Tai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas sakė antradienį Konstituciniam Teismui paskelbus, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.
„Jeigu tai bus įvykdyta iki kitų Seimo rinkimų, tai rezultatai vienmandatėse bus mažiau prognozuojami, ir žmonėms, kurie yra įsitvirtinę konkrečiose apygardose, gali kažkas pasikeisti“, - antradienį BNS sakė M.Jastramskis.
Jis spėjo, kad po teismo sprendimo vienmandačių apygardų turėtų daugėti miestuose, o kaimiškose vietovėse sumažėti trečdaliu.
„Sakyčiau, kad liberalams ir konservatoriams tai gali būti tikrai naudinga“, - svarstė M.Jastramskis.
Kita vertus, anot jo, sunku prognozuoti būsimų rinkimų rezultatų pokyčius, nes keičiamos bus nemažos dalies vienmandačių apygardų ribos. Lietuvoje tokių apygardų yra 71.
Prieštaraujančiomis Konstitucijai Konstitucinis Teismas antradienį pripažino Seimo rinkimų nuostatas, kad atskirose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjų skaičius gali svyruoti nuo 0,8 iki 1,2 vidutinio rinkėjų skaičiaus.
„Toks didelis svyravimas, koks dabar yra Lietuvoje, tikrai neatitinka įprastinės demokratinės praktikos, o ne tik to, kas rekomenduojama“, - nurodė M.Jastramskis.
Teismas patvirtino, kad dėl tokių didelių skirtumų mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas, esant vienodam rinkėjų aktyvumui, yra reikšmingesnis nei didžiosiose - rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai.
Nutarimą pristatęs Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas pabrėžė, kad negali būti pateisinami tokie rinkėjų skaičiaus skirtumai, kurie gali paneigti pačią lygios rinkimų teisės esmę.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras rekomenduoja, kad nuokrypis tarp apygardų rinkėjų skaičiaus neturi viršyti 10 proc. nuo vidurkio.
Kaip sakė D.Žalimas, Lietuvoje visas apygardas įmanoma sudaryti su 10 proc. rinkėjų nuokrypiu nuo vidurkio, ir toks dydis būtų optimalus.
Vyriausioji rinkimų komisija yra parengusi vienmandačių rinkimų apygardų ribų perbraižymą pagal ESBO rekomendacijas, bet projektas jau susilaukė kritiškų parlamentarų nuomonių.
Šiuo metu didžiausia yra sostinės Naujamiesčio apygarda, turinti per 50 tūkst. rinkėjų, mažiausios regionuose turi po 28-29 tūkst. rinkėjų.
VRK: rinkimų apygardų ribos gali būti pakeistos jau šiemet
Dabartinį vienmandačių apygardų suskirstymą Konstituciniam Teismui (KT) pripažinus prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui, šios ribos gali būti pakeistos jau šiemet, sako Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovas Zenonas Vaigauskas.
„Planuojame galbūt iki Naujųjų metų“, - antradienį žurnalistams sakė Z.Vaigauskas, paklaustas, kada planuojama perbraižyti apygardų ribas, antradienį atsakė Z.Vaigauskas.
„Perbraižytos jos yra, projektas yra, reikia tik įtvirtinti. Reikia tik galutinį sutarimą rasti. Manyčiau, tai bus nelabai sunku padaryti, nes projektas apsvarstytas, aišku, jis ne visiems patinka, nes radikaliai keičia dabar esamas apygardas“, - tvirtino jis.
Konstitucinis Teismas antradienį paskelbė, kad dabartinė rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo tvarka, leidžianti iki 20 proc. rinkėjų skaičiaus nuokrypį nuo rinkėjų skaičiaus vidurkio visose apygardose, prieštarauja Konstitucijai, nes dėl didelių skirtumų rinkėjų balsai tampa nelygiaverčiai.
Kaip pažymėjo nutarimą paskelbęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, už rinkimų apygardų sudarymą atsakinga VRK visas vienmandates apygardas gali sudaryti taip, jog jose rinkėjų skaičiaus nuokrypis būtų ne didesnis kaip 10 proc. vidutinio rinkėjų visose šiose apygardose skaičiaus, remiantis tarptautiniais gerosios rinkimų praktikos standartais.
