„Gaisro kilimo priežastis nėra aiški, o nesant absoliučiai jokių objektyvių duomenų dėl mažametės atliktų veiksmų nėra pagrindo teiginiams, jog motina, kaip dukros atstovė pagal įstatymą, laikytina asmeniu, atsakingu už žalos padarymą“, – paskelbė Vilniaus apygardos teismas.
Teisėjo Vaclovo Pauliko pirmininkaujama teisėjų kolegija pažymėjo, kad neatlikus išsamaus tyrimo nebuvo nustatyta tiksli prekybos centre kilusio gaisro priežastis, o į bylą pateikta vaizdo medžiaga, kuria remiantis buvo bandoma suversti kaltę septynmetei mergaitei, „vienareikšmiškai nepatvirtina nei gaisro kilimo priežasties, nei juolab mergaitės veiksmų dėl gaisro kilimo“.
Taip teisėjai padėjo tašką byloje, kurioje draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“ iš mažametės mergaitės motinos siekė prisiteisti beveik 27 tūkst. eurų nuostolių, kuriuos patyrė vienas sostinėje veikiantis prekybos centras „Maxima“. Tokią sumą draudikai buvo išmokėję prekybos centrą valdančiai bendrovei.
Įrodyti, kad septynmetė nėra atsakinga už parduotuvėje kilusį gaisrą, motinai pavyko ne iš karto – prokurorai, tyrę gaisro aplinkybes, ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes mažametė dėl savo amžiaus negalėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn, o Vilniaus miesto apylinkės teismas draudikų ieškinį buvo patenkinęs iš dalies ir draudimo bendrovei priteisė vos 311 Eur už gaisro metu apgadintas prekes. Be to, sprendime teismas konstatavo, kad motina neužtikrino pakankamos mažametės priežiūros.
Bet šį sprendimą, kurį apeliacine tvarka skundė ne tik mažametės motina, bet ir draudimo bendrovė, panaikino bylos duomenis iš naujo įvertinęs Vilniaus apygardos teismas.
Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad viename sostinėje esančiame prekybos centre „Maxima XX“ gaisras kilo pramoninių prekių skyriaus lentynoje. Ugnis, kaip užfiksuota vaizdo įrašuose, įsiplieskė tuomet, kai nuo jo nuėjo mergaitė.
Jos motina pasakojo, kad su dviem savo dukromis tądien buvo atėjusi apsipirkti į „Maximos“ parduotuvę.
„Su jomis vaikščiojau ir rinkausi prekes, o septynmetė dukra nuėjo prie kamuoliukų, kuriais susidomėjo, – sakė motina. – Ji jokių degtukų rankose neturėjo, be to, mūsų namuose yra naudojama elektrinė viryklė, todėl vaikai nemoka naudotis degtukais. Kai stovėjome prie kasų, išgirdome, kad parduotuvėje kilo gaisras. Kai išėjome į lauką, jau buvo atvažiavusios gaisrinė ir greitoji, o po savaitės man paskambino iš policijos ir iškvietė į apklausas, kur buvo daromas didelis spaudimas ir dukra buvo verčiama prisipažinti, kad tai ji padegė prekes.“
„Tą dieną su mama ir sese mes nuėjome į parduotuvę, – kalbėjo mergaitė. – Mane sudomino kamuolys su Kempiniuko piešiniais, todėl nuėjau jo paliesti – abi rankas ištiesiau į kamuolį, mano rankose nieko nebuvo. O vėliau grįžau pas mamą.“
Mergaitė teigė, kad toje vietoje, kurioje ji apžiūrėjo kamuolį, gaisro židinio nepastebėjo, taip pat patikino, jog nemokėjo naudotis žiebtuvėliu ar degtukais, nes motina nuo mažens draudė jais naudotis.
Peržiūrėjus prekybos centre esančius vaizdo įrašus buvo užfiksuota, kad mergaitė atbėga link lentynos rankose nieko neturėdama ir įkiša į lentyną abi tuščias rankas, tačiau nematyti, ką tiksliai ji darė. Po 10 sekundžių mergaitė atitraukė rankytes nuo stendo ir nuo jo nuėjo. Kai mergaitė jau buvo nuėjusi nuo pramoninių prekių stendo, parduotuvės lankytojas po pusės minutės pastebėjo dūmus, o kai jis pradėjo mosikuoti kepure, iš stendo pasirodė atvira ugnis.
Kadangi mergaitė vienos rankos pirštus buvo sugniaužusi į kumštį, ekspertai nurodė, kad juose galėjo būti degtukai arba žiebtuvėlis. Tačiau kategoriškos išvados jie nepateikė, o mažametės motina pareiškė, kad sugniaužtas kumštis nereiškia, jog jame kas nors yra.
„Net jei mergaitė kumštyje laikė kokį nors daiktą, ekspertizės akte jis nebuvo identifikuotas, taigi teigti, kad pasinaudojus tuo daiktu buvo sukeltas gaisras, pagrindo nėra, – teigė motina. – Pažymėtina ir tai, kad filmuotoje medžiagoje mergaitės rankose (delne) nematyti, kad būtų kas nors panašaus į žiebtuvėlį, dujinį degiklį ar degtukus, ką atkakliai bandė įrodyti draudimo bendrovės atstovai.“
Anot jos, netgi nėra logiška, jog mergaitė, kuriai įvykio metu tebuvo septyneri metukai, „sugebėtų greitai (remiantis vaizdo medžiaga, per 10 sekundžių) užžiebti žiebtuvėlį ir padegti parduotuvėje esančias prekes“.
