Miesto kultūros strategai teigia esantys apstulbinti mestų kaltinimų. Anot jų, įstaiga neatsitiktinai pavadinta vienijančiu kūrybiškumo centru – jis atviras visiems, neišskiriant nė vienos tikslinės grupės.

Neleido spalvinti logotipo

Istorinėje Panevėžio vietoje Skaistakalnio parke raudonplyčiame, kadaise poetui Juozui Čerkesui-Besparniui priklausiusiame name vasarį pradėjęs veikti kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ vėl atviras pretendentams į vadovo vietą.

Vos aštuonis mėnesius juo išdirbęs menininkas, performansų kūrėjas S. Leonavičius vėl ieško darbo.

Penktadienis buvo paskutinė jo kaip vadovo diena „Pragiedruliuose“.

Kūrybiškumo centrą S. Leonavičius aiškina palikęs po kilusio konflikto su savo vadovybe – „Pragiedrulius“ kuruojančio Stasio Eidrigevičiaus menų centro direktore Vaida Andrijauskaite.

„Pagrindinė išėjimo priežastis buvo toks visai rimtas konfliktas su vadovybe dėl diskriminacijos socialiai pažeidžiamų asmenų atžvilgiu. Dėl to vadovybei pareiškiau pretenzijas, bet į jas nebuvo sureaguota ir aš išėjau“, – teigė S. Leonavičius.

Konfliktas įsiplieskė, kai „Pragiedruliai“ miesto gimtadienio eisenoje panoro iškelti LGBT vėliavą.

„Mūsų komanda norėjo „Pragiedrulių“ logotipą nuspalvinti vaivorykštės spalvomis, tuo pasakydama, jog „Pragiedruliai“ yra atviri ir remia LGBT bendruomenę. Mums iš karto buvo pagąsdinta, kad negalime to padaryti. Gąsdinimai tuo metu suveikė. Į miesto eiseną neišnešėme to ženklo, kurį norėjome. Bet vėliau aš kaip vadovas grįžau prie šio klausimo ir SEMC direktorei pareiškiau, kad čia yra diskriminacija“, – „Sekundei“ kalbėjo dabar jau buvęs kūrybiškumo centro direktorius.

Panevėžio kultūros įstaiga „Pragiedruliai“

S. Leonavičius motyvuoja, jog „Pragiedruliai“ paramą LGBT norėjo viešai pademonstruoti, mat jis žinojęs, jog eisenoje nedalyvauja jokia kita organizacija, kuri išsakytų savo atvirumą seksualinėms mažumoms.

„Kiek aš siūliau Vaidai susitikti, aptarti, išsiaiškinti, kas čia įvyko, ji to nenorėjo“, – tvirtino S. Leonavičius.

Greičiau išeiti nesutiko

Menininkas pasakoja pats parašęs pareiškimą atleisti iš direktoriaus pareigų. S. Leonavičius neslepia sulaukęs V. Andrijauskaitės pasiūlymo jo pareiškimą patenkinti iš karto – nebetempti virvės ir, užuot atidirbus dar dvi savaites, pareigas palikti jau kitą dieną abipusiu šalių susitarimu, kaip numato Darbo kodeksas.

Iš „Pragiedrulių“ vadovo posto besitraukiančiam S. Leonavičiui toks pasiūlymas pasirodė nepriimtinas.

„Atsisakiau išeitinės sakydamas, kad manęs taip lengvai neišstumsite, ir atidirbau dvi savaites. Per jas komandai buvo labai sunku emociškai. Šiuo metu „Pragiedruliai“ yra apimti krizės ir reikėtų rimtos psichoterapijos, kad žmonės galėtų dirbti“, – tikino S. Leonavičius.

Už sijoną sulaukė įžeidimų

Beveik metus Panevėžyje gyvenantis menininkas teigia per tą laiką patyręs ir šviesių įspūdžių, ir sulaukęs grasinimų.

S. Leonavičius pasakoja tik per plauką nebuvęs užpultas agresyvių jaunuolių, kai po miesto gimtadienio eisenos, kurioje, negavęs leidimo „Pragiedruliams“ reprezentuoti LGBT, pasirodė segėdamas trumpą pūstą rožinį sijoną.

Negavęs leidimo miesto gimtadienio eisenoje Pragiedrulių reprezentuoti su LGBT vėliavos spalvomis, S. Leonavičius (dešinėje) pasipuošė originalia apranga

„Po eisenos pasukau į kiemelį ir mane pamatę jaunuoliai iš balkono pradėjo rėkauti grasindami suspardyti. Buvau pasipuošęs sijonu. Jiems tai pasirodė tiek nepriimtina jų pasaulėžiūrai, kad norėjo mane vietoje sutvarkyti. Tik dėl to, kad juos filmavau, manęs neužpuolė“, – pasakojo menininkas.

Nors su „Pragiedruliais“ nutraukė ryšius, S. Leonavičius teigia Panevėžio nepaliekantis.

Menininkas sako šiuo metu ieškantis darbo kultūros, rinkodaros srityse – bet kokio, susijusio su kūryba.

„Kol kas gyvenu Panevėžyje, ieškau darbo, nes reikia šeimą išlaikyti, dar ir nuomojamės butą mieste“, – sako S. Leonavičius.

Vadina šmeižtu

„Griežtai neigiu buvusio „Pragiedrulių“ centro vadovo Sauliaus Leonavičiaus išreikštus tiesioginius bei netiesioginius kaltinimus tiek man, tiek Panevėžio miesto savivaldybei“, – pabrėžė V. Andrijauskaitė.

Anot jos, „Pragiedruliai“ – vienijantis kūrybiškumo centras, atviras visiems, nepriklausomai nuo jų statuso, tapatybės, kilmės, demografinių ar kitų numanomų savybių. Renginiais, edukacijomis, parodomis ir kitomis veiklomis „Pragiedruliai“, pasak V. Andrijauskaitės, jau įrodė centro vertybes: atvirumą, toleranciją, kūrybiškumą.

„Pabrėžiu, kad S. Leonavičiaus pradėta šmeižto kampanija visiškai neatitinka realybės, o eskaluojama tema nėra susijusi su tiesiogine „Pragiedrulių“ veikla, centrui keliamais tikslais ir uždaviniais bei vertintina kaip mėginimas kurti dirbtinį naratyvą, pateisinantį išėjimą iš užimamų pareigų. Pragiedrėkim“, – ragina V. Andrijauskaitė.

Panevėžio kultūros įstaiga „Pragiedruliai“

Atviras visiems

„Pragiedrulių“ steigėjos – miesto Savivaldybės – Kultūros ir meno skyriaus vedėja Asta Čeponienė neslėpė irgi esanti labai nustebinta S. Leonavičiaus mestų kaltinimų diskriminacija.

„Savivaldybė kaip steigėja nori, kad įstaiga dirbtų orientuodamasi, jog „Pragiedruliai“ yra vienijantis kūrybiškumo centras. Tai reiškia, kad atviras visiems, nepriklausomai nuo statuso, tapatybės, amžiaus, kilmės ar kitų savybių. Tai yra biudžetinė įstaiga, turinti atliepti visų miesto bendruomenės narių poreikius, nediferencijuojant ir neišskiriant kurios nors vienos tikslinės grupės. Įstaiga per savo veiklas tą ir daro – atvirai kviečia visus atvykti į „Pragiedrulius“, dalyvauti, kurti, mėgautis kultūra, būti kartu atvirai, tolerantiškai, kūrybiškai“, – pabrėžia A. Čeponienė.

„Pragiedruliai“ yra vienijantis kūrybiškumo centras. Tai reiškia, kad atviras visiems, nepriklausomai nuo statuso, tapatybės, amžiaus, kilmės ar kitų savybių.“
Asta Čeponienė

Anot vedėjos, tas buvo akcentuota ir susitikimuose su S. Leonavičiumi.

„Tačiau mūsų supratimas ir įstaigos veiklos funkcijos, komandos įtraukimo į procesus matymas labai smarkiai išsiskyrė“, – pripažįsta vedėja.

Mažiau nei prieš metus lankytojams duris atvėrusiai šiai kultūros įstaigai, pasak A. Čeponienės, Savivaldybė suteikė didelį pasitikėjimą ir plačias galimybes eksperimentuoti ieškant savo auditorijos, vertinant ir analizuojant vartotojų grįžtamąjį ryšį, išgryninant, kokių paslaugų miestui reikia.

„To pasitikėjimo, nesikišimo ir galėjimo laisvai ieškoti buvo tikrai daug. Ar visi tie pasitikėjimo dalykai buvo atliepti, ir įstaigos vadovas suprato, kokios funkcijos ir keliami uždaviniai įstaigai? Akivaizdžiai ne. Mano manymu, visa ši istorija vertintina kaip mėginimas negebėjimą vadovauti įstaigai pridengti šia viešųjų ryšių akcija“, – mano Kultūros skyriaus vedėja.