aA
Šeštadienio vakarą baigiasi pirmoji popiežiaus Pranciškaus diena Lietuvoje. Ko gero, svarbiausiu įvykiu tapo popiežiaus sustojimas hospise. Šventasis Tėvas neplanuotai išlipo iš papamobilio aplankyti nepagydomai sergančių žmonių.

Popiežiaus vizitas

Svarbiausi pirmos popiežiaus vizito Lietuvoje dienos įvykiai:

Susitikimas su prezidente. Dalia Grybauskaitė dėkojo popiežiui Pranciškui už jo pastangas vienijant tautas ir religijas sakydama, kad jo vizitas sustiprins tikėjimą Lietuvoje.

Popiežiaus kalba Prezidentūroje. Dėkojo už svetingumą ir pristatė prezidentei iš Vatikano atvežtą dovaną.

Popiežius atvyko prie Aušros vartų. Melstis kartu su popiežiumi į Aušros Vartų koplyčią Bažnyčia pakvietė daugiavaikes, vaikus globojančias ar juos įvaikinusias šeimas, našlaičius ir ligonius.

Popiežius sustoja hospise. Popiežius Pranciškus pakeliui į susitikimą su jaunimu Katedros aikštėje neplanuotai išlipo iš papamobilio aplankyti nepagydomai sergančių žmonių.

Popiežiaus kalba Katedros aikštėje.

Atnaujinta 18.33 val.

Keliasdešimt tūkstančių jaunuolių šeštadienio popietę susirinko į Vilniaus Katedros aikštę susitikti su Lietuvoje viešinčiu popiežiumi Pranciškumi.

Skambant giesmėms, į aikštę popiežius atvyko atviru papamobiliu. Pakeliui sostinėse gatvėse jį sveikino didžiulė minia vilniečių ir miesto svečių. Katedros aikštėje Šventojo Tėvo laukė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Daug žmonių mojavo Lietuvos trispalves. Iš pradžių laukiant popiežiaus scenoje aidėjo dainos ir giesmės, o vėliau per ekraną stebėdami tiesioginę transliaciją iš maldos prie Aušros Vartų jaunuoliai meldėsi kartu.

„Girdėjau labai gražių dalykų apie tai, kaip anksčiau Lietuvoje lankėsi Jonas Paulius II, kaip žmonės verkė čia jo klausydami, tai iš tikrųjų labai laukiau popiežiaus Pranciškaus“, – BNS sakė 27-ių teisininkas Vytautas Nemeika.

Pirmąją popiežiaus Pranciškaus vizito dieną – netikėtas gestas ir gausios pagyros Lietuvai

Jis teigė pirmiausia besitikintis iš popiežiaus išgirsti padrąsinimą.

„Norisi suvienijančios minties, tolimesnės krypties, ko tikėtis iš gyvenimo“, – kalbėjo jaunuolis.

23-ių Karolina Godoveckaitė sakė net nežinanti, ko tikėtis iš popiežiaus, bet žavėjosi susirinkusia žmonių minia.

„Labai gražu matyti, kad tai yra visų mūsų, tikinčiųjų susivienijimas“, – kalbėjo ji.

„Labai to laukiau, pasiruošimas truko visas dvi savaites, bilietai gulėjo“, – tvirtino K. Godoveckaitė.

Vilnietė Ingrida Burnajeva laukdama popiežiaus svarstė, kad jis pasiųs specialią žinią Baltijos šalims.

Atnaujinta 17.26 val.

Popiežius Pranciškus atvyko į Katedrą.

Atnaujinta 17.10 val.

Papamobiliu keliaudamas link Katedros aikštės, popiežius Pranciškus nusprendė sustoti prie hospiso ir suteikti malonę ligoniams.

Pagal oficialią programą, po apsilankymo ir maldos Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, Koplyčioje, popiežius turėjo važiuoti tiesiai link Katedros aikštės. Vis dėlto spontaniškumu garsėjantis popiežius sustojo prie palapinės, po kuria lovose buvo suguldyti sunkiai sergantys ligoniai.

Pabrėžė kiekvieno žmogaus darbų vertę

Hospiso savanorė Ana sakė, kad po susitikimo su popiežiumi ją lydi pilnatvės jausmas.

„Man nesinorėjo šūkauti. Keletą kartą pakartojau: susikaupkime, pagalvokime. Kažkokiu momentu supratau, kad tai yra įvykis, kuris tikrai yra vienas svarbiausių mano gyvenime. Prieš 25 metus buvau susitikime su Jonu Pauliumi II, tada išgyvenau atsivertimą, o dabar man tai yra toks mano kelio patvirtinimas. Ir didžiulis dėkingumas, kad esu šioje šeimynoje, ir tarp šių žmonių“, – kalbėjo ponia Ana.

Hospiso vadovė dėkoja Dievui

Hospiso vadovė sesuo Michaela Rak teigė jaučianti didžiulį dėkingumą Dievui.

„Dabar įvyko tai, apie ką mes visą laiką kalbame, kad Dievas, viltis mūsų nenuvils. Mūsų pacientai nebuvo tikri, bet tikėjosi, ir tas įvyko. Dėkojame Dievui, dėkojame žmonėms, kurie sukūrė tą įvykį“, - sakė M. Rak.

Savanorė kuklinosi, kad ji tik „dalelytė, labai mažytė“.

„Bet iš tų mažyčių dalių susidaro jūra gerų darbų. O, patikėkite, čia yra daromi labai geri darbai. Mes kartais kartojame šūkius: „Vilnius – gailestingumo miestas“, bet čia yra gailestingumas veikloje“, – sakė Ana.

Pasak jos, šio hospiso durys atviros visiems, nepriklausomai nuo tautybės.

„Šitas hospisas nėra tik lenkų, rusų ar lietuvių, jis yra visų žmonių , kuriems reikia vilties, pagalbos. Čia gali kreiptis kiekvienas, ir niekas neišeina be gero žodžio, pagalbos“, – sakė ponia Ana.

Hospiso slaugytoja Rita teigė, kad ir pacientai, ir jų artimieji labai laukė šios dienos.

„Čia yra kažkokia fantastika. Mūsų pacientai yra labai sunkūs. Tie, kurie dar gali suprasti, labai to norėjo, yra labai sujaudinti, dabar – ir palaiminti. Daug emocijų šiandien. Ir artimieji labai laukė, labai ruošėsi šiai dienai“, – sakė ponia Rita.

Atnaujinta 16.54 val.

Pasitiktas trijų bažnyčių hierarchų Šventasis Tėvas eidamas iki koplyčios sustodavo prie laukiančių žmonių, mažiems, dideliems, senukams, sėdintiems neįgaliųjų vežimėliuose spaudė rankas, laimino, trumpam sustodamas pasikalbėti, pastebėdamas verkiančius kūdikius, vienam iš jų paduodamas pamestą čiulptuką.

Prie Švč. Mergelės Marijos popiežius Pranciškus susikaupė asmeninei maldai, paskui, atsigręžęs į Aušros Vartų gatvę užtvindžiusius tikinčiuosius kalbėjo apie Aušros vartus - buvusią gynybinę miesto sieną, kuri 1799 metais užpuolikų kariuomenės buvo visiškai sugriauta ir liko tik šie vartai su Švč. Mergelės Marijos atvaizdu - Šventosios Dievo motinos, kuri visada pasiruošusi mums pagelbėti.

„Jau nuo tų dienų ji atėjo mus pamokyti, kad galima laimėti be kovos“, - sakė popiežius, pabrėždamas, kad ji mato tai, ko patys nepajėgiame suvokti - įžvelgia savo sūnaus veidą, įspaustą mūsų širdyse.

„Kai statome sienas ir užtvaras, galiausiai užkertame kelią gerajai naujienai, kuri veda mus pirmyn“, - kviesdamas eiti kartu su džiaugsmu, taika ir broliškumu - lietuvius, lenkus, baltarusius ir rusus, stačiatikius ir katalikus, nes šiandien tai įmanoma, priimant vieniems kitus su skirtingumais, priimant vienas kitą kaip dovaną, nes viską esame gavę dovanai.

„Kai statome sienas ir užtvaras, galiausiai užkertame kelią gerajai naujienai, kuri veda mus pirmyn“, - kviesdamas eiti kartu su džiaugsmu, taika ir broliškumu - lietuvius, lenkus, baltarusius ir rusus, stačiatikius ir katalikus, nes šiandien tai įmanoma, priimant vieniems kitus su skirtingumais, priimant vienas kitą kaip dovaną, nes viską esame gavę dovanai.

Prie Aušros Vartų Sveika Marija maldą kartų su Šventuoju Tėvu kalbėjo 11-metis Jokūbas Jakaitis iš Kauno, taip pat kaunietė 14-metė Aušrinė Vilimaitė, 21 metų būsimasis teisininkas, našlaitis Andrius Klimas, Ajana Lolat iš Vilniaus, serganti cerebriniu paralyžiumi ir rašiusi jam laišką, prašydama maldos, taip pat 87 metų Ona Čiegienė, buvusi chemijos mokytoja iš Kaišiadorių, 54 metų Gintaras Raslanas iš Kauno, po autoįvykio 23 metus judantis neįgaliojo vežimėliu ir prieš 5 metus po atsivertimo iki galo priėmęs, kad autoįvykis pakeitė jo gyvenimą.

Drauge su popiežiumi taip pat meldėsi 11-metė iš daugiavaikės šeimos Judita Juravičiūtė, sesuo ir brolis Jonas ir Viktorija Kudrešovai, gyvenantys globėjų šeimoje, bei Pijus Kuliavas, 14-metis svajojantis būti mokslininku.

Atnaujinta 16.18 val.

Lietuvoje besilankantis popiežius Pranciškus neaplenks ir vienos svarbiausių sostinės šventovių – Aušros vartų. Čia jis apsilankys Aušros vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje ir joje melsis Rožinio dalį.

Maldoje drauge dalyvaus Aušros vartų gatvėje susirinkusios šeimos, globojančios ar įvaikinusios vaikus, siekiančios įsivaikinti.

Laukiant Katalikų Bažnyčios vadovo skambėjo Dominyko Vyšniausko, Marijos Villar de Rohde, choro „Adoramus“ atliekama muzika. Susitikimo vedėjas kun. Gediminas Jankūnas įvedė į Gailestingumo vainikėlio maldą. Čia susirinkusi bendruomenė Gailestingumo vainikėlį meldėsi kartu su Katedros aikštėje popiežiaus laukiančiu jaunimu. Buvo meldžiamasi 5 kalbomis.

Laukdami popiežiaus susirinkusieji susipažino su Aušros vartų istorija, koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža pasakojo apie šv. Jono Pauliaus II apsilankymą Aušros vartų Gailestingumo Motinos koplyčioje, žiūrėti archyviniai vizito kadrai. Vaikams surengti edukaciniai užsiėmimai greta esančioje Šv. Teresės bažnyčioje.

Atnaujinta 16.03 val.

Abu Aušros Vartų gatvės šaligatviai sausakimšai užpildyti tikinčiųjų, atėjusių pamatyti popiežių ir drauge sukalbėti maldą. Šventojo Tėvo bažnyčioje laukiama pusę penkių popiet.

Kai kurie vilniečiai ir miesto svečiai atsinešė sulankstomas kėdutes, moterys rankose laiko rožinius, kalba maldą.

Trisdešimtmetė Irena Gaidoskaja pamatyti Šventojo Tėvo atvyko iš Gardino Baltarusijoje.

„Pirmą kartą esu tokiame renginyje, labai seniai norėjau pamatyti popiežių. Buvau studentė ir negalėjau pamatyti Jono Pauliaus II, tada sau nusprendžiau, kad kitą kartą būtinai dalyvausiu – kad pajusčiau tą krikščionių vienybės dvasią. Tokie susitikimai sutvirtina tą pamatą, kurį statai drauge su visais tikėjimo broliais ir seserimis, jis tau suteikia jėgų eiti toliau, nesustoti ieškoti Dievo“, – BNS sakė I. Gaivoskaja.

Pirmąją popiežiaus Pranciškaus vizito dieną – netikėtas gestas ir gausios pagyros Lietuvai

Ji teigė kilusi iš labai religingos katalikų šeimos, todėl aktyviai dalyvauja religinėje veikloje.

„Ir tėvas, ir mama yra iš tikinčių šeimų, tikėjimas yra mūsų šaknyse. Esu labai dėkinga savo tėvams už jį“, – sakė ji.

Aukštuosiuose Paneriuose gyvenanti 81 metų Danutė Gailišienė pasakojo dažnai ateinanti pasimelsti į Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčią, todėl negalėjo praleisti progos tai padaryti su popiežiumi Pranciškumi.

„Reikia pasimelsti kartu su Šventuoju Tėvu. Man Aušros Vartai reiškia labai daug, aš nuo jaunystės čia lankausi ir chore giedojau, dalyvavau visose procesijose, čia jau mano bažnytėlė“, – BNS sakė moteris.

Ji tvirtino, kad Šventojo Tėvo vizitas jai reiškia labai daug – jis sustiprina tikėjimą, viltį.

„Jis labai padrąsina jaunimą. Nuostabus žmogus – argentinietis, karšto būdo, nuoširdus, atviras, tikras vargšų popiežius“, – sakė D. Gailišienė.

Vilniečiai 34 metų Mindaugas Valančius ir 32 metų Dovilė Valančienė tvirtino nesantys aktyviai praktikuojantys katalikai, bet prieš Aušros Vartų atėjo gauti palaiminimą.

„Esame tikintys, norime išvysti popiežių, pasimelsti, gauti palaiminimą. Nesame labai praktikuojantys, tikime labiau širdimi, į bažnyčią nevaikštome sekmadieniais, bet meldžiamės“, – BNS sakė pora.

Atnaujinta 14.28 val.

Į Vilnų šeštadienį atvykęs popiežius Pranciškus dėkojo už svetingumą bei patikino toliau prašysiantis Dievo palaimos visiems Lietuvos žmonėms.

„Dėkoju už dosnų sutikimą ir svetingumą. Maloniai patikinu Jus ir Lietuvos žmones, kad ir toliau už Jus melsiuos ir prašysiu gausios Visagalio Dievo palaimos visiems. Pranciškus“, - tokius žodžius Katalikų bažnyčios vadovas įrašė Prezidentūros garbės svečių knygoje.

Oficialioje ceremonijoje prieš pokalbį Prezidentūros Baltojoje salėje įvyko apsikeitimas dovanomis: Pranciškus įteikė D. Grybauskaitei paveikslą – Kristaus ikoną–mozaiką, prezidentė Šventajam Tėvui dovanojo Lietuvos laisvės varpo kopiją ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.

Popiežius pristatė prezidentei iš Vatikano atvežtą dovaną.

Kaip nurodo Vatikanas, dovanota mozaika yra IX amžiaus Kristaus atvaizdo reprodukcija – pats atvaizdas rastas Šventojo Petro Bazilikoje Vatikane, virš Šventojo Petro kapo, po Popiežiškuoju Altoriumi.

Atnaujinta 14.13 val.

Šventasis Tėvas kreipsis į šalies jaunimą

Popiežius Pranciškus Vilniaus Katedros aikštėje kreipsis į 30 tūkstančių jaunų Lietuvos gyventojų minią. Pageidavimą tokiam renginiui išreiškė Vatikanas - susitikimai su jaunimu yra tapę tradicija ilgesnių popiežiaus vizitų metu.

Pasak publicisto, portalo bernardinai.lt redaktoriaus Donato Puslio, susitikimai su jaunimu svarbūs, nes būtent jauni žmonės kurs rytojaus bažnyčią - artimas dialogas reikalingas siekiant, kad popiežiaus vizija apie bažnyčią, kaip karo lauko ligoninę, esančią ten, kur labiausiai skauda, įsišaknytų.

Pirmąją popiežiaus Pranciškaus vizito dieną – netikėtas gestas ir gausios pagyros Lietuvai
© DELFI / Domantas Pipas

„Kita vertus, pačiai bažnyčiai šiandieninių skandalų akivaizdoje reikia atsinaujinimo. Dar daugiau - ekonominių ir finansinių krizių akivaizdoje jaunimas dažnai nebėra tokioje geroje padėtyje kaip ankstesnės kartos, kurios tikėjo, kad viskas bus geriau. Dabar neretai yra baiminamasi dėl to, ką atneš rytojus, tad popiežius nori dovanoti jaunimui viltį ir tikėjimą, kad jaunimui būtų lengviau sutikti rytojų“, - Eltai sakė D. Puslys.

Jaunimo atstovai specialiai popiežiaus vizitui skyrė giesmę „Kristus Jėzus - mano viltis“. Ji buvo pasirinkta po balandį skelbto teminės giesmės konkurso, kurio metu buvo renkamasi iš septyniolikos kūrinių.

Atnaujinta 13.51 val.

Prie stebuklais garsėjančios Aušros Vartų Švč. Marijos popiežius kalbės rožinį

Prie stebuklais garsėjančios Aušros Vartų Švč. Marijos popiežius su tikinčiaisiais kalbės rožinį.

Pasak vietinių ir atvykusių maldininkų, kurie susitikimo su Šventuoju Tėvu Aušros Vartų prieigose laukė jau nuo vidurdienio, jie šventai tiki Švč. Mergelės Marijos globa, čia meldžiasi ne tik už save, bet ir už artimuosius, ypač namuose likusius ligonius, prašydami jiems sveikatos.

Liudytojų patvirtinti stebuklai aprašyti dar Vilniaus karmelito, tėvo šv. Grigaliaus Hilarijono 1761 m. išleistoje knygelėje „Reliacija apie Švč. Mergelės Marijos paveikslą, Aušros Vartuose prie Šv. Teresės basųjų karmelitų bažnyčios malonėmis garsėjantį“. Čia minimos ir Švč. Mergelės bausmės piktadariams, kurie kėsinosi į stebuklingąjį paveikslą ar šventos vietos orumą.

Pasakojimų apie stebuklingus išgijimus ir kitus stebuklus, siejamų su Aušros Vartų koplyčios paveikslu, apstu ir šiandien. Tai liudija tikinčiųjų padėkos - iš brangus metalo kaldinti įvairių formų votai.

Pasak menotyrininkų, daugiausia jų - būtent prie Vilniaus Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslo.

Atnaujinta 12.47 val.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėkojo popiežiui Pranciškui už jo pastangas vienijant tautas ir religijas sakydama, kad jo vizitas sustiprins tikėjimą Lietuvoje.

„Susitikimas su Jumis sustiprins mūsų tikėjimą bei suteiks naujų vidinių jėgų. Jus visada lydės Lietuvos žmonių širdžių šiluma ir dėkingumas už Jūsų revoliucines pastangas, įveikiant visus iššūkius, priartinti Bažnyčią prie kiekvieno žmogaus“, – Daukanto aikštėje po pokalbio su popiežiumi šeštadienį sakė D. Grybauskaitė.

Ji pabrėžė, kad Pranciškus, „vienydamas tautas ir religijas“, matė bei gelbėjo daugybę kentėjusių žmonių.

„Tačiau Lietuva ne tik dalijasi savo skaudžiąja patirtimi, bet ir su didele viltimi žvelgia į ateitį. Šie lūkesčiai pirmiausia nukreipti į jaunus žmones, gimusius ir augusius laisvės šviesoje. Kartu su jais įsiklausome į Jūsų raginimą susitelkti dėl žmogiškesnio pasaulio. To, kuriame bus mažiau skurdo, skausmo ir daugiau užuojautos. Kad Gailestingumo vartai visada išliktų praverti“, – sakė šalies vadovė.

Atnaujinta 12.37 val.

Popiežius Pranciškus savo pagrindinėje kalboje Lietuvai, kuri buvo išsakyta po pontifiko susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite, į susirinkusiuosius aikštėje kreipėsi ir Lietuvos himno žodžiais: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybe semia“ ir kalbėjo apie šimtmečio sukaktį.

„Šis šimtmetis Jums buvo paženklintas daugybe išbandymų ir kančių: kalinimų, trėmimų, net kankinystės. Nepriklausomybės šimtmečio minėjimas – tai proga stabtelti ir prisiminti visas šias patirtis, atgaivinti ryšį su tu, kas ugdė