Nepaisant to, kad sprendimas priimtas įtikinamu balsų skaičiumi, diskutuojant dėl NSGK pirmininko, „valstiečiams“ priklausančio Dainiaus Gaižausko inicijuojamo tyrimo laiko pratęsimo, užvirė aštrios diskusijos ir įžeidinėjimai bei kaltinimai vieni kitiems.

Opozicija kaltino D. Gaižauską vilkinant tyrimą, o šis tikino, kad NSGK turėjo siekį surinkti absoliučiai visą reikalingą informaciją dėl I. Rozovos.

„Tyrimas nevilkinamas, daromas kokybiškai, buvo surinkta faktinė medžiaga, pirmiausia - įslaptinta informacija iš Valstybės saugumo departamento. Mums nepakako vienos pažymėlės, kaip kažkada buvo darytas NSGK tyrimas, mes surinkome absoliučiai visą informaciją“, - plenariniame posėdyje kalbėjo „valstietis“.

„Norint tyrimą atlikti kokybiškai, ši informacija turi būti išanalizuota ir tik tada priiminėjami sprendimai“, - pridūrė D. Gaižauskas.

Tačiau tokie argumentai įtikino ne visus parlamentarus. Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Povilas Urbšys teigė, kad NSGK turėjo susitvarkyti per duotą laiką.

„Jeigu jūs apsiėmėte komisijos darbą organizuoti, tai jūs turite jį taip organizuoti, kad būtų suspėta laiku. Jeigu nespėjate, tai reiškia, kad kažkas nesugeba tą darbą organizuoti. Kyla klausimas, ar komiteto pirmininkas yra pajėgus tai daryti, ar jam rūpi kiti tikslai. Todėl aš nenoriu dalyvauti šiame farse“, - kalbėjo P. Urbšys.

Skepsį reiškė ir liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas.

„Ši komisija turėjo prasmę vieninteliu atveju tai – kolegės Irinos Rozovos galimai neleistinų veiksmų tyrimas. Jūs šito nepadarėte ir prisiimkite atsakomybę, net ir tuo atveju, jei tyrimas bus pratęstas“, - argumentavo E. Gentvilas.

Politikas teigė, kad jo neįtikino D. Gaižausko argumentai, kuriuos pristatydamas jis nevengė kritikuoti ir skepsį dėl NSGK tyrimo pratęsimo rodančius opozicijai priklausančius politikus.

„Mano motyvai dėl pratęsimo: ką mes girdėjome iš kolegos Dainiaus Gaižausko - tai jis kalbėjo ne apie būtinybę pratęsti (laiką. - ELTA), o pradėjo kalbėti apie kai kurių parlamentarų tarpusavio asmeninius santykius“, - kalbėjo jis.

Dar aštriau į D. Gaižausko pasisakymus reagavo socialdemokratas Algimantas Salamakinas.

„Išeina šis jaunuolis, ir jau ne pirmą, ir ne antrą kartą pliurpia kažkokius asmeniškumus ir nekalba į temą“, - sakė A. Salamakinas.
„Jis (D. Gaižauskas. – ELTA) įaudrina Seimą, kalba kažkokius briedus, jaučiasi kaip buvęs mentas, ir daugiau nieko“, - piktinosi A. Salamakinas.

Kritikos D. Gaižauskui pažėrė ir buvęs NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.

„Yra bėda, kad mes turime Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, kuris nacionalinio saugumo politiką nuleidžia iki tokio žemo lygio, – teigė jis. – Tie, kurie manote, kad šis žmogus yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų veidas, tai taip nėra. Aš dirbau daug metų pareigūnu, vadovavau profsąjungoms. Pareigūnai Lietuvos yra išsilavinę, taktiški žmonės, o tai ką daro šis žmogus – tokių pareigūnų nerasite“.

D. Gaižauskas, reaguodamas į jam skriejančią kritiką, užsiminė, kad visus pasisakymus apie „valstiečius“ jis kaupiantis.

„Tribūnoje mes prisiklausome tiek marazmų. Aš tai juos kaupiu, iš patirties. Jeigu juos sudėjus... Jūs menkinate kiekvieną žmogų“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

Seimas ketvirtadienį dar turėtų spręsti, ar pritarti Seimo narių Lauryno Kasčiūno, E. Gentvilo, V. Bako ir P. Urbšio siūlymui tirti, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, susijusios su trečiųjų šalių politikais, verslininkais bei turinčios interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose. Jie įregistravo nutarimo projektą, siūlantį praplėsti šių metų rugsėjo pabaigoje startavusį parlamentinį tyrimą.

Parlamentarų grupė siūlo tirti, „kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios, turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių šalių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir / arba joms priklausančius ir (arba) su jomis siejamus politikus.“

ELTA primena, kad Seimas NSGK pavedė atlikti tyrimą dėl parlamentarės I. Rozovos ryšių su rusų diplomatais ir galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tyrimas vyksta ir dėl atliktų politikų veiksmų, gavusių VSD informaciją apie I. Rozovos veiklą.