„Turi būti daugiau nei susirūpinimas, nes susirūpinimas Rusijai nedaro jokio įspūdžio – jį daro tik konkretūs veiksmai ant žemės“, – LRT radijui pirmadienį teigė L. Linkevičius.
Jis pabrėžia, kad NATO atsakas neprivalo būti karinis – anot jo, yra įvairių būdų pasiųsti žinutę.
„Nesakau, kad atsakas turi būti tiesioginis ar karinis, bet netiesioginiam atsakui būdų yra – dar labiau sustiprinti karinę paramą Ukrainai. Nes tos raudonos linijos, kurias sau Vakarai užsibrėžė, jos po truputėlį nyksta, bet tai vyksta lėtai ir tai daro įtaką kovos lauke“, – sakė buvęs Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kaip pažymi L. Linkevičius, NATO savo pasienyje galėtų nustatyti ir neskraidymo zoną.
„Jokių veiksmų (iš Aljanso pusės – ELTA) nebuvo niekada imamasi, bet manau, kadangi pasienyje vyksta tokie dalykai, toks karinis chuliganizmas turi būti užkardytas. Aljansas galėtų pasvarstyti ir tokias karinio neskraidymo zonas pasienyje su NATO šalimis. Net jei tai nebus įvesta, pats svarstymas tam tikra prasme bus atgrasymo veiksnys“, – pažymėjo L. Linkevičius.
ELTA primena, kad rugsėjo pradžioje, NATO gynybos aljansui priklausančioje Rumunijoje, negyvenamoje miškingoje vietovėje netoli Plauru kaimo, tiesiai priešais Ukrainos Izmailo uostą, nukrito, manoma, drono likučiai. Pasak Rumunijos gynybos ministerijos, įtariama, kad tai buvo šnipinėjimo dronas be sprogstamojo užtaiso. Spėjama, kad jame užsiliepsnojo buvę degalai, pranešė ministerija. NATO manymu, tai nebuvo tyčinis Rusijos veiksmas.
Praėjusių metų rudenį Lenkijos pasienyje su Ukraina, raketa pataikė į Lenkijos Pševoduvo kaimą, esantį už 6 kilometrų nuo Ukrainos sienos. Žuvo du žmonės. Tiek Lenkijos vadovybė, tiek NATO teigia, kad raketos smūgis nebuvo tyčinė ataka, ankstyva analizė rodo, jog tai buvo pasiklydusi Ukrainos oro gynybos raketa.
