Trūkumai, skundai ir teismai
„Žemaitis“ dar kovą rašė, kad universalios sporto salės statyboms pradėti praėjusių metų pabaigoje iš Valstybės investicijų programos buvo gauta beveik 1,2 mln. eurų, darbams tęsti bus prašoma lėšų ir kitąmet.
Tiesa, kol kas neaišku, kiek šiemet bus spėta įsisavinti iš minėtos jau gautos sumos, mat Savivaldybės administracija vis klumpa su viešaisiais pirkimais. Praėjusių metų lapkritį paskelbtą pirmąjį universalaus sporto ir sveikatingumo komplekso II etapo statybos darbų viešąjį pirkimą suskubta nutraukti, gavus pastabų dėl techninio projekto.
Pakoregavus projektą, netrukus paskelbtas antrasis pirkimas, bet vėl neišjudėta iš pradinio taško. Viešųjų pirkimų tarnybai pateikus pastabų dėl konkurso trūkumų, procedūros vėl sustabdytos.
Metų sandūroje paskelbtas trečiasis pirkimas, bet ir vėl nesėkmingai – vienas iš rangovų dėl galimų pažeidimų kreipėsi į teismą. Po kelis mėnesius užsitęsusio teisminio ginčo balandį buvo pasirašyta taikos sutartis, pildant jos sąlygas ir trečiasis konkursas buvo nutrauktas.
Galiausiai Savivaldybė paskelbė ketvirtąjį, deja, vėl sulaukė vieno iš rangovų pretenzijos. Šįkart skųstasi, kad konkursas skelbiamas nesilaikant Aplinkos apsaugos vadybos sistemos reikalavimų, kitaip sakant, kad nėra pakankamai „žalias“ – siekiama įsigyti ne mažiausią poveikį aplinkai darančių prekių ir paslaugų. Įsikišus Aplinkos ministerijai ir Viešųjų pirkimų tarnybai, nutrauktas ir šis konkursas.
„Šita situacija yra nenormali“
Plačiau šią situaciją per Kontrolės komiteto posėdį pakomentavo Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė. Pasak jos, sausio 1-ąją įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas dėl žaliųjų viešųjų pirkimų, pagal kurį nuo šiol visi iki vieno viešieji pirkimai turi būti orientuoti į siekį įsigyti labiausiai aplinką tausojančias prekes, paslaugas ir darbus.
„Šita situacija yra nenormali. Valstybės kontrolė, atlikusi auditą, praėjusį rudenį atkreipė dėmesį į tai, kad kitos valstybės šiam perėjimui prie žaliųjų pirkimų nusimatė 5–7 metus, o mes norim būti pirmūnai – sugebėjom tą įtvirtinti per 1,5 metų. 2021-ųjų liepą atsirado reikalavimas, kad žali turi būti 10 proc. viešųjų pirkimų. Mes nesunkiai tą įgyvendinom. Nuo 2022-ųjų ta kartelė pakelta iki 50 procentų, o šiemet reikalaujama jau visų 100 procentų“, – kalbėjo vedėja.
Pasak jos, šis naujasis reikalavimas ir pakišo koją, paskelbus ketvirtą sporto salės statybos darbų viešąjį pirkimą.
Viso sporto komplekso (baseino ir universalios sporto salės) techninis projektas parengtas dar 2018-aisiais, kai apie žaliuosius pirkimus apskritai dar mažai galvota.
„Projekte visos techninės specifikacijos numatytos pagal tada galiojusius teisės aktus, tad gavom populiarių pretenzijų rašytojo Lietuvoje pretenziją, kad šito pirkimo nevykdom žaliai. Kreipėmės į Aplinkos ministeriją, kad išaiškintų, ar teisingai taikom įstatymo nuostatas. Jie susisiekė su Viešųjų pirkimų tarnyba, ši dar tą pačią dieną viešai paskelbė, kad nesvarbu, kada projektas rengtas, visoms statybinėms medžiagoms būtina taikyti žalius reikalavimus. Nesvarbu ir tai, kad pirmas etapas jau įgyvendintas – pastatytas baseinas, ir kad reikėtų išlaikyti medžiagų vientisumą“, – sakė J. Garčinskaitė.
Vedėja aiškino, kad gavus tokį išaiškinimą, suskubta koreguoti sporto salės techninį projektą ir ruošiamasi skelbti dar vieną – jau penktąjį – viešąjį pirkimą. Su viltimi, kad šįkart niekas nebepakiš kojos ir iki gruodžio, verčiantis per galvą, kažkaip pavyks įsisavinti tuos 1,2 mln. eurų. Jei ne, metų pabaigoje bus įdomu pamatyti, kas šįkart prisiims „nuopelnus“ dėl nuplaukusių pinigų – senoji valdžia ar naujoji.
