Kaip informuojama Prokuratūros pranešime, Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokuroras atlieka tyrimą dėl galimo viešojo intereso pažeidimo Molėtų rajone, Malkėsto ežero pakrantėje, savininkui tvarkant sklypą, kuriame yra kultūros paveldo objektas.
„Panevėžio apygardos prokuratūros VIGS prokuroras Remigijus Senkus tyrimą pradėjo gruodžio 23 dieną, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad minėtoje vietovėje esančiame kultūros paveldo objekte – šventvietėje, yra padaryti grubūs pažeidimai. Straipsnyje rašoma, kad buldozeriu sulygintos kapinės, išmėtyti paminkliniai akmenys, nukastas kalnas, sumaišyti kultūriniai sluoksniai, į saugomą teritoriją iškasti grioviai ir atvesta elektra, prie pat ežero ribos pastatyti tualetai, nustumdytas gruntas ir keičiamas reljefas.
Delfi žurnalisto Tomo Janonio publikaciją galite rasti paspaudę čia.
Kaip rašė Delfi, žmonės, pamatę, kas daroma su kultūros paveldo objektu, griebiasi už galvos ir sklypo savininkus vadina barbarais. O inspektoriai sako, kad sklypo savininkas nevykdė nurodymo stabdyti darbus ir kultūros paveldą darkė toliau.
Galiausiai kilo įtarimų, kad gali būti padaryta pažeidimų nustumdant gruntą pakrantės apsaugos juostoje ir miško žemėje. Be to, užfiksuota, buvo pjauti medžiai arba jų šakos.
Svarbu ir tai, kad Registrų centre nurodyta, jog teritorijoje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – dirvožemio apsauga žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Ši sąlyga taikoma 1,4492 ha teritorijoje. Taigi, kilo įtarimų, kad galėjo būti padaryta su tuo susijusių pažeidimų.
Kaip jau rašė Delfi, Registrų centro duomenimis, sklypas priklauso Rugilei Kraujelytei-Ferhi. Ji yra mažosios bendrijos „Reskaneris“ vadovė ir steigėja.
Molėtų rajono savivaldybė nurodė, kad ji nėra išdavusi jokių leidimų šiame sklype atlikti kokius nors darbus.
Kultūros paveldo departamento Veiklos koordinavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričardas Dediala Delfi taip pat teigė, kad šiame sklype daroma pažeidimų. Anot jo, tokiems darbams buvo reikalingas Kultūros paveldo departamento leidimas. Tačiau jis nėra išduotas. R. Dedialos teigimu, KPD nurodė stabdyti darbus, bet užfiksuota, kad jie vis tiek vyko toliau.
Klaipėdos universiteto profesorius Vykintas Vaitkevičius paaiškino, kodėl ši vieta Lietuvai tokia svarbi.
„Aigėlų šventvietė, vadinama Šventaragiu, unikalus kodas Nekilnojamų kultūros paveldo vertybių sąraše – 5354, yra žinoma nuo 1931 m., kai pirmą kartą buvo aprašyta Lietuvos kariuomenės kapitono ir archeologo Petro Tarasenkos; 1935 m. paskelbta kultūros paminklu. Vėliau ne kartą archeologų žvalgyta, taip pat atlikti nedidelės apimties žvalgomieji tyrimai“, – nurodė profesorius.
2001 m. V. Vaitkevičiaus tyrimai parodė, kad XIII a., kuriantis Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, valdovo valia įvyko religinė reforma, apimanti dievų panteoną sudarymą, tam tikro šventviečių kanono sukūrimą, laidoseną ir kitas gyvenimo sritis. Šventaragiais vadinamos vietos, kurių visoje Lietuvoje (ir tik Lietuvoje) užfiksuota vos septynios, yra būtent šio laikotarpio valstybinės reikšmės šventvietės, kuriose buvo atliekamos ir kulto apeigos, ir deginami mirusių kunigaikščių, didikų, karių palaikai.
