Tai penktadienį Delfi.lt patvirtino Generalinės prokuratūros atstovė Elena Martinonienė.
Pasak jos, ikiteismini tyrimas yra nutrauktas prokuroro nutarimu, nes „įvertinus visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatytas faktines įvykių aplinkybes“, konstatuota, kad baudžiamąjame įstatyme numatyta veika dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, nebuvo padaryta. Motyvų, kodėl taip buvo nuspręsta, prokuratūra nenurodė.
Tačiau savo atsakyme redakcijai pažymėjo, kad „šis prokuroro nutarimas dar gali būti skundžiamas“, apskundimo terminas baigiasi spalio 12 d., tačiau taip ir liko neaišku, kas jį gali apskųsti – byloje nebuvo nustatytas nukentėjusysis asmuo, o ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas generalinės prokurorės nutarimu.
Šį tyrimą prokuratūra pradėjo po skandalingos informacijos, kai teismas nuteisė buvusį vaikų globos namų auklėtinį Mantą, kuris iš Vilniaus arkikatedros kanclerio, parapijos kunigo Kęstučio Palikšos banko sąskaitos sau pervedė 7 tūkstančius eurų. Tai jis siekė nubausti dvasininką už šiam esą padarytą skriaudą.
Šioje byloje valstybinį kaltinimą teisme palaikė prokuroras D. Kunigėlis. Kai jau buvo įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuriuo teismas nusprendė Mantą pasiųsti už grotų, prokuroras darbo metu oro uoste susitiko su nuteistuoju „aptarti“ nuosprendžio, o prieš tai, nors byla buvo teismo žinioje, jam leido išvykti iš šalies. Visą šį pokalbį nuteistasis slapta įrašė.
„Prokuroras man pasakojo net apie savo seksualinę orientaciją, juokėsi iš prokurorų ir teisėjų, specialiai prieš mane nusirengė – nuogai“, – Delfi.lt yra pasakojęs skandalingą įrašą padaręs Mantas.
„Tai labai sukrėtė prokuratūrą, sukrėtė visą visuomenę, toks elgesys tikrai yra netoleruotinas ne tik prokurorams, bet ir prokuratūros darbuotojams”, – išgirdusi, ką su nuteistuoju kalbėjo D. Kunigėlis, anksčiau sakė N. Grunskienė.
Vos tik įsėdęs į prokuroro automobilį Mantas sulaukė daugybės klausimų – prokuroras domėjosi jo seksualine orientacija, ar šis turi draugą, su kuo atostogavo Graikijoje, taip pat nepraleido progos paklausti, ar kunigas K. Palikša buvo vienintelis, su kuriuo jis palaikė pernelyg artimus ryšius ir gaudavo pinigų. Neįtikėtina, bet viso šio pokalbio metu, kuris prasidėjo automobilyje ir baigėsi už maždaug 50 km nuo Vilniaus esančioje sodyboje Pabradėje bei truko beveik 3 valandas, daugiau kalbėjo ne Mantas, o prokuroras – nesivaržydamas jis net ne kartą nurodė savo seksualinę orientaciją, pasakojo ne tik apie buvusią sutuoktinę, bet ir dabartinę draugę ir jos norą įsigyti maždaug metro dydžio medinį vyrišką lytinį organą, juokėsi iš skyriaus, kuriame dirba, vyriausiosios prokurorės, kuri, beje, net du kartus D. Kunigėliui skambino telefonu ir jų pokalbius girdėjo Mantas.
„Rėžia sparną, nemėgstu tokių, geriau neturėti jokių santykių“, – Mantui aiškino prokuroras ir net prisipažino, kad senstant jau norisi santykių ne su moterimis, o su vyrais, nes šioms „tai priešmėnesinės, tai – pomėnesinės, susisuka šarikai, neįmanoma ten, nesuprasi“.
Prokuroras kalbėjo ir apie tiesioginį darbą – sakė, kad dabar laikinai gyvena savo draugo advokato, kuris yra išvykęs į Barseloną, sodyboje šalia Pabradės, todėl į Vilnių nuvažiuoja tik tuomet, kai reikia dalyvauti teismo posėdyje. „Galiu ir iš valties dirbti“, – didžiavosi D. Kunigėlis, pažymėjęs, kad labai dažnai žvejoja. Apie žuvis jis ne šiaip sau užminė – važiuojant automobiliu Mantui pasakė, kad šį pavaišins ne tik vynu, bet ir savo sužvejotomis žuvimis.
Prokuroro atvirumas liejosi per kraštus – pamatęs kelyje įrengtą greičio matuoklį, jis prisipažino, kad yra daugybę kartų baustas už padarytus administracinius nusižengimus, tačiau jaučiasi pernelyg saugus, nes apie juos prokuratūros vadovybė net nenutuokia.
„Kunigai tave išvedė iš kelio, bet likimo ironija – ir mano pavardė Kunigėlis“, – netikėtai pareiškė prokuroras ir pažymėjo, kad esą jam dar jaunystėje net siūlė stoti į Kunigų seminariją ir į ją žadėjo priimti be egzamino – juk tokia pavardė!
Prokuroras sakė, kad reikėtų pasidomėti baudžiamąja byla, kuri anksčiau buvo iškelta kunigui K. Palikšai, nes esą jeigu Manto jau nebekviečia į apklausas, greičiausiai ji galėjo būti nutraukta. Kaip žinia, taip ir buvo.
„Gal susitarė už pinigus, turėtumei pasidomėti kaip nukentėjusysis, – ragino D. Kunigėlis. – O čia tik vienas atvejis, kai tavimi naudojasi, kad esi našlaitis? Aš už tai bažnyčia ir netikiu, nes jie tokie pedofilai šlykštūs. Čia, Nemenčinėje, dirbo klebonas Jakutis, jis prisivogė ant milijono, paskolų prisiėmė, prostitutes samdėsi, visa Vilniaus grietinėlė važiavo pas jį baliavoti. Ir ką jis gali Dievo žodį skleisti? Čia tokia veidmainystė. Ir jie po visą pasaulį su savo skandalais, bet kažkaip užglaisto ir nieko nebūna. Reikėtų pamokėti ir mesti nafik iš tų bažnyčių.“
„Sako, kad jie yra legalūs gangsteriai“, – prokurorui antrino Mantas.
„Aš per daug gerietis, todėl ir nesiimu jokių veiksmų“, – teisinosi jaunuolis.
„Jie tuo ir naudojasi, reikia bausti“, – keikdamasis nurodė prokuroras, kuris turėjo savo nuomonę ir apie gėjus: „Kaip gulbinai, gulbės vadinasi – manieringi tokie, geros nuomonės apie save, žiauriai pavydūs, žinau, turėjau vieną pažįstamą, ir dar pletkina. Yra ir normalių, kaip ir aš, biseksualus, su metais vis tiek kažkaip su vyrais įdomiau.“
Važiuojant į sodybą D. Kunigėlis užsuko į parduotuvę – nupirko vyno, o kai jau buvo netoli namų, Mantą įspėjo – jeigu ateitų kaimynas, jam reikės apsimesti, kad jis yra teisėjo sūnus.
Sodyboje prokuroras nutarė savo svečią pavaišinti – papjaustė kaimiškų lašinių, agurkų, įpylė vyno, o tada ėmė kalbėti apie Vilniaus apygardos teismo priimtą įsiteisėjusį nuosprendį. Ir net prisipažino, kad nenorėjo pateikti apeliacinio skundo, bet buvo priverstas – jį liepė parašyti skyriaus viršininkė.
„Dar buvo galima jį atšaukti, bet tada gaučiau per galvą – kokiu pagrindu?“ – atviravo prokuroras.
Čia kliuvo ir Mantą į kalėjimą pasiuntusios teisėjų kolegijos pirmininkui G. Dzedulioniui: „Dzedulionis, jis sudurniuoja kartais, jis buvęs prokuroras irgi kažkada, aš jį gerai pažįstu, bet kažkaip galėjau su juo pakalbėti, nežinau, kažkaip, kad atmestų tą skundą.“
„Paprastai jiems padėjėjai surašo tenai, jie tik pasako, ar tenkint, ir suvaro tuos argumentus, jie patys nieko nerašo šiais laikais, teisėjai nelabai skaito, pasirašo viską“, – devyniolikmečiui teisinės sistemos virtuvę bandė atskleisti ilgametis prokuroras.
Ne kokia situacija yra ir galutinius sprendimus priimančiame Lietuvos Aukščiausiajame Teisme – esą šio teismo teisėjai, nagrinėjantys skundus, tingi pakeisti nuosprendžius, todėl dažniausiai bylas grąžina žemesnių instancijų teismams. „Ne, nu būna, pakeičia, bet tingi tenai, panaikina, grąžina ir patys spręskite, jie nesprendžia, tik vertina, jie teoretikai.“
Skaitydamas Mantui priimto nepalankaus nuosprendžio motyvus prokuroras ragino griebtis šiaudo ir kreiptis į Aukščiausiąjį Teismą. O kai nuosprendyje perskaitė, kad Mantas jau ne kartą yra nusikaltęs ir nėra vertas teismo pasitikėjimo, todėl nebus paliekamas laisvėje, jis net supyko ant teisėjų: „O jie verti savo argumentų, savo pasitikėjimo? Neteisk ir nebūsi teisiamas, ane, kaip Dievas sako.“
Mantas namuose, į kuriuos jį atsivežė prokuroras, jautėsi labai nejaukiai ir tai šis ne kartą pastebėjo: „Nieko tu nevalgai, susikrimtęs... Tai mostelk vyno, alkoholis nuima stresą.“
„Man vis tiek šiandien reikės važiuoti namo“, – netikėtai pareiškė šis.
„Kad lik nakvoti, ką tau, – aš rytoj važiuosiu į teismą, nuvešiu tave, yra čia vietos, gi pilna“, – netikėtą pasiūlymą jaunuoliui pateikė prokuroras. Juk dar ir baltojo vyno neišgėrė ir jo paties sugautų žuvų nepavalgė!
Bet nuteistasis neslėpė, kad jaučiasi ne itin maloniai, prisipažino, jog net nenutuokė, kad taip toli bus nuvežtas. O tada prokuroras nusprendė jį palinksminti – pasiūlė muzikos pasiklausyti: iš pradžių Manto, po to – prokuroro mėgstamų dainų. Ir čia pat prisipažino, kad jam patinka 1980-ųjų muzika, o Džordanos Butkutės net nesiklauso. O štai Egidijus Dragūnas (SEL) gal ir „nedurnas“ žmogus – juk asmeniškai buvo susidūręs, jam iškeltoje byloje dėl smurto prieš policininkus palaikė valstybinį kaltinimą. „Man visas šūdinas bylas duoda, sako, tu čia išsiaiškink“, – kalbėjo jis.
„Tu labai liūdnas atrodai – kaip tave pralinksminti?“ – netrukus klausė jis. Bet Mantas, nors ir pasiklausė porą dainų, bet vis tiek dar kartą pasakė, kad nori važiuoti namo.
„Tai tau būtinai šiandien važiuoti? <...>. Tai lik nakvoti, ko tu nenori nakvoti?“ – stebėjosi pareigūnas. O Mantas iš karto sugalvojo istoriją – namuose yra katinas, kurį maitina kaimynai, jie žino, kad jis jau parskrido iš Graikijos, todėl nebūtų gražu negrįžti, be to, dar yra reikalų, reikės paskambinti buto, kurį nuomojasi, šeimininkams – juk netrukus sės į kalėjimą.
„Tai iš čia gali paskambinti, aš tai siūlau rytoj važiuoti, kaip nori“, – neatlyžo D. Kunigėlis.
Prokuroras Manto negalėjo nuvežti į Vilnių – jau buvo išgėręs vyno, tačiau pasiūlė nueiti pas kaimyną, gal šis „teisėjo sūnų“ nuvežtų bent iki autobusų ar geležinkelio stotelės, juk tądien lauke be perstojo lijo. Na, bet vis tiek geriau pasilikti, nei važiuoti – sušlapsi...
„Bet aš tikiuosi, kad jūs mane pasikvietėte ne dėl lyt...[nebaigė žodžio – Delfi.lt] kažkokių aistrų?“ – stebėdamasis prokuroro atkaklumu netikėtai paklausė Mantas.
„Ne, ne, aš norėjau tau padėti, man pačiam nesmagu viduje, mano pavardė Kunigėlis, aš į bažnyčią nevaikštau, bet kažkaip atsiprašyti... Nežinau, sakau, kaip buvo – aš būčiau pats nerašęs, bet pas mus yra, kad nuosprendis pagrįstas ir teisėtas, o ta vadovė parašė, jog prašau surašyti skundą. Ir man nebuvo ką daryti – jinai būtų surašiusi, supranti?“ – teisinosi prokuroras.
„Nu jo, būtų unikalumas“, – atsakė Mantas.
„Nu bet vis tiek kažkas įdomaus, dar ir tas, bet aš nepretenduoju, jeigu pats ne, tai aš ne“, – pabrėžė prokuroras.
O kai Mantas išėjo iš prokuroro namų, šis dar kartą nuteistojo atsiprašė ir paprašė jo neužmiršti: „Nu nepyk, kad taip gavosi, reikėjo susitarti iš anksto. Neprapulk, jei ką, skambink.“
Išėjęs iš sodybos, į kurią prokuroras jį atsivežė, Mantas patraukė ne į viešojo transporto stotelę – netoliese automobilyje jo laukė tas pats draugas, su kuriuo jis poilsiavo Graikijoje, jis šiuo metu studijuoja teisę. Būtent jam jaunuolis nusiuntė savo buvimo vietos lokaciją dar važiuojant su prokuroru automobiliu – bijojo, kad su juo ko nors blogo nenutiktų. Tik apie tai D. Kunigėlis nieko nenutuokė.
Anksčiau Delfi.lt susisiekė su prokuroru D. Kunigėliu ir paklausė, kaip nutiko, kad jau įsiteisėjus teismo nuosprendžiui jis Vilniaus oro uoste pasitiko nuteistąjį ir vėliau jį vežėsi į savo draugo advokato, kaip sakė, sodybą Pabradėje.
„Nežinau, gal jis išsigalvoja – pažiūrėkite į jo biografiją, jis už sukčiavimą teistas, jis ant manęs piktas, kad parašiau apeliacinį skundą, jis skambino mano valdžiai, visiems čia“, – aiškino valstybinis kaltintojas.
Prokuroras neigė, kad atsiprašė nuteistojo, tačiau pažymėjo, jog nėra piktas žmogus: „Jis daug kartų teistas ir jam vis bausmė atidėta, tai jis pasipiktinęs man paskambino, sakė, aš verkiau – leidau jam kažkur ten išskristi, į Graikiją ar kur ten jis skrido, o po to jis sugalvojo man kažkaip, matyt, atkeršyti. Jis toks žmogus, nežinau.“
„Aš jam tik paaiškinau – kai mes rašome apeliacinį skundą, deriname su valdžia, o sprendimą priima teismas, o jis, matyt, pagražino ar kaip“, – toliau savo pozicijos laikėsi Vilniaus prokuroras.
„Tai manote, kad kerštauja?“ – klausiau prokuroro.
„Manau, kad kerštauja, nes jis sakė, jūs dar pamatysite, kas čia bus, – kalbėjo D. Kunigėlis. – Pasakiau, jūsų teisė, o jūs matot, ką padarė.“
Paklaustas, kaip vertintų atvejį, jeigu taip būtų pasielgęs kitas prokuroras, jis nedvejodamas atsakė: „Tai netinkamai, aišku, čia toks nederamas elgesys. Turbūt taip.“
Bet situacija pasikeitė, kai prokurorui pranešiau, kad Mantas visą pokalbį įrašė, – nuo tada, kai įlipo į automobilį Vilniaus oro uoste ir kai išėjo iš sodybos prie Pabradės.
„Tai nežinau, vertinkite jūs, ką jis ten įrašė, aš neturiu ką pasakyti, – sakė D. Kunigėlis. Ir po ilgos pauzės pridūrė: – Be komentarų.“
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė prokurorą D. Kunigėlį iš pareigų atleido birželio 27 d.
Kaip informavo prokuratūra, toks sprendimas priimtas gavus generalinės prokurorės pavedimu pradėto tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje konstatuojamas šiurkštus tarnybinis pažeidimas bei susipažinusi su motyvuotu teikimu dėl tarnybinės nuobaudos taikymo.
„Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad bendraudamas su nuteistuoju D. Kunigėlis savo tyčiniais veiksmais pažeidė ne vieną teisės bei etikos normą, elgėsi nesąžiningai, nepadoriai, visuomenės akyse pažemino tiek prokuroro, tiek ir visos prokuratūros vardą, – nurodė prokuratūra. – D. Kunigėlio padarytas pažeidimas įvertintas kaip tęstinis, šiurkštus ir nesuderinamas su prokurorui nustatytais ir be išlygų taikomais aukštais ne tik profesiniais, bet ir asmeninio elgesio reikalavimais, visuomenėje galiojančiomis elgesio bei moralės normomis.“
Visą Manto pasakojimą apie pažintį su prokuroru skaitykite paspaudę šią Delfi.lt nuorodą. Tuo metu istoriją apie jo pažintį su kunigu K. Palikša galite perskaityti paspaudę šią Delfi.lt nuorodą.
