Paklaustas, ar atsakas į šią situaciją dar bus, G. Jeglinskas svarstė, jog apie minėtą situaciją kalbama jau savaitę, o atsako tikėtis nebereikėtų.
„Suprantame, kad ukrainiečiai norėtų galbūt didesnio įsitraukimo, didesnio ženklo, galios parodymo tai pačiai agresorei Rusijai, jog taip elgtis negalima. Tačiau taip pat reikia suprasti, kad NATO šalys, kurios yra prie Rusijos, – niekas nenori situacijos eskalavimo“, – pabrėžė „Žinių radijo“ pašnekovas.
Jis priminė: ekspertai teigia, kad Rumunijoje dronas nukrito netyčia.
„Bet tai taip pat rodo, kad vyksta karas. O kare vyksta įvairių netikėtų, nenuspėjamų dalykų. Reikia būti pasiruošusiam.
NATO atsakas galbūt ir būtų sveikintinas, tačiau kalbu, kad politiškai tai sunku padaryti, nes kai prie stalo susėda 31 valstybė, matome, jog konsensuso tokiam papildomam žingsniui kol kas nėra“, – kalbėjo buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas.
Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis kartu svarsto, kad galbūt reikėtų Rumunijoje įvesti neskraidymo zoną. Diplomatas Linas Linkevičius teigia, kad gal reikėtų apsvarstyti karinio neskraidymo zonos įvedimą ir kitų NATO šalių pasieniuose.
NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ atkreipė dėmesį, jog tokius pasiūlymus dalino šalys, kurios negali užtikrinti oro zonos saugumo.
„Tie, kas turi oro pajėgų, oro resursų, pilotų. Kalbama apie didelį logistinį ir resursų davimą. Ar šitai padėtų? Tai jau visai kitas klausimas. Turbūt kalbame apie tai, ką bendrai turėtume daryti. Kiekviena šalis, koordinuojant NATO formatais, turi stiprinti savo oro gynybą, pasienio apginamumą, investuoti į technologijas, kas keičia karybą“, – kalbėjo „Žinių radijo“ pašnekovas G. Jeglinskas.
Laidos „Aktualusis interviu“ pašnekovas tikino, jog sunku pasakyti, ar tam tikrų NATO šalių pasienio zonų paskelbimas neskraidymo atgrasytų Rusiją bombarduoti netolimas teritorijas.
„Pačios diskusijos yra gerai. Mes dažnai kalbame apie NATO kaip apie diskusijų klubą. Bet yra reikalingi veiksmai. <...> Kad tai pakeistų Rusijos skaičiavimus, kaip jie vykdo tas atakas, brutalią agresiją, tai turbūt mažai tikėtina, jog šitai galėtų paveikti“, – savo poziciją išsakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas.
Jis taip pat tikino, jog Rusija tikrai nesiekia konfrontacijos su NATO, tik taikosi į taikinius Ukrainoje, esančius pasienio zonose.
Kai kurie Ukrainos ekspertai teigė, jog būtent tokiais nekaltais incidentais Rusija gali tikrinti ir stebėti, kur yra NATO raudonosios linijos. G. Jeglinskas tikino, jog Ukrainos ekspertai bando sutelkti daugiau paramos kariaujančiai šaliai.
„Tai paspartintų jų pergalę, toks turbūt skaičiavimas yra Ukrainos pusėje. Kartu neturėtume abejoti, kad rusai visą laiką bando tas raudonąsias NATO linijas“, – „Žinių radijo“ eteryje pabrėžė pašnekovas G. Jeglinskas.
Reakcijų į tokias situacijas, net jeigu jos yra netyčinės, turi būti, pabrėžė pašnekovas.
„Reakcija yra būtina, yra diplomatinės reakcijos, politiniai pareiškimai. Turi būti pasakyta, kad tai nėra priimtina. Turime komunikuoti. Bet taip pat turime suprasti, kaip mes sureaguosime, nes gali būti ir atsitiktinumas“, – teigė buvęs NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas G. Jeglinskas.
