Migracijos bei Valstybės saugumo departamentai konstatavo, kad ši senjorė kelia grėsmę nacionaliniam saugumui ir nebegali toliau gyventi Lietuvoje.
Tokį sprendimą teismui apskundusi V. Vatutina šiomis dienomis sulaukė dar vienos nemalonios žinios. Pareigūnų teigimu, V. Vatutina Rusijos jėgos struktūrų gali būti panaudota kaip potencialus verbavimo taikinys. Pasitelkus šią panevėžietę, gali būti renkama informacija, reikalinga priešiškos valstybės jėgos struktūrų operacijoms vykdyti.
Raudodama V. Vatutina tvirtina mylinti gimtąją Lietuvą.
Jautėsi stebima
V. Vatutiną daugelis panevėžiečių pažįsta kaip buvusią Aukštaitijos sostinėje veikusio Rusų kultūros centro vadovę. Dabar jau buvusi jo pirmininkė sako neprisimenanti, kada tiksliai jis įkurtas, tačiau gerai žino, kad centras veiklą pradėjo sovietmečiu, tuometėje 3-iojoje vidurinėje mokykloje, dabar tapusioje „Vilties“ progimnazija. Tuo metu tai buvo rusakalbė mokykla.
„Kai 3-ioji vidurinė, kurią pati esu baigusi, tapo lietuviška mokykla su rusiškomis klasėmis, ir prasidėjo mano bėdos“, – guodžiasi V. Vatutina.
Senjorė pasakoja, kad pasikeitus mokyklos statusui, pradėjusi kelti klausimą, kodėl švietimo įstaiga panaikino visus užrašus rusų kalba. Pasak V. Vatutinos, į mokyklą atėję rusakalbiai pirmokėliai nesuprasdavo lietuviškų užrašų. Dėl panaikintų rusiškų užrašų klausimą ji kėlė ne tik mokyklos bendruomenei, bet ir konferencijoje, skirtoje tautinių mažumų atstovams.
„Baigėsi tuo, kad mano vadovaujamam Rusų kultūros centrui liepta išsikraustyti iš 3-iosios vidurinės, o mane išsikvietė lietuviško KGB (Valstybės saugumo departamento – aut. past.) pareigūnai. Ėmė klausinėti apie mano pažiūras“, – pasakoja V. Vatutina.
Netekusiam patalpų mokykloje Rusų kultūros centrui buvo leista įsikurti kitose miesto Savivaldybei priklausančiose patalpose Topolių alėjoje, kur tuomet veikė Švietimo skyrius.
V. Vatutina pripažįsta: Valstybės saugumo departamento pareigūnai periodiškai ją aplankydavo tame centre. Senjorė mena, kad būdavo kalbama apie Lietuvą, Rusiją, šių valstybių santykius.
Su sovietine vėliava
Rusų kultūros centro oficialiai nebeliko prieš penkerius metus, tačiau patalpas jis dar buvo užėmęs. Buvusi šio centro vadovė V. Vatutina prisiminė nelemtą įvykį, kai Rusijai užpuolus Ukrainą, jos pačios į centrą pakviesta užeiti karo pabėgėlė ukrainietė patalpose išvydo V. Putino portretą.
Kilus skandalui, V. Vatutina teisinosi tiesiog nespėjusi jo išmesti.
Panevėžietė teigia vėl sulaukusi Valstybės saugumo departamento pareigūnų vizito.
„Buvo ir toks atvejis, kai iš buvusios auklėtinės internetu gavau sveikinimą gegužės 9-osios – Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dienos – proga. Sveikinimą ji sukūrė panaudojusi mano nuotrauką, o už jos plevėsavo raudona sovietinės Rusijos vėliava, matėsi simboliai – kūjis ir pjautuvas. Tą vėliavą auklėtinė primontavo, aš tikrai prie jos nesifotografavau“, – tikina V. Vatutina.
Moteris sako ir po šio sveikinimo turėjusi pasiaiškinti valstybės pareigūnams.
„Pripratau prie tų apklausų, susitaikiau, kad taip ir reikia“, – teigia moteris.
Visgi jos apklausoms atėjo pabaiga praėjusią vasarą, kai V. Vatutinai teko tvarkyti dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimo.
Atsakinėjo rusiškai
Nors V. Vatutina gimusi Panevėžyje, čia augusi ir dirbusi, su lietuviu vyru šiame mieste susilaukusi sūnaus, ji – ne Lietuvos, o Rusijos pilietė.
Moteris aiškina, kad Lietuvai atsiskyrus nuo Rusijos galėjusi rinktis vieną iš šių dviejų pilietybių. Pasirinko Rusijos, esą dėl to, jog tuo metu Rusijoje studijavo vienintelis jos sūnus. V. Vatutina nutarė, kad pasirinkus Rusijos pilietybę, bus lengviau jį aplankyti.
Kaip Rusijos pilietei, V. Vatutinai buvo suteiktas nuolatinis leidimas gyventi Lietuvoje su įpareigojimu šį leidimą prasitęsti.
Tokio pratęsimo terminas baigėsi praėjusių metų vasarą, todėl V. Vatutina kreipėsi į Migracijos departamentą.
„Ten man įteikė klausimyną su daugybe klausimų. Pasiteiravau, kaip į juos atsakinėti – lietuviškai ar rusiškai, paaiškinau, kad rusiškai rašau puikiai, lietuviškai – su klaidomis. Leido rinktis, tad atsakinėjau rusiškai. Manau, kad ir dėl to užsitraukiau įtarimų“, – pasakoja V. Vatutina.
Tarp daugybės klausimų jai teko atsakyti, kam priklauso Krymas, ką mano apie Ukrainoje Rusijos pradėtą karą.
Į klausimą apie Krymą senjorė sako atsakiusi „Nežinau“. Ir tvirtina tuo metu tikrai nežinojusi, kaip, vykstant karui, pasidalintas Krymo pusiasalis.
Grafoje, kur buvo klausiama apie karą Ukrainoje, ji sako įrašiusi, jog politika nesidomi.
„Po kiek laiko gavau Migracijos departamento atsakymą, kad leidimas gyventi Lietuvoje man nepratęsiamas, nes keliu grėsmę nacionaliniam saugumui“, – verkia V. Vatutina.
Senatvėje be namų
Susiieškojusi advokatą, V. Vatutina sprendimą nepratęsti jai leidimo gyventi Lietuvoje apskundė Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmams.
O užvakar senjorė sulaukė sprendimo – jos skundas atmestas.
„Ir ką gi blogo aš padariau Lietuvai? Ar tai, kad pedagoginius mokslus studijavau Rusijoje, ar kad baigusi studijas metus joje dirbau? Grįžusi į Panevėžį, dirbau lopšelyje-darželyje, auklėjau vaikus, po to teko padirbėti siuvėja. Vadovavau Rusų kultūros centrui, rinkau kraštotyrinę medžiagą, stačiatikių kapinėse suieškojau Lietuvos režisieriaus Boriso Dauguviečio tėvų, lietuvių kalbos mokytojo Zacharijaus Liackio, stalinizmo aukos ligoninės seselės Zinaidos Kanevičienės kapavietes. Anykščių rajone, Surdegyje, pastate, kuris kitados priklausė stačiatikių vienuoliams, rengdavau savo pačios kūrinių parodas“, – vardija V. Vatutina.
Senjorė pasakoja augusi nepilnoje šeimoje, tad Lietuvoje turi tik mamos kapą, šalia jos ketinusi ir pati atgulti. Gyvena ji Kosmonautų gatvėje mamos paliktame bute.
„Nejau man, širdininkei, išgyvenusiai infarktą, ne tik mamos kapą, bet ir butą teks palikti? Kas manęs, senutės, laukia?“ – rauda moteris.
Gali pasinaudoti priešiškos jėgos
Regionų administracinio teismo trijų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal V. Vatutinos skundą, Lietuvos Respublikos vardu vasario 8-ąją priėmė sprendimą jį atmesti. Tai reiškia, kad V. Vatutinai kaip keliančiai pavojų nacionaliniam saugumui teisė gyventi Lietuvoje nebesuteikiama.
Teismas įvertino panevėžietės atsakymus į Migracijos departamento klausimyną, kai ji tiesiai neatsakė, kam priklauso Krymas ir kaip ji vertina Rusijos Ukrainoje pradėtą karą. Tokią jos poziciją apibūdino kaip išsisukinėjimą.
Įvertinta ir jos asmeninėje paskyroje atsidūrusi nuotrauka TSRS vėliavos fone, ir jos išsakytas nepasitenkinimas Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėse Panevėžyje nukeltais paminklais.
Teismo teigimu, Valstybės saugumo departamento surinkta medžiaga byloja, kad pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, keliančią grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Pripažinta ir tai, kad V. Vatutina yra lojali Rusijos Federacijos režimui. Nutarta, kad ši moteris gali būti panaudota Rusijos valstybės institucijų arba žvalgybos tarnybų, vykdančių veiklą, nukreiptą prieš Lietuvą.
Šis teismo sprendimas dar nėra galutinis. Jis gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos – Lietuvos vyriausiajam administraciniam – teismui.
