„Dėl oro gynybos sistemos būklės buvo pristatytas visas vaizdas, kurį turime šalyje. Pristatyti visų lygmenų oro gynybos sistemos planai“, – spaudos konferencijoje sakė K. Budrys.

„VGT nariai sutarė, kad būtina spartinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą, numatytus darbus ankstinant į kitus metus“, – teigė prezidento vyr. patarėjas.

K. Budrio teigimu, kontekstas pasikeitė po praėjusią savaitę įvykusio incidento, kai raketa nukrito Lenkijoje.

„VGT nariai sutarė, kad būtina spartinti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą, numatytus darbus ankstinant į kitus metus“, - teigė prezidento vyr. patarėjas.

Kalbėdamas apie paramą Ukrainai, K. Budrys paaiškino, kad buvo peržiūrėta visa Lietuvos parama.

„Lietuva rems Ukrainą visomis priemonėmis iki pergalės ir po jos“, – akcentavo prezidentūros atstovas.

Parama, anot jo, yra ne tik karinė, bet ir civilinė, ekonominė.

„Prioritetas (…) yra Ukrainos energetikos sistemos atstatymas, ypatingai, kas susiję su elektros linijomis“, – teigė K. Budrys.

Jo teigimu, karinė parama Ukrainai taip pat apima daugelį sričių.

„Svarstant kitus paramos būdus, buvo taip pat fiksuota, kad iš karinės įrangos, kurią galime perduoti, tai artimiausiu metu bus svarstomas artilerijos amunicijos perdavimas Ukrainos pusei“, – sakė prezidento vyr. patarėjas.

K. Budrys patikino, kad didelis dėmesys ateityje bus skiriamas civilio pobūdžio paramai. Jis atsakė ir į klausimą dėl NASAMS ir haubicų perdavimo Ukrainai.

„Dėl ypatingos svarbos pajėgumų perdavimo buvo kalbama, kad mes ir toliau, ką ir dabar darome, kalbėsime su partneriais, ieškodami būdu atstatyti ypatingos svarbos karinius pajėgumus. Kol tokių būdų ir priemonių aiškiai, kada mes tai galėtume padaryti laiko ašyje, mes tuos pajėgumus išlaikome, tačiau atliepiame Ukrainos poreikį ugnies paramos, artilerijos sistemomis. Mes jau esame perdavę 105 mm. Haubicų bataliono dydžio vienetui. Taip pat ką tik Lietuvą paliko mobilių minosvaidžių partija“, – pabrėžė K. Budrys.

Jo teigimu, daugiau techninės informacijos detalių jis pateikti negali dėl informacijos jautrumo.

Po Valstybės gynimo tarybos posėdžio žurnalistų kalbintas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, kad Lietuva rėmė ir rems kariaujančią Ukrainą.

„Visa Lietuvos parama – ne tik karinė – šiuo metu viršija 640 mln. eurų. Karinė parama dabar – virš 232 mln. eurų ir yra didėjanti“, – pažymėjo ministras.

Pasak jo, dabar nuspręsta Ukrainai teikti reikalingą amuniciją. O Lietuva esą sieks sparčiau įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų.

„Dėl oro gynybos turiu pasakyti, kadangi tai yra labai aktualus klausimas apskritai regionui, sprendimas yra padarytas toks, kad mes turime pagreitinti papildomų vidutinio nuotolio oro gynybos sistemų įsigijimą. Pas mus tai buvo planuose, buvo tiesiog gerokai vėliau <...>. Žinant pasiūlą ir paklausą, tai nebus taip lengva padaryti, bet kitais metais – keleriais metais anksčiau – mes inicijuosime šį procesą“, – dėstė A. Anušauskas.

Į detales apie konkrečią paramą Ukrainai, pavyzdžiui, kodėl nenorime perduoti turimų NASAMS sistemų, jis leistis nenorėjo ir pažymėjo, kad VGT posėdis buvo uždaras.

„Yra apsispręsta dėl papildomos paramos, kurią ir paminėjau“, – sakė A. Anušauskas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog Ukrainos prašymą dėl karinės paramos nuspręsta tenkinti tiekiant šaliai vokiškų haubicų „PzH 2000“ amuniciją.

Laurynas Kasčiūnas

„Aš savo nuomonę išsakiau, mes svarstome visokius scenarijus, ji jau buvo suformuluota viešai, bet, manau, sprendimas dėl amunicijos yra labai svarbus“, – kalbėjo L. Kasčiūnas ir pridūrė, kad Lietuva Ukrainos kovinę galią sieks stiprinti ir ateityje.

Sprendimas dėl amunicijos perdavimo Ukrainai, pasak politiko, buvo priimtas bendru VGT narių sutarimu.

L.Kasčiūnas, kalbėdamas apie Lietuvos planus sparčiau įsigyti vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas, teigė, kad oro gynybos reikalai bus viena iš temų per kitąmet Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.

„Visam aljansui reikia rodyti pažangą, ir pirmiausia, – NATO rytiniame flange dėl mūsų oro erdvės apsaugos“, – pažymėjo parlamentaras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)