Plungėje įsteigtas Lietuvos balzamuotojų ir tanatopraktikų institutas pirmasis Europoje išdavė valstybės pripažįstamus pažymėjimus absolventams. „Turėdami tokią kvalifikaciją, žmonės tikrai ras darbo, nebent patys nenorės dirbti“, – DELFI sakė instituto steigėjas ir rektorius Petras Beinoras.

Paklaustas, ko konkrečiai išmoko jo mokiniai, rektorius minėjo medicininį ir ritualinį balzamavimą. Pastarajame svarbu, kaip miręs žmogus atrodys. Medicininio balzamavimo tikslas – konservuoti kūną, kuris dažniausiai daug metų naudojamas kaip mokomoji priemonė.

„Taikant ritualinį balzamavimą galima pasiekti, kad mirusiojo kūnas išsilaikytų ir vizualiai gražiai atrodytų apie mėnesį, jei žmogus užsienietis ir jį reikia gabenti į palaidojimo vietą ar dėl kitų priežasčių laidoti po kurio laiko“, – pasakojo P. Beinoras.

Svarbiausia – neutralizuoti bakterijas

Pasak instituto vadovo, balzamuotojai mokomi konservuoti kūną, tačiau „pagrindinė funkcija – higiena. Dezinfekuojant kūną žūva bakterijos, pašalinus kraują ir audinius pripildžius balzamavimo skysčio, mirusysis gražiau atrodo“.

DELFI pašnekovo žodžiais, jeigu darbas padarytas tinkamai, mirusysis atrodo kaip gyvas.

Anksčiau mirusieji nenatūraliai atrodydavo todėl, kad buvo grimuojami šlapiu grimu. Tai P. Beinoras vadino didžiausia balzamuotojų klaida. „Mūsų tikslas, kad miręs žmogus atrodytų kuo natūraliau, net jei ir buvo labai sužalotas per auto įvykį“, – pabrėžė instituto vadovas.

Paklaustas, kokiu atveju jau nebeįmanoma to pasiekti, P. Beinoras teigė, jog nėra kūno, kurio nebegalėtum sutvarkyti. Rezultatas priklauso tik nuo laiko ir pinigų. Didžiausia suma, kurią ima už kūno sutvarkymą – apie 1000 litų.

Veidą atkūrė pagal nuotrauką

Pats asmeniškai pašnekovas prisimena atvejį, kai pagal nuotrauką atkūrinėjo per auto įvykį labai stipriai sužalotą žmogaus kūną, „reikėjo atstatyti galvą ir pats veidas buvo labai sumaitotas“.

Pasak instituto vadovo, mokydamiesi balzamavimo ir tanatopraktikos būsimi šio amato meistrai gilinasi ir į medicinos ekspertų tyrimų metodus.

„Jie turi patys pamatyti, kaip atliekami medicininiai tyrimai, kodėl po jų sunku balzamuoti, kaip tai daroma, kas ir kaip pjaunama“, – pasakojo P. Beinoras.

Nemano, kad kremavimas atims duoną

Nuo 1991 metų privačią ritualinių paslaugų įmonę turintis instituto vadovas nemano, kad kremavimas išstums tradicinį atsisveikinimą su mirusiaisiais: „Šią savaitę turime tris kremavimus, tačiau dviem atvejais artimieji norėjo atsisveikinti prie atviro karsto ir tik po to vežti kūną kremuoti. Taip kad darbo balzamuotojams ir tanatopraktikams artimiausius 50 metų bus“, – įsitikinęs P. Beinoras.

Specialisto nuomone, tai lems ne tik inercija. Atsisveikinti su mirusiuoju pamatant negyvą jo kūną gedintiems svarbu psichologiškai.

„Yra net atskira psichologijos sritis, kurioje tai analizuojama ir tyrinėjama. Dabar kaip tik gilinuosi. Praktikoje pastebiu, kad žmonėms svarbu pamatyti būtent gražų mirusio artimojo kūną, o ne sumaitotą. Nes netektis ir taip didelė gyvenimo trauma. Vaizdas fiksuojasi su visomis detalėmis. Malonius dalykus mes galime greitai pamiršti, tačiau trauminiai giliai įsirėžia“, – sakė P. Beinoras.

Ritualinei tanatopraktikai priskiriamas natūralios veido išraiškos ir kūno padėties atstatymas. Tai ypač aktualu, kai mirtis smurtinė. Matydami kančios iškreiptą mirusiojo veidą, artimieji „patiria dar didesnį skausmą, kuris kiek atlėgsta, jei velionis karste ramus ar net atrodo laimingas“.

Skirtingiems žmonėms parenka skirtingas medžiagas

Vardydamas balzamuotojų klaidas, P. Beinoras visų pirma minėjo netinkamai parenkamas medžiagas: „Jei juodaodžiui bus suleistas skystis, koks naudojamas balzamuojant mūsų rasės mirusiuosius, jo kūnas pasidarys pilkas. Įprastai neišeina balzamuoti ir narkomanų, nes kai kurios medžiagos tiesiog neveikia jų kūnų – suleidus balzamavimo skysčio niekas nevykta, nebūna jokios reakcijos“.

Žinios įgyjamos ir per patirtį, mokantis iš labiau patyrusių žmonių. „Pavyzdžiui, pagal balzamuotojų taisykles prieš pradėdamas dirbti privalai iš kūno pašalinti visus drenus, kurie ligoniams buvo išvesti iš tam tikrų organų. Tačiau kalbėjau su 80-mečiu belgu, kuris balzamavimu užsiima jau per 60 metų ir patarė elgtis priešingai – ne išimti drenus, o per juos leisti balzamavimo skystį ir tai tikrai labai gerai veikia“, - dalijosi P. Beinoras.

Europos balzamuotojų asociacijos nariai pora kartų per metus renkasi kurio nors universiteto anatomijos katedroje, aptaria teisines, praktines darbo problemas, susipažįsta su naujovėmis. Viename iš tokių susitikimų P. Beinoras pristatinėjo ir Lietuvos patirtį.

„Kolegos labai pyksta ant mūsų, nes asociacijos nariais tapom paskutiniai, tačiau pirmieji įsteigėme institutą, kurio absolventams išduodame valstybės pripažįstamus diplomus“, – juokėsi Europos balzamuotojų asociacijos narys.

Palaimino Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijos

Plungėje įsikūrusiame Lietuvos balzamuotojų ir tanatopraktikų instituto absolventams įteikdamas pažymėjimus, rektorius akcentavo, kad instituto mokymo programa aprobuota Švietimo ir mokslo bei Sveikatos apsaugos ministerijų.

Pasak rektoriaus, institutas trečia tokia įstaiga pasaulyje. „Baigus šiuos mokslus darbo nesusirasti neįmanoma. Nebent nenori dirbti“, – drauge su pažymėjimais absolventams teikdamas medines karsto formos dėžutes, kuriose DELFI žiniomis tilpo po raudono vyno butelį, kalbėjo rektorius.

Norinčiųjų studijuoti buvo nemažai, tačiau dalis suabejojo, ar galės ir sugebės teikti tokias paslaugas. Pirmuosius pažymėjimus atsiėmė žmonės, kurie su šiuo darbu jau buvo susidūrę: Vytautas Kazlauskas iš Klaipėdos, Algirdas Valinčius iš Raseinių ir vienintelė moteris – Lina Vyštartienė iš Plungės.

Mokslas truko devynias savaites. Per tą laiką studentai ne tik įgijo teorinių žinių, bet ir dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, kurie vyko UAB „Beinoro gedulo namai“ bei Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriuje.

Tanatopraktikų ir balzamuotojų pažymėjimai suteiks teisę dirbti ir užsienyje.