojant visi pasisakiusieji teigė, kad negalima būtų rizikuoti nekeičiant dabartinių apygardų ribų, nes galimi skundai teismams ir tada visi rinkimai gali likti pakibę neaiškioj teisinėj erdvėj. Buvo kalbama, kad tokios grėsmės egzistuoja ir negalima, suvokiant savo atsakomybę, sukelti grėsmes visų rinkimų rezultatams“, - sakė konservatorius J.Razma.
Pasitarime dalyvavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas sakė neprognozuosiantis, ar Seime pavyks sutarti ir pereiti prie proporcinės rinkimų sistemos, atsisakant vienmandačių apygardų, bet būtent tokį modelį sakė esant būdingą demokratinėms šalims.
„Jei Seimas tokį dalyką apsispręs, priims tokią sistemą, ji būdinga naujosios demokratijos valstybėms, latviai, estai, lenkai tą pačią proporcinę rinkimų sistemą turi, švedai, Skandinavijos visos valstybės. Mažoritarinę grynai rinkimų sistemą valstybę iš mūsų kaimynų turi baltarusiai. (...) Proporcinė rinkimų sistema pas mus yra savivaldybių tarybų rinkimuose, man atrodo, visi rinkėjai patenkinti ir niekas nesiginčija, kad tarybos nariai renkami proporciniuose rinkimuose, Europos Parlamento rinkimuose - niekas nesiginčija ir tai įtvirtinta Europos dokumentuose, renkama proporcinėje sistemoje. Jei Seimas pereitų prie proporcinės rinkimų sistemos, nebeliktų to konflikto, kuris išsikelia tarp rinkėjų - kurie čia Seimo nariai, vienmandatininkai ar daugiamandatininkai, geresni“, - kalbėjo VRK vadovas.
Seimo pirmininkė trečiadienį surengė pasitarimą, kaip per kitus Seimo rinkimus keisis vienmandačių apygardų ribos, po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuriuo dabartinė tvarka dėl rinkėjų skaičiaus apygardose pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Iki šiol įstatymas leido iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad dabar dėl didelių rinkėjų skaičiaus skirtumų apygardose jų balsai tampa nelygiaverčiai. Dabar tas skirtumas gali siekti iki 50 proc. rinkėjų skaičiaus.
KT pirmininkas Dainius Žalimas tvirtino, kad už rinkimų apygardų sudarymą atsakinga VRK visas vienmandates apygardas gali sudaryti taip, jog jose rinkėjų skaičiaus nuokrypis būtų ne didesnis kaip 10 proc. vidutinio rinkėjų visose šiose apygardose skaičiaus, remiantis tarptautiniais gerosios rinkimų praktikos standartais.
Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu yra parengti du rinkimų apygardų ribų projektai: vienas, daugiau kosmetinis, siūlytas atėjantiems Seimo rinkimams 2016 metais, o radikaliai keičiantis apygardų ribas - 2020 metų rinkimams. Juos aptariant Seimo frakcijose parlamentarai negailėjo kritikos, nors po KT nutarimo, kaip pažymėjo Z.Vaigauskas, teks tvirtinti būtent radikalųjį apygardų ribų pakeitimo projektą.
Pagal šį projektą, Vilniaus mieste vietoj dešimties apygardų siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune vietoj aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, - trys. Dalį Šiaulių kaimiškosios apygardos siūloma prijungti prie Kelmės, kur labai trūksta rinkėjų, kita dalis būtų prijungta prie Joniškio ir pavadinta Žiemgalos apygarda, o iš likusios Kuršėnų ir Dainų dalies buvo sudaryta Šiaulių-Kuršėnų apygarda. Būtų keičiamos beveik visų rinkimų apygardų ribos.
Šiuo metu Seimo rinkimuose 71 atstovą į parlamentą rinkėjai renka vienmandatėse apygardose, taip pat 70 tautos atstovų išrenkami daugiamandatėje apygardoje, kur savo kandidatų sąrašus kelia partijos.
Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį.