Yra labai daug nerimo ženklų

MRU politologė R. Urbonaitė juokavo, kad teiginys, jog nacionalinėje politikoje nemažiau dramos nei Nacionaliniame dramos teatre, nėra neteisingas.

„Į mane dėl tokių teiginių šnairuodavo – iš kur ten tokia drama, ir ar ten tikrai taip įdomu. Man atrodo, kad pastarasis mėnuo tai tik patvirtina. Mes tikrai turime labai daug dramos, gana mažai racionalumo, ką irgi noriu akcentuoti.

Tikrai turime ne tik ore, bet ir politikoje labai stipriai sukilusią temperatūrą. Natūralu, kad tai verčia kelti klausimą – ar tikrai politikai turi bendrą vardiklį: valstybės interesą“, – klausimą laidoje kėlė R. Urbonaitė.

MRU lektorė laidoje vardijo paskutinius įvykius: pirmalaikių rinkimų drama, nevykstantys prezidento ir premjerės darbo susitikimai.

Mes turime NATO viršūnių susitikimą ant nosies... Tai kaip tokiame kontekste galima bendrauti tik per institucijas, tik per patarėjus – sunku suvokti.

Tos įtampos šiandien jau nebėra slepiamos, mes ir po prezidento metinio pranešimo jas matėme. Niekas jau net nesikuklina, nebando išlikti politkorektiškais, kalbant apie tuos visus pareiškimus. Net ir prezidentas, kaip kai kurie sakė, jog jo kritika metiniame pranešime (valdantiesiems, aut. p.) nebuvo labai aštri, bet man užteko vos kelių vietų suprasti, kad ji, visgi, yra labai aštri“, – įžvalgomis laidoje „Delfi interviu“ dalijosi politologė R. Urbonaitė.

Laidos pašnekovė priminė, kad prezidentas G. Nausėda metiniame pranešime pareiškė, jog dalis visuomenės nekantriai laukia kitų rinkimų, kad neįtikusi valdžia būtų pakeista. Bet ir tai nėra vienintelis momentas, tikino R. Urbonaitė.

„Šis politinis sezonas, jo pabaiga, bent jau artėjame prie jos, tikrai turi labai daug nerimo ženklų. Ir prielaidų tam nerimui nemažėjo, o tik daugėja. O kad tos įtampos daugės dėl to, kad artėja rinkimai, irgi yra akivaizdu. Tas rinkimų fonavimas irgi stipriai jaučiasi“.

„Prezidentas aiškiai referuoja į Gabrielių Landsbergį ir teigia, kad jis aukščiau iškelia savo asmeninius politinius tikslus nei nacionalinio saugumo. Daugiau ten nėra į ką apeliuoti, nors pati pavardė, aišku, ir nebuvo įvardinta. Man atrodo, kad tai rodo tikrai didžiules įtampas“, – konstatavo politologė.

R. Urbonaitė laidoje tikino, jog daugelis dalykų politikoje sukasi iš tam tikros inercijos, nėra taip, kad sprendimai būtų visai nepriimami.

„Bet, tiesą sakant, šis politinis sezonas, jo pabaiga, bent jau artėjame prie jos, tikrai turi labai daug nerimo ženklų. Ir prielaidų tam nerimui nemažėja, o tik daugėja. O kad tos įtampos daugės dėl to, kad artėja rinkimai, irgi yra akivaizdu. Tas rinkimų fonavimas irgi stipriai jaučiasi“, – laidoje „Delfi interviu“ teigė MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė.

Kodėl premjerė ir prezidentas nebendrauja?

O kalbėdama apie prezidento G. Nausėdos ir premjerės I. Šimonytės bendravimą, MRU lektorė, teigė, jog jų bendravimas turėtų būti savaime suprantamas dalykas.

„Išnyksta jie dėl to, kad asmeninis nepakantumas ima viršų ir mes dabar turime tokį rezultatą. Bet lieka vėl klausimas – kur čia yra valstybės interesas? Mes turbūt norėtume, kad lyderiai darytų sprendimus pasitardami, vieni su kitais komunikuotų“, – tikino R. Urbonaitė.

Ji ragino politikus paminti turimas ambicijas, nes dabar jos „visų yra užgautos“.

„Visi vieni kitais nepatenkinti, yra daug asmeniškumų. Ir jie turi tokį rezultatą, kokį mes matome, kuriuo stebimės“, – laidoje „Delfi interviu“ kalbėjo politologė R. Urbonaitė.

Gitanas Nausėda, Ingrida Šimonytė

Visgi, nei vienas iš šio konflikto dalyvių nelabai pralaimi, tikino ji.

„Kas politikui yra svarbu? Reitingai svarbu, rinkėjų palaikymas svarbu – iš politiko perspektyvos žiūrint. Ar I. Šimonytė palaikytojai dėl to, kad ji nebendrauja su prezidentu nusisuks? Vargu. Gali ir palaikyti.

„Jie pagal savo pareigas yra elitu. Ir jie turėtų rodyti pavyzdį, jis turėtų tempti visus kitus paskui. Ir kai matai tokią lyderystę, yra sudėtinga tikėtis, kad mes galime turėti gerus rezultatus. Juk suprantame, kad geriausi sprendimai dažnai gimsta diskusijose. O ne vienam pasitarus. Čia ir matau problemą“.

O prezidentas akivaizdžiai oponuoja šiai valdančiajai daugumai, konservatoriams. Ir tie, kurie konservatorių nemėgsta, galbūt net ir pasakys – jog taip ir reikia. <...> Tų vertinimų gali būti pačių įvairiausių“, – pabrėžė R. Urbonaitė.

Tačiau, anot MRU lektorės, prezidentas ir premjerė yra šalies politikos elitas.

„Jie pagal savo pareigas yra elitu. Ir jie turėtų rodyti pavyzdį, jis turėtų tempti visus kitus paskui. Ir kai matai tokią lyderystę, yra sudėtinga tikėtis, kad mes galime turėti gerus rezultatus. Juk suprantame, kad geriausi sprendimai dažnai gimsta diskusijose. O ne vienam pasitarus. Čia ir matau problemą“, – laidoje „Delfi interviu“ teigė politologė.

R. Urbonaitė pabrėžė, jog apie ką prezidentui ir premjerei kalbėtis tikrai yra.

Gali būti antroji dramos dalis?

MRU lektorė, politologė R. Urbonaitė Delfi televizijos eteryje sakė nesanti tikra, jog konservatorių sukelta drama dėl pirmalaikių rinkimų ir visos Vyriausybės pasitraukimo tikrai baigėsi.

„Mes galime turėti ir antrą dalį, antrą sezoną. Dėl to, kad sukurta problema buvo lygioje vietoje. Ir tą problemą nulėmė keli dalykai.

Pirmas, ir konservatoriai, ir kitos partijos taip pat kelis mėnesius nereagavo į vadinamąjį „čekučių“ skandalą“, – priminė ji.

Rima Urbonaitė

R. Urbonaitė aiškino, jog klausimai iki šiol nėra atsakyti.

„Pirmalaikių rinkimų jau nebus. Bet aš manau, kad rinkėjai gali tai prisiminti. Galbūt kai kurių atmintis bus trumpa, o kiti gali turėti ir ilgesnę atmintį. Ir ilgesnė atmintis bus tų kritiškų rinkėjų, kurie anksčiau tikrai buvo konservatorių partijos taikiniai, kuriuos norėta prisitraukti“, – teigė R. Urbonaitė.

MRU politologė sakė, jog girdimi signalai iš politinių partijų šioje istorijoje praneša, kad tikrai ilgai bus apie ką kalbėti.

„Nes iš esmės šiuo metu yra visų klausėjų, arba bandančių klausti vyksta pasiuntimas. Arba pasakymas, kad nieko nebebus aiškinama“, – laidoje „Delfi interviu“ teigė politologė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (34)