„Būtų gerai tą konfliktą (su Kinija – ELTA) kažkokiu, maksimaliai Lietuvai geresniu būdu išrišti, kadangi jis buvo Lietuvai nenaudingas. Dabar visiškai aišku, tai matome“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Žinoma, bendroje geopolitinėje dėlionėje Kinija yra svarbi, globali žaidėja – šito neginčijame. Norime su ja palaikyti diplomatinius santykius – jeigu būtų galima, daugiau turėti prekybinių saitų nei dabar turime, nes prekyba su Kinija yra labai nedidelė“, – akcentavo ji.
Tad klausiama, ar pasiteisino Kinijos atžvilgiu vykdoma Lietuvos užsienio politika, A. Skaisgirytė leido suprasti, kad tokia išvadas daryti dar anksti. Visgi, ji pastebėjo, kad šalies užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, spaudoje praminto „drakono žudiku“, pozicijos šiuo klausimu buvo naudingos tik viešųjų ryšių prasme.
„Jis („drakono žudymas“ – ELTA) buvo, sakyčiau, labiau nukreiptas į viešuosius ryšius, į piarą. (...). Skambios antraštės pasaulio leidiniuose buvo. Ar Lietuvos interesams tas buvo naudinga? Nežinau, istorija parodys“, – tepasakė šalies vadovo patarėja.
Visgi, siekiant glaudinti ryšį su Pekinu, A. Skaisgirytė pastebėjo, kad Lietuva turi įvertinti ir kibernetines, investicijų apsaugos grėsmes, kylančias iš Kinijos.
„Šiuos faktorius taip pat reikia turėti mintyje. Pasaulis nėra tik baltas arba tik juodas, tačiau palaikyti diplomatinių santykių minimumą su Kinija turėtumėme“, – pakartojo ji.
Be to, tęsė ji, tai nereiškia, kad Lietuvai reikėtų nutraukti ekonominius saitus su Taivanu.
„Net ir Kinija neprieštarauja, jeigu šalys palaiko su Taivanu prekybinius-ekonominius santykius ir neina į politinį lauką“, – pridūrė ji.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje vėl diskutuota dėl santykių su Kinija ir Taivanu. Diskusijos kilo į Lietuvą atvykus Taivano užsienio reikalų ministrui Josephui Wu. G. Landsbergis su Taivano ministru oficialiai nesusitiko, o žurnalistams komentuodamas situaciją užsiminė apie pokalbius su Pekinu dėl santykių normalizavimo. Tokie ministro sprendimai opozicijos ir dalies apžvalgininkų sukritikuoti ir įvertinti kaip užsienio politikos nenuoseklumo pavyzdžiai.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
