„Na, tai dvišalis susitarimas, kuris buvo paskelbtas prieš porą savaičių, kai buvau Vilniuje ir Pabradėje. Dabar einame tuo keliu. Bet galiausiai, manau, svarbiausia būtų tai, kad čia, Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse, yra karinės pajėgos. Mes ties tuo dirbame. Visų pirma, mes stengiamės rasti dvišalį sprendimą“, – antradienį žurnalistams teigė B. Pistoriusas.
„Žinoma, tai suderinta su NATO planais, bet tai nėra NATO, kaip organizacijos, klausimas“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad antradienį Vilniuje prasidėjo dvi dienas truksiantis aukščiausio lygio NATO viršūnių susitikimas. NATO lyderiai ketina sutarti dėl poreikio skirti daugiau dėmesio Aljanso rytiniam flangui bei stiprinti NATO priešakinius gynybos pajėgumus, oro ir priešraketinę gynybą.
Baltijos šalys siekia reikšmingai sustiprinti regiono atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, įtvirtinant pernai Madride priimtus įsipareigojimus. Madrido viršūnių susitikime patvirtinti sprendimai dėl atgrasymo ir gynybos stiprinimo aprėpia ir dvišalį Vokietijos ir Lietuvos susitarimą dėl brigados dydžio vieneto dislokavimo.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda Lietuvos žiniasklaidai teigė, kad Vilniaus NATO viršūnių susitikimo deklaracijos tekste „atsispindės“ Berlyno įsipareigojimai Vilniui. Tuo metu pirmadienį, po dvišalio susitikimo su J. Stoltenbergu, jis nurodė, kad vokiečių iniciatyva didinti gynybos pajėgas rytiniame NATO flange turėtų būti pasveikinta NATO komunikate.
„Manau, kad būtų naudinga NATO komunikate pasveikinti sąjungininkus už jų ryžtą stiprinti priešakinę gynybą“, – kalbėjo G. Nausėda.
