Po audrą sukėlusio ąžuolo nukirtimo – griežtas savivaldybės sprendimas ^{už nukirstą medį gali tekti sumokėti ir per milijoną eurų}

Šiandieniame Vilniaus miesto Tarybos posėdyje pritarta brandžių, storesnių nei 80 cm skersmens miesto želdinių atkuriamosios vertės įkainių padidinimui. Konkretaus medžio vertė nustatoma pagal jo rūšį, skersmenį, augimo vietą. Kitame Tarybos posėdyje bus balsuojama dėl didesnių visų sostinės medžių įkainių.

Pavyzdžiui, tuomet šalia Verkių g. 5 augantis 79 cm skersmens paprastasis ąžuolas, nukirstas be leidimo, pažeidėjui atsieitų apie 284 tūkst. Šalia Čiurlionio g. 16 augantis 94 cm skersmens paprastasis klevas – apie 677 tūkst. Eur, o šalia Sėlių g. 64 augantis 160 cm skersmens paprastasis ąžuolas – apie 1,152 mln. Eur. Sklype, adresu Ceikinių g. 2, neteisėtai nukirsto paprastojo ąžuolo atkuriamoji vertė pagal naująją tvarką būtų buvusi apie 770 tūkst. Eur.

„Šiandien turime siųsti labai aiškią žinią visiems nekilnojamojo turto plėtotojams, galvojantiems, kad nusikalsti ir kirsti medį nelegaliai apsimoka. Priimdami kur kas griežtesnę nei anksčiau tvarką mes sakome, kad dėl savanaudiškų interesų kertamas medis – ne tik formalus, bet ir finansiškai labai skausmingas nusikaltimas. Kalbu apie šimtus tūkstančių, o kartais ir milijonus už vieną medį. Taip kartu su Aplinkos ministerija norime apsaugoti visus vertingus ir saugotinus medžius sostinėje, kurie dešimtmečius, o kartais ir šimtmečius džiugino miestiečius. Naujasis nutarimas leis tai daryti daug efektyviau nei iki šiol“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Nuo šių metų gegužės įsigaliojo LR Želdynų įstatymo pataisos, kurios leidžia savivaldybėms pačioms nustatyti medžių atkuriamąją vertę – prievolę už nukirstą ar sužalotą medį sumokėti į savivaldybės biudžetą atitinkamą kompensaciją, už kurią vėliau sodinami nauji želdiniai. Papildomai dar reikia atsodinti medelių, kad jų kamienų skersmenų suma būtų tolygi nupjauto medžio kamieno skersmeniui.

Atkuriamosios vertės nereikėtų mokėti tik už kertamus invazinius augalus, tarp jų – uosialapius klevus, baltažiedes robinijas, taip pat iki 20 centimetrų kamieno storio medžius fizinių asmenų sklypuose, vaismedžius, labai pažeistus, nudžiūvusius, sergančius ir pavojų keliančius medžius, želdinius, augančius elektros tinklų, ryšių ar kitų tinklų apsaugos zonoje. Taip pat tai negalioja želdiniams sodų bendrijose.

Kitame Tarybos posėdyje bus siūloma pritarti, kad miesto medžių vertė būtų indeksuojama pagal medžių augimo vietą – brangiau įkainojami pavieniai, centre ar prie gatvių augantys medžiai. Išlieka medžių rūšių skirstymas į keturias vertės grupes. Brangiausiai, kaip ir anksčiau, įvertinti ąžuolai, klevai, skroblai, uosiai, taip pat reti dekoratyviniai augalai. Mažiausia atkuriamoji vertė nustatyta baltalksniams, blindėms, drebulėms, kai kurių rūšių tuopoms.

Audringos reakcijos

Primename, kad į vilniečius sukrėtusį vandalizmo aktą, kuomet prie Vilniuje esančių taip vadinamų „Maskvos namų“, su Rinktinės gatve Vilniuje besiribojančiame sklype buvo nupjautas 100-metis ąžuolas, sureagavo ne tik sostinės meras Valdas Benkunskas, bet ir Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

„Mūsų mylimame mieste šiandien barbariškai nupjautas šimtametis, sveikas, žaliuojantis ąžuolas. Tai ne pirmas toks nekilnojamojo vystytojų spjūvis į veidą vilniečiams – vagystė iš mūsų ir mūsų vaikų. Kviečiu teisėsaugą principingai vertinti šį atvejį. Iki šiol siekiau, ir toliau sieksiu, griežtesnio teisinio nusikaltimų gamtai vertinimo. Nebūkime abejingi – priešinkimės sąžinę praradusiems niekdariams!“ – tuomet buvo rašoma prezidento socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.

