Po apkaltos - draudimas kandidatuoti 10 metų?

Seimas vėl imsis Konstitucijos pataisų, numatančių kandidatavimo į parlamentą ribojimą per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims. Konstitucijos komisija kaip vieną iš variantų yra numačiusi 10 metų draudimo terminą, rašo "Lietuvos žinios".

Anot Konstitucijos komisijos pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, yra parengtos dvi išvados, dėl kurių bus baluojama gegužės 15 dieną. Viena jų - išsamesnė, paruošta atsižvelgiant į galimybę kartu keisti daugiau Konstitucijos straipsnių. Kita - patobulintas Konstitucijos 56 straipsnio pataisos, kuriai po pateikimo Seimas pritarė pernai gruodį, variantas. Jis reglamentuoja terminą, kai per apkaltą nušalintas asmuo negali kandidatuoti į parlamentą.

"Mes paliekame 10 metų. Tokia yra tarptautinė praktika", - sakė R.Šalaševičiūtė.

Seimo pritarimo sulaukęs projektas numatė ketverių metų draudimą, bet, anot R.Šalaševičiūtės, rengiant išvadas, atsižvelgta į teisės ekspertų pastabas. Jie rekomendavo įteisinti 12 metų draudimo kandidatuoti į Seimą terminą.

Konstitucijos pataisų projektą, kurios po apkaltos draudžia kandidatuoti ketverius metus, inicijavo 42 praėjusios kadencijos parlamento nariai, įgyvendindami Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.

Keisti teisinį reguliavimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų Lietuvą įpareigojo EŽTT. Jis pripažino, kad draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.

Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.