Kaip Delfi pasakojo Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega, ES surengtos pirmosios tiesioginės pratybos vyko spalio 16-22 dienomis Kadise, Ispanijoje.
Pasak jo, į jas įsitraukė 19 ES valstybių narių ir tiesiogiai dalyvavo maždaug 2800 karininkų ir darbuotojų iš Austrijos, Ispanijos, Prancūzijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Maltos, Portugalijos ir Rumunijos.
„Pratybų metu testuojamas ES karinis pasirengimas ir pajėgumai greičiau reaguoti į išorinius konfliktus ir krizes. Pratybos apėmė pasirengimą operacijai, amfibinį užpuolimą, išsilaipinimo jūros uosto apsaugą ir kontrolę, sausumos įgalinimo priemonių taikymą siekiant užtikrinti saugią ir patikimą aplinką“, – EK atstovybės atsakyme cituojamas M. Vaščega.
Anot jo, nuo pernai ES turi savo saugumo ir gynybos strateginį kelrodį ir vienas iš jo punktų – 2025-aisiais Europos Sąjungoje turėti 5 000 karių ES greitojo dislokavimo pajėgumus.
„Šios pratybos – svarbus žingsnis kuriant greitojo dislokavimo pajėgas“, – pabrėžia M. Vaščega.
Paaiškino paprastai
Lietuvos kariuomenės Karinių viešųjų ryšių skyrius Delfi patvirtino, kad Lietuva šiose pratybose nedalyvavo.
Pasak kariuomenės atstovų, jose dalyvavo vienetai, kurie antrąjį 2023 metų pusmetį budi ES kovinėje grupėje.
„Lietuvos kariuomenės vienetai Europos sąjungos kovinėje grupėje budėjo pirmąjį pusmetį, todėl šiose pratybose nedalyvavo“, – atsakyme nurodė kariuomenė.
Kaip neseniai rašė „Politico“, pirmosios ES šalių karinės pratybos – tai būdas parodyti pasauliui, kad ES yra „rimtas saugumo ir gynybos žaidėjas, galintis veikti be NATO“.
Anot leidinio, pratybų metu ginkluotosios oro, sausumos ir jūrų pajėgos gelbėjo išgalvotą ES sąjungininkę Segliją, kuri paprašė pagalbos apsiginti nuo ekstremistų grupuotės. Ispanijos kariams teko priešo pajėgų vaidmuo.
Anot „Politico“, iš 2800 tūkstančių karių 1800 – Ispanijos, 600 – Prancūzijos, 200 – Portugalijos.
Pratybų metu į dangų buvo pakelti 25 orlaiviai, tarp jų – Ispanijos turimi daugiafunkciniai naikintuvai „Eurofighter Typhoon“, 6 laivai, tarp jų – Prancūzijos turimas minų medžiotojas.
„Prancūzija mielai sutiko tapti antru pagal dydį pratybų dalyviu. Taip aiškiai parodydama Prancūzijos įsipareigojimą skatinti Europos strateginę autonomiją“, – „Politico“ sakė laivo „Toneerre“ kapitonas Adrienas Schaaras.
Nori mažiau priklausyti nuo Vašingtono
„Šiandien atverčiame naują ES gynybos puslapį“, – „The BrusselsTimes“ citavo ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį.
Jis pabrėžė, kad labai svarbu judėti į priekį kuriant greitojo reagavimo pajėgumus.
„Politico“ pabrėžia, kad Rusijos karo Ukrainoje metu ES siekia tapti karine galia. Stengtis mažiau priklausyti nuo Vašingtono gynybos ir saugumo srityje bloką skatina ir tai, kad į prezidento postą JAV gali sugrįžti Donaldas Trumpas.
Teigiama, kad šių pratybų metu ES institucijos pirmą kartą veikė kaip bendras operacijų centras. ES turi strateginę būstinę Briuselyje, – Karinių misijų planavimo ir vykdymo centrą, tačiau iki šiol jis apsiribojo mokymo misijomis Afrikoje ir ES karinės pagalbos misija Ukrainai.
ES šalių kariuomenės turi gerai parengtų karių, gerą įrangą ir gali veikti kartu, tačiau norint priimti politinius sprendimus dėl karinių operacijų, joms trūksta bendro štabo, kuris nebūtų paremtas NATO struktūromis, „Politico“ sakė neįvardinti Prancūzijos ir ES pareigūnai.
„Politico“ žiniomis, kitos pratybos įvyks 2024-ųjų antroje pusėje, greičiausiai Vokietijoje.