Vyriausiosios rinkimų komisijos užsakymu yra parengti du rinkimų apygardų ribų projektai: vienas, daugiau kosmetinis, siūlytas atėjantiems Seimo rinkimams 2016 metais, o radikaliai keičiantis apygardų ribas - 2020 metų rinkimams. Juos aptariant Seimo frakcijose parlamentarai negailėjo kritikos, nors po KT nutarimo, kaip pažymėjo Z.Vaigauskas, teks tvirtinti būtent radikalųjį apygardų ribų pakeitimo projektą.
Tačiau, VRK vadovo vertinimu, po KT nutarimo parlamentarai tikriausiai pakeitimams nesipriešins, nes visi suinteresuoti kuo greičiau žinoti apygardų ribas artėjant kitų metų Seimo rinkimams.
„Didieji darbai padaryti, mes esame paskelbę du projektus, mažasis projektas su pakeitimais, paliekant 20 proc. nuokrypį, ir projektas, kada (rinkėjų skaičiaus skirtumas) būtų ne daugiau kaip 10 proc. nuo vidutinio skaičiaus. Jis paskelbtas, yra pradėtas jo aptarimas, jis ir Seimo frakcijose aptartas, aišku, visi laukė KT sprendimo. Dabar aš manyčiau, kad projektas vyks greičiau, nes visi suinteresuoti, kad tos apygardų ribos būtų nustatytos, nes jau keliami kandidatai, o naujasis projektas daro ženklesnes korektyvas. Sakykime, dabar Vilniaus mieste mes turime dešimt apygardų, o po pataisymo, kad būtų ne daugiau 10 proc., turėsim 13 apygardų“, - sakė Z.Vaigauskas.
Pagal šį projektą, Vilniaus mieste vietoj dešimties apygardų siūloma suformuoti 13 rinkimų apygardų, Kaune vietoj aštuonių liktų septynios, Šiauliuose vietoj keturių, įskaičiuojant dabartinę Šiaulių kaimiškąją, - trys. Dalį Šiaulių kaimiškosios apygardos siūloma prijungti prie Kelmės, kur labai trūksta rinkėjų, kita dalis būtų prijungta prie Joniškio ir pavadinta Žiemgalos apygarda, o iš likusios Kuršėnų ir Dainų dalies buvo sudaryta Šiaulių-Kuršėnų apygarda. Būtų keičiamos beveik visų rinkimų apygardų ribos taip, kad rinkėjų skaičiaus nuokrypis nuo vidurkio neviršytų rekomenduojamų 10 proc. nuokrypio nuo visų apygardų rinkėjų skaičiaus vidurkio.
Pasak Z.Vaigausko, po KT nutarimo tapo akivaizdu, kad rinkimų apygardų ribas teks keisti dažniau, reaguojant į rinkėjų skaičiaus pasikeitimus.
Jis prognozavo, kad naujieji pakeitimai galios 12-16 metų, po to apygardų ribas vėl reikės perbraižyti.
„Nemanyčiau, kad labai ilgalaikis (sprendimas dėl apygardų ribų - BNS). Gerosios praktikos dokumentuose pažymima, kad demografiniai pakitimai vis tiek vyksta, ir kas dešimt metų tenka peržiūrėti apygardų ribas. Manau, kad dešimt, dvylika metų, gal dar vieną rinkimų ciklą, šešiolika metų, bet ne daugiau“, - į klausimą, kiek galios naujasis apygardų suskirstymas, atsakė Z.Vaigauskas.
Anot jo, nors keisis pusės rinkimų apylinkių priklausomybė, iš esmės šie pakeitimai aktualiausi partijoms, o ne rinkėjams.
„Rinkėjams keisis biuletenis, bet balsavimo patalpos liks tos pačios, čia kalbama apie apygardų ribų nustatymą. Galbūt nebus patenkinti kai kurių Vilniaus pakraščių rinkėjai, kurie jau pateks į miesto teritoriją. Bus pasikeitimų, rinkėjai juos matys, bet kadangi prieš kiekvienus rinkimus keičiasi kandidatų sąrašas, toks pasikeitimas - nelabai svarbus, jis gal svarbesnis politinėms partijoms“, - sakė Z.Vaigauskas.
Seimo rinkimai vyks 2016 metų rudenį.