„Tokį laikotarpį mažas vaikas gali tiesiog domėtis lentynoje padėtu žaislu ar kita preke“, – motina pabrėžė, kad užgesinus gaisrą nebuvo tirta pati gaisro židinio vieta, kas joje buvo prieš tai, dėl kokių priežasčių kilo gaisras.
Kaip kilo gaisras „Maximoje“, niekas iš prekybos centro darbuotojų ar lankytojų nematė, todėl buvo remtasi tik prekybos centre esančiais vaizdo įrašais. O iš jų tebuvo galima matyti, kaip prie lentynos prieina maža mergaitė, pakelia ranką ir įkiša į lentynos gilumą, tačiau ką tiksliai darė, nesimatė, o paskui ji nuo lentynos nuėjo.
Apsaugos darbuotojai peržiūrėję vaizdo įrašą nustatė, kad gaisrą galėjo sukelti mergaitė, kuri tuo metu buvo parduotuvėje su mama ir sese. Be to, parduotuvės darbuotojai nurodė, kad prieš gaisrą pramoninių prekių skyriuje 10 min. laikotarpiu buvo tik ši mergaitė, todėl esą dėl jos veiksmų galimai ir kilo gaisras.
Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jo metu Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba nurodė, kad gaisro kilimo priežastis, spėjama, – pašalinis ugnies šaltinis. Kadangi mergaitei tuo metu tebuvo septyneri metukai, ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes jos negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nors tėvai šį nutarimą skundė ir aukštesniajam prokurorui, ir teismui, tačiau jų skundai buvo atmesti, o galutinį sprendimą paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad „aplinkybė, numatanti, kad mažametės veiksmai neturi nusikaltimo sudėties, kadangi veikos padarymo metu ji nebuvo sulaukusi amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, jokiu būdu nereiškia, jog šiuo atveju apskritai nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.“
Įsiteisėjus teismo nutarčiai draudimo bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama išmokėti beveik 23 tūkst. Eur žalą, kuri buvo patirta dėl prekybos salėje kilusio gaisro už draudžiamojo įvykio metu sugadintas prekes (vaikiškus drabužius ir žaislus, gyvūnų pašarą ir reikmenis, popierinius rankšluosčius, asmens higienos prekes, kt. pramonines prekes).
Vilniaus apygardos teismas, išanalizavęs bylos duomenis, pažymėjo, kad nė vienas iš liudytojų nepatvirtino, jog matė, kaip mažametė sukėlė gaisrą, „o tik daliai liudytojų peržiūrėjus vaizdo įrašą ir iš šio įrašo nustačius, kad toje vietoje kur kilo gaisras, buvo ir mergaitė, padarytos prielaidos, kad galimai dėl mergaitės veiksmų prekybos centre kilo gaisras“.
Pasak teisėjų, baudžiamosios bylos medžiagoje pateiktos kelios fotonuotraukos su pažymėta galima gaisro židinio zona – stelažo lentyna, tačiau nei iš nuotraukų, nei iš vaizdo įrašo nėra aišku, ar tai yra tas pats stelažas bei tapati lentyna, į kurią mergaitė pasistiebusi tiesė gilyn rankas.
Be to, teisėjai pažymėjo, kad nebuvo surinkta įrodymų, jog mergaitė galėjo kumštyje jau turėti gaisrui įžiebti reikiamus įrankius – žiebtuvėlį ar degtukus.
Taip pat buvo atsižvelgta ir į ugniagesių išvadas; jie nurodė tik labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį – pašalinis ugnies šaltinis, tačiau jokių objektyvių duomenų, įrodymų, patvirtinančių šią versiją, nei priešgaisrinės gelbėjimo valdybos darbuotojai, nei draudikai nepateikė.
„Išsami gaisravietės ekspertizė neatlikta“, – teisėjo V. Pauliko pirmininkaujama kolegija pažymėjo, kad galimai nebuvo tirta ir (ar) ieškota parduotuvėje trumpojo jungimo požymių, taip pat byloje nėra jokių išsamesnių tyrimų, be kita ko, ir parduotuvės pastate buvusių elektrinių prietaisų tikrinimo atlikta nebuvo.
Todėl, teisėjų nuomone, draudimo bendrovės teiginiai apie mažametės veiksmus dėl gaisro kilimo (nenustatytus tyčinius ar neatsargius veiksmus su nenustatytu pašaliniu ugnies šaltiniu) yra tik prielaidos, kurios nėra pakankamai patvirtintos tiek civilinėje byloje, tiek baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.
„Nors mažametė, būdama parduotuvėje, įkišo dvi rankas į lentyną, ir nors iš byloje esančio vaizdo įrašo nesimato, ką tiksliai tuo metu darė mergaitė, tačiau vienareikšmiškai teigti, jog mergaitės reakcija buvo neįprasta ir (ar) jos ėjimo tempas buvo padidėjęs, negalima“, – pažymėjo teismas.
Pasak teisėjų, gaisro kilimo priežastis nėra aiški, o nesant absoliučiai jokių objektyvių duomenų dėl mažametės atliktų veiksmų nėra pagrindo teigti, jog jos motina laikytina asmeniu, atsakingu už žalos padarymą.
„Nenustačius motinos neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų, nėra prasmės nustatyti kitos civilinės atsakomybės sąlygos – padarytos žalos“, – nurodė draudimo bendrovės ieškinį atmetęs teismas.
Mažametės motinai teisėjai iš draudikų priteisė daugiau kaip 2,6 tūkst. Eur atsiėjusių bylinėjimosi išlaidų.