Vilniaus meras ąžuolo nukirtimą pavadino vandalizmu ir patikino, kad nekilnojamo turto vystytojai leidimų medžio kirtimui neturėjo. „Pikta ir apgailėtina, kad Vilniaus centre NT projekto vystytojai (UAB „Rinktinės NT”) šiandien lyg niekur nieko nukirto šimtametį ąžuolą. Jokių leidimų tam jie neturėjo, todėl tai ne kas kita, kaip paprasčiausias vandalizmas ir nusikaltimas prieš vilniečius.

Panašu, kad savo išpuoliu prieš gamtą ir istorinį miesto paveldą NT vystytojai bando pademonstruoti, kad jie yra aukščiau įstatymo ir miestiečių gerovės“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė V. Benkunskas.

Tikina, kad savivaldybės vadovai žinojo

Anksčiau Delfi rašė, kad Vilniuje, Ceikinių gatvėje, nupjovus ąžuolą kilo neregėto masto skandalas. Ir tiek savivaldybė, tiek projektavusi architektė Gilma Teodora Gylytė teigė nieko nežinojusios apie vystytojų ketinimus pjauti brandų medį. Tačiau ąžuolą nupjovusi įmonė „Rinktinės NT“ Delfi teigia, kad ir savivaldybė, ir paslaugas teikusi architektūros įmonė apie planus kirsti ąžuolą buvo informuotos.

Architektė ir savivaldybė teigė nieko nežinoję Iš surinktų duomenų aiškėja, kad savivaldybė toli gražu nepadarė visko, kad brandus medis būtų išsaugotas.

Projektavimo įmonės „Do Architects“ bendraturtė, buvusio Vilniaus miesto mero Remigijaus Šimašiaus žmona G. T. Gylytė tą dieną, kai buvo nukirstas ąžuolas, savo socialiniame tinkle „Facebook“ rašė esanti šokiruota ir nieko nežinojusi, kad medis bus pjaunamas. „Prieš pusvalandį buvo nukirstas ąžuolas Ceikinių-Rinktinės sklype, Vilniuje. Gavau žinutę iš nepažįstamosios su ąžuolo nuotrauka, tą pačią minutę paskambinau užsakovui UAB „Rinktinės NT“, kuris patvirtino, kad, deja, tai tiesa.

Apie būsimą nukirtimą nei aš, nei „Do Architechs“ komanda jokios išankstinės informacijos neturėjome. Beveik septynerius metus projektuojame šiame sklype, ir šis ąžuolas buvo mūsų siūlomo urbanistinio kvartalo centras ir ašis. Vertybiškai tai absoliučiai nepriimtina. Labai gaila ir tikrai labai liūdna. Turėsime daug ką įsivertinti ir pervertinti. Kai turėsiu daugiau informacijos kas toliau – pasidalinsiu“, – rašė G. T. Gylytė.

Vilniaus meras Valdas Benkunskas taip pat teigė apie ąžuolo kirtimą nieko nežinojęs. Vėliau surengtoje spaudos konferencijoje jam antrino ir ilgus metus Vilniaus vyr. architekto pareigas einantis Mindaugas Pakalnis. Jis teigė buvęs labai nemaloniai nustebęs tokiais sklypo savininkų veiksmais. Įmonė: visi buvo informuoti Vis dėlto UAB „Rinktinės NT“ atstovai Delfi pateikė visai kitokią versiją. Esą apie ketinimus pjauti ąžuolą gerokai seniau buvo informuota projektavimo įmonė „Do Architects“, kuriai neva buvo netgi pristatyta idėja ąžuolą pakeisti kitu medžiu – tokiu, kuriam reiktų mažiau vietos. Taip pat įmonė Delfi nurodė, kad apie planus pjauti ąžuolą raštu informavo ir buvusį Vilniaus merą R. Šimašių, o kartu ir miesto vyr. architektą M. Pakalnį.

Daugiau apie įvykį: Ąžuolą Vilniuje nukirtusi įmonė viešina skandalingus faktus: apie savo planus informavo aukščiausius savivaldybės vadovus