Aplinkos apsaugos agentūrai paskelbus Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens tyrimo 2012–2017 metais ataskaitą, paaiškėjo, kad į jūrą ir Kuršių marias miesto nuotekų sistemomis teka ir galybė farmacinių junginių – diklofenakas, ciprofloksacinas, amoksicilinas, antibiotinės medžiagos, hormoniniai preparatai.
Antibiotikas eritromicinas, karbamazepinas aptikti visuose vandens telkiniuose. Tokių medžiagų, kaip klaritromicino, diklofenako, ibuprofeno, metoprololio ir paracetamolio didesnė koncentracija buvo žiemą, spėjama, dėl ligų sezono, rašo dienraštis „Klaipėda“.
Pavojingų sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, kadmio, švino – tyrimai buvo reguliariai atliekami žuvyse ir kituose vandens organizmuose. Tyrimų ataskaitoje nurodoma, kad 2012–2017 metais iš 48 tirtų mėginių 37-iuose buvo viršytas gyvsidabrio norma.
Maksimali tuo periodu matuota koncentracija (116 µg/kg drėgno svorio) viršijo aplinkos kokybės standartą 5 kartus, o vidutinė (34,6 µg/kg drėgno svorio) – 1,7 karto, teigiama Aplinkos apsaugos agentūros pranešime.
2012–2013 m. vandenyje fiksuoti momentiniai kadmio koncentracijos padidėjimai, 2014 m. jo rasta Baltijos jūros pakrantėje. 2017 m. prie Klaipėdos uosto taip pat užfiksuoti normą viršijantys metiniai naftos angliavandenilių kiekiai. Aptikta ir padidėjusi alavo organinių junginių koncentracija.
Perfluoroktano sulfoninės rūgšties (PFOS), naudojamos pramonėje ir buitinėse valymo priemonėse, metinė vidutinė koncentracija viršijo nustatytą aplinkos kokybės standartą 170 kartų.
Didžiausią nerimą esą kelia tai, jog Baltijos jūros Kuršių marių vandenyse normą viršiją flalatų koncentracija. Flalatai gausiai naudojami plastiko ir chemijos pramonėje, gali sukelti onkologines ligas, nevaisingumą, yra pavojingi vandens organizmams. Jų normos viršijimai fiksuoti per visą tyrimo laikotarpį, 2010–2011 m. ją viršijo tris kartus.
Dienraščio „Klaipėda“ teigimu, komentuoti ataskaitos nesutiko nė vienas mokslininkas, į kurį kreipėsi žurnalistai.