„Mano buvusi žmona buvo Lietuvos pilietė, nuolat gyvenusi Lietuvoje, jai galiojo visos valstybės prievolės, tačiau valstybė vengia vykdyti savo prievolę. Laidojimo pašalpa nepriklauso, vien dėl to, kad ji nespėjo deklaruoti gyvenamosios vietos, įsigijusi naują nuosavybę“, - teigia Erikas J.
Buvusi Eriko J. žmona Ilona savo namuose Molėtų rajone Dapkūniškių kaime mirė šių metų balandį. Moteris namą kaime įsigijo praėjusių metų lapkritį. Vyras pasakoja, kad žmona dėl ligos mažai vaikščiojo. Jo teigimu, tai viena priežasčių, kodėl nebuvo suskubta deklaruoti gyvenamosios vietos.
„Juolab manėme, kad tai ne pirmos svarbos rūpestis, tačiau kiek vėliau viskas apsisuko kitaip“, - sako Erikas J.
„Esame girdėję, kad mirus žmogui, priklauso laidojimo pašalpa. Pasiskaičiau internete, kur galima kreiptis, mūsų dukra Kamilė parašė prašymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui ir gavome atsakymą, kad pašalpa nepriklauso, kadangi Ilona nebuvo deklaravusi gyvenamosios vietos“, - pridūrė vyras.
Erikas J. sako iš pradžių net nepatikėjęs gautu neigiamu atsakymu, todėl papildomai pasiskambinęs, tačiau situacijos tai nepagerino – atsakymas buvo tas pats: dėl nedeklaruotos gyvenamosios vietos laidojimo pašalpa nepriklauso. Tiesa, valdininkai užsiminė, kad įstatymą ketinama taisyti, tačiau Erikas J. šių pinigų vis tiek tikriausiai nematys, nes spalio 15-ąją baigiasi terminas, kai jis gali prašyti išmokėti laidojimo pašalpą.
„Pašalpa, be jokios abejonės, svari ir svarbi, juolab, kad laidojimo paslaugų įkainiai fantastiški! Bet tai kita tema. Mūsų atveju, buvusios žmonos mirtis užklupo netikėtai, todėl teko skolintis. Beje, yra ir nuoskauda, kad net tokio pobūdžio pašalpai gauti, yra sudarytų dirbtinių kliūčių, kad mirusieji skirstomi į deklaruotus ir nedeklaruotus“, - piktinosi vyras.
Jo nuomone, esama tvarka dėl paramos skyrimo mirties atveju yra diskriminacinė, nes valstybės piliečiai turi nelygias teises į valstybės paramą mirties atveju.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, kad egzistuojanti tvarka, kai mirus gyvenamosios vietos nedeklaravusiam žmogui jo šeimai neišmokama laidojimo pašalpa, yra prasta.
„Ši problema dėl laidojimo pašalpos yra žinoma ir pradėta spręsti. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nustatyti, kad laidojimo pašalpa būtų skiriama ir tų mirusiųjų, kurie nebuvo deklaravę savo gyvenamosios vietos, artimiesiems ar kitiems laidojantiems asmenims“, - teigiama ministerijos atsakyme DELFI.
Ministerija sako, kad reikiamas įstatymo pataisas jau paruošė ir pateikė derinti suinteresuotoms institucijoms. Tikimasi, kad artimiausiu metu klausimas atsidurs ant Vyriausybės darbo stalo.
Pagal siūlomas pataisas, savivaldybė galėtų savarankiškai įvertinti konkrečios šeimos aplinkybes ir kai miršta gyvenamosios vietos nedeklaravęs asmuo vis tiek skirti laidojimo pašalpą to asmens šeimai.
Laidojimo pašalpa siekia 1040 litų. Kaip informuoja ministerija, praėjusiais metais išmokėta beveik 42 mln. litų laidojimo pašalpų.
Mirusį žmogų laidojantis asmuo dėl pašalpos turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusios asmens arba laidojančio žmogaus deklaruotą gyvenamą vietą. Kreiptis dėl laidojimo pašalpos reikia per 6 mėnesius nuo asmens mirties, kreipiantis būtina pateikti prašymą ir mirties liudijimą.
Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako, kad net ir dabar tais atvejais, kai žmonės neatitinka įstatymų reikalavimų, bet jiems būtina socialinė parama, savivaldybės gali išimties tvarka tokią paramą skirti iš savo biudžeto lėšų.