Buvęs Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad siekiant tikslų vienybė yra ypač svarbi.
„Matant, kaip keičiasi Vokietijos pozicija, kaip vis labiau įsitvirtinama tiek mūsų regione, tiek vis labiau remiama Ukrainą ir matant, kaip sunku priimti tuos sprendimus, tas nuomonių išsiskyrimas mums tikrai nepadės. Mes turime aiškiai sakyti dėl ko apsisprendėme dar prieš Madrido NATO viršūnių susitikimą, – kad vokiečių brigada turi būti čia, Lietuvoje, ir turi būti dabar. Gali naudotis laikina infrastruktūra, mes ją padarytume rimtesnę, bet grėsmė saugumui vyksta dabar“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Ž. Pavilionis.
Jo teigimu, Lietuva neturi galimybių prireikus laukti dešimt dienų.
„Vokiečiai turi būti čia ir tai turime sakyti visomis politinėmis spalvomis, visais lygiais – tiek Vyriausybės, tiek Prezidentūros, visais ministrais. Vokietija didelė šalis ir tik vienu balsu kalbant tą rezultatą, tikėtina, pasieksime“, – akcentavo Ž. Pavilionis.
„Mes negalime dėrėtis dėl savo gyvybių, turi visi, visais lygiais tą patį kartoti. Brigada turi būti čia. (...) Tie, kas galbūt pasako vieną ar kitą žodį į šoną, turi galimybes tą liniją ištiesinti“, – sakė parlamentaras.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas taip pat sakė, kad svarbu komunikuoti vienodai.
„Nežinau, kas ką sako. Lietuvos interesas yra, kai mes būsime pasirengę, brigada čia. Signalai, verčiantys suabejoti tokia pozicija, aukštojoje diplomatijoje kiekvienas žodis yra labai svarbus pasakytas viename ar kitame kontekste – negalime siųsti skirtingų signalų“, – komentavo politikas.
Jo teigimu, dešimties dienų laikotarpis gali būti tik laikinas sprendimas iki tol, kol Lietuva bus pasiruošusi ir savo grafiką suderins su vokiečių grafiku.
„Čia turi būti pagrindinis akcentas, o ne tai, kad per dešimt dienų, to užteks ir panašiai. Kai krizė prasideda, reikia kuo daugiau NATO pajėgų turėti čia“, – teigė L. Kasčiūnas.
NSGK, pasak jo, kviečia ministrą apsilankyti posėdyje kitą trečiadienį.
„Matau, kad visiems reikia susikoordinuoti ir komunikuoti tą patį, nes parlamentinė diplomatija prieš NATO viršūnių susitikimą irgi padarė didelį darbą, kad dokumente atsirastų brigados idėja. Tai mes -negalime to paleisti, turime dirbti visi kartu, koordinuotis, pasidalinti darbais ir judėti į priekį“, – paaiškino jis.
Piktinasi ir opozicija
Tai, kad Vokietijos karinis dalinys Lietuvoje neva nebus dislokuojamas nuolat, šeštadienį sakė Rukloje apsilankiusi Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht. Jai antrino ir A. Anušauskas, argumentuodamas Ukrainos pavyzdžiu, esą apie Rusijos ketinimus pradėti karą buvo žinoma dar 90 dienų iki agresijos pradžios. Todėl, kaip tikino ministras, 10 dienų laikotarpis, per kurį į Lietuvą krizės atveju turėtų atvykti Vokietijos kariai, yra visiškai tinkamas.
Visgi tokią A. Anušausko poziciją pirmadienį Seime viešai skritikavo ir opozicinių „valstiečių“ atstovas, komiteto narys Dainius Gaižauskas.
„Tai, kad Vokietija nusprendė nedislokuoti Lietuvoje brigados, kalbu apie nuolatinį dislokavimą, yra didžiulė klaida, kadangi nebuvo įgyvendintas KAM iškeltas uždavinys padaryti viską, kad Vokietijos brigada atsirastų čia, Lietuvoje, ir būtent dabar“, – Seime žurnalistams sakė D. Gaižauskas.
Jo teigimu, ministro pasisakymas, kad 10 reagavimo dienų yra pakankamas terminas, yra neatsakingas.
„Todėl reikalausime, kad krašto apsaugos ministras artimiausiame NSGK posėdyje pasiaiškintų, kodėl jis neįgyvendino šio uždavinio ir kodėl jis mano, kad brigados nebuvimas Lietuvoje yra labai nesvarbus sprendimas“, – teigė NSGK narys.
Anušauskas paaiškino poziciją
Pats A. Anušauskas ne kartą komentavo šią temą.
„Su kritika – paskubėjo, nes jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei jų atsisakyta. Dar kartą pabrėžiu – kalbėjome apie dabartinę situaciją. Jeigu dabar, pavyzdžiui, hipotetiškai ties Lietuvos sienomis susiklosto tokia situacija, kad du diktatoriai sugalvoja invaziją, tokiu atveju, priešakinis vadovavimo elementas koordinuoja brigados atvykimą per 10 dienų. Infrastruktūra, kurią norėjom pastatyti šiai brigadai, per 3 mėnesius nepasistato. Jeigu jie to nežinojo, tai dabar sužinos“, – Eltai aiškino A. Anušauskas.
Pirmadienį agentūrai ministras tvirtino, kad Lietuvos siekiai ir pozicija niekaip nesikeičia – nekinta ir Vokietijos kariuomenės įsipareigojimai, sutarti po NATO viršūnių susitikimo.
„Jokie susitarimai nėra nei pakeisti, nei kaip nors interpretuojami kitaip. Kokie jie sudaryti buvo, tokie ir yra. Mes būtent dėl to ir siekiame vystyti infrastruktūrą, kalbamės apie tai su Vokietija – abi šalys specialiai sudarė darbo grupę. Dar kartą pabrėžiu, kad su savo interpretacijomis (kritikai – ELTA) labai skuba“, – teigė ministras.
„Kai turime tokių kolegų, ko gero, net opozicijos nereikia“, – pridūrė jis.
Tikina, kad Lietuvos atveju niekas nelauktų agresoriaus karinių veiksmų: brigados būtų permetamos nedelsiant
Sekmadienį savo išsakytą poziciją A. Anušauskas pakomentavo ir socialinio tinklo paskyroje. Jis iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, aiškindamas, kad Lietuvos saugumą užtikrina minėtas Vokietijos įsipareigojimas.
„Kas būtų, jei dabar (upd.- šiandien) matytume bręstant kaimynų agresiją, o mes dar nepastatėme infrastruktūros tinkamos ilgalaikiam sąjungininkų pajėgų buvimui? Tokiu atveju jos permetamos per 10 dienų ir tai užtikrina sąjungininkų priešakinis vadovavimo elementas“, – feisbuke rašė A. Anušauskas.
„Ukrainos atveju agresoriaus planai jau buvo žinomi ir matomi 90 dienų iki agresijos. Mūsų atveju niekas nelauktų, kokių nors agresoriaus karinių veiksmų, o iškart imtųsi atgrasymo veiksmų ir brigada ar brigados būtų permetamos į Lietuvą nedelsiant. O kol kas statome taikos metui ir atgrasymui reikalingą infrastruktūrą (ir karinius miestelius, ir poligonus), kuri reikalinga ir mums, ir sąjungininkams. Mūsų tikslas bendras – padaryti taip, kad bet koks nukvakęs diktatorius net nematytų tinkamo „lango“ savo agresijai realizuoti“, – rašė konservatorių į ministrus deleguotas A. Anušauskas.
