Opozicija bandė išbraukti Civilinės sąjungos įstatymo projektą iš Seimo posėdžio darbotvarkės. Tačiau po balsavimo paaiškėjo, jog tai nepavyko – klausimas liko posėdžio darbotvarkėje.
Po išsakytų argumentų ir motyvų vyko balsavimas.
Valdančiosios koalicijos frakcijų seniūnų pasiūlytam Civilinės sąjungos įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Už balsavo 70, prieš – 49, susilaikė 6 parlamentarai.
O partnerystei prieštaraujančiųjų alternatyva – Civilinio kodekso pataisos, po balsavimo pateikimo stadijoje jam buvo taip pat pritarta. Už balsavo 70, prieš – 23, susilaikė 30 parlamentarų.
Delfi primena, jog tai tik pirmoji balsavimo stadija. Dabar šiuos projektus svarstys Seimo komitetai.
Kompromisinis variantas
Civilinės sąjungos įstatymo projektu siūloma atsisakyti partnerystės apibrėžimo Civilinio kodekso „Šeimos knygoje“, vietoj jos įkuriant naują institutą – civilinę sąjungą. Ja būtų laikomas savanoriškas dviejų asmenų susitarimas teisiškai apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius.
Šį projektą Seimo valdančiųjų frakcijų seniūnai registravo kaip kompromisinį variantą, parlamente prieš metus atmetus Partnerystės įstatymo projektą.
Registruota alternatyva
Partnerystės įteisinimui besipriešinantys politikai sukritikavo ir šią naują versiją, Seime įregistruota alternatyva – Civilinio kodekso pataisos dėl artimo ryšio.
Per 20 parlamentarų, daugiausiai prieš partnerystę pasisakančių politikų, teikiamos pataisos nustatytų, kad „artimas ryšys – tai asmens santykis su kitu asmeniu, kylantis iš tvaraus ir pasitikėjimu grįsto asmeninio socialinio ryšio“.
Pasak projekto autorių, tokį ryšį turėtų ne tik šeimos nariai ir artimi giminaičiai, bet ir asmenys, kurie yra sudarę susitarimą dėl bendro gyvenimo, bei asmenys, kuriuos sieja globos ar rūpybos santykiai, arba jie yra sudarę susitarimą dėl tarpusavio išlaikymo. Civiliniame kodekse taip pat būtų nustatyta, kad artimą ryšį savaime turi šeimos nariai bei artimieji giminaičiai.
Aiškino kompromisinio varianto niuansus
Konservatorė Jurgita Sejonienė pristatydama pirmąjį, kompromisinį pasiūlymą, ragino jį palaikyti.
„Įstatymo projektas yra be jokios aliuzijos į civilinės sąjungos sugretinimą su santuoka. Tai visiškai naujas institutas“, – sakė parlamentarė. Ji teigė, jog siūlomi pakeitimai nesuteiktų galimybės įsivaikinti kito partnerio vaiką, arba siekti bendrai įsivaikinti vaiką.
Vienalyčių santuokų įteisinimas nėra ir nebuvo šio teisės akto tikslas, kalbėjo konservatorė.
„Civilinės sąjungos klausimas liečia ne tik tos pačios lyties asmenų bendrą gyvenimą, bet ir vyro ir moters gyvenimą kartu“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Aštrūs klausimai
Darbo partijos atstovas Aidas Gedvilas pranešėjos klausė – kokiais argumentais remiasi valdantieji, „stumdami šį projektą“.
J. Sejonienė teigė, jog asmenų, kuriems šis įstatymas nėra reikalingas, ir nepalies.
„Nesusituokusių jaunų žmonių Lietuvoje – daugiau nei pusė milijono. Koks skaičius yra homoseksualių žmonių, nežinau, bet manau, kad skaičius galėtų artėti link milijono. Tai ne dauguma, bet tai reikšmingas skaičius“, – atsakė politikė, tikindama, jog šių žmonių gyvenimas kartu galėtų būti įteisintas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Algimantas Dumbrava į J. Sejonienę kreipėsi ne kaip į Seimo narę, bet kaip į krikščionę.
„Šiai dienai vienalyčių asmenų santykiai – ar civilinė sąjunga, ar šeima, ar partnerystės, tai yra skaitoma nuodėmė. Kaip ten bebūtų“, – sakė jis, klausdamas apie dviveidystę.
Jis klausė, ar projekto autoriai bendravo su Vyskupų konferencijos teisininkais, kokia yra jų nuomonė.
„Esu ne tik krikščionė, esu praktikuojanti katalikė. Ir nejaučiu jokios grėsmės dėl tokio įstatymo, neturiu jokių abejonių, kad tai gali pakenkti krikščionims, katalikams, pakenkti santuokoms“, – atsakė konservatorė.
LVŽS atstovė Asta Kubilienė stebėjosi, jog šį pasiūlymą pristato praktikuojanti katalikė iš partijos, kurios pavadinime yra žodis „krikščionys“.
„Mano klausimas – ar matote skirtumą tarp vyro ir moters kuriamos šeimos ir tos pačios lyties porų bendro gyvenimo. Koks tas skirtumas, jei tokį matote? Ir kokių santuokinių asmenų teisių niekada nesuteiktumėte tos pačios lyties poroms“, – klausė politikė.
J. Sejonienė teigė, jog ir bažnyčioje yra skirtingų nuomonių.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas Seimo salėje teigė, jog jam atrodo, kad „tai yra tas pats Raskevičius tik Sejonienės asmenyje“.
„Tai yra dūmų uždanga, pasimokymas iš pirminių klaidų. (…) Ta dūmų uždanga, kad bent mažoji pirmoji pergalė įvyktų bent pateikimo stadijoje“, – kalbėjo politikas.
Jis klausė, ar J. Sejonienė pasiruošusi taisyti projektą ir jį dar labiau liberalizuoti.
„Aš palaikiau ir ankstesnį projektą. (…) Seimo nariai laisvi teikti pasiūlymus, komitetai laisvi juos diskutuoti. Jeigu jie bus siūlomi liberalesnis, palaikysiu. Bet suprasdama skepsį, manau, kad ir toks įstatymo projektas būtų priimtas, tai būtų žingsnis žengtas“, – kalbėjo ji.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas klausė, kaip reikėtų įveikti barjerus visuomenėje dėl buvusių klaidų.
J. Sejonienė teigė tikinti, jog Lietuva taps demokratiška Europos valstybe.
Politikė pripažino, jog ir pačioje konservatorių frakcijoje pozicijos yra įvairios.
LSDP atstovas Algirdas Sysas teigė, jog šiame įstatyme Partnerystės neliko, liko tik „kauliukai“.
„Mano klausimas – kadangi Lietuvoje vadinama Marijos žemė – iš kur tiek daug krikščioniško nepakantumo. Šiandien mano paštas lūžta nuo laiškų, sunerimę žmonės, kad Lietuvos nebeliks. Kas kursto nepakantumą“, – klausė jis.
J. Sejonienė teigė, jog jai irgi nesuprantama, kur dingo tolerancija ir empatija.
„Išskirti, ignoruoti, sumenkinti kažkokį žmogų nėra krikščioniška. Stengiuosi taip nesielgti, dėl to ir teikiu šį projektą“, – atsakė konservatorė.
Opozicijoje dirbantis parlamentaras Valdemaras Valkiūnas pranešėjos klausė – kodėl ji nori griauti civilizaciją.
„Vienalyčių santuokos demoralizuoja ir griauna cilivizaciją. Kam jums to reikia? Kodėl griaunate cilivizaciją? Koks jūsų siekis?“ – klausė jis.
J. Sejonienė atkirto, kad V. Valkiūnas nelabai klausė, kai ji pristatinėjo projektą.
Pristatė ir alternatyvą
Konservatorius Paulius Saudargas Seimo salėje po to pristatė alternatyvą kitų valdančiųjų atstovų siūlomam projektui – Civilinio kodekso pataisas dėl artimo ryšio.
LSDP atstovas A. Sysas klausė P. Saudargo – kodėl nenorima „vadinti daiktus kitais vardais“.
„Artimo ryšio įstatymas nesukuria šeimos santykių, nesukuria aliuzijos, kad tai yra tapatu santykiams tarp vyro ir moters, sudariusiems santuokos. (…) O civilinė sąjunga duoda aliuziją į šeimos santykių kūrimą“, – sakė politikas.
Opozicinės Regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė P. Saudargą gyrė už tokį sprendimą.
Konservatorė Vilija Aleknaitė Abramikienė teigė, jog šis pasiūlymas nedidins įtampų visuomenėje, leis sumažinti socialinę atskirtį.
„Net ir tie asmenys, kurie nesijaučia esantys homoseksualūs, galės sudaryti sutartis su jais artimais asmenimis, turėti ir pasitikėti, ir globą“, – tikino ji.
Ankstesni bandymai buvo nesėkmingi
Praėjusį pavasarį Seimas atmetė Partnerystės įstatymo projektą, kuriuo norėta įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, ją apibrėžiant kaip oficialiai registruotą dviejų asmenų bendro gyvenimo faktą, siekiant sukurti, plėtoti, apsaugoti partnerių santykius.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms.
Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime buvo nesėkmingi.
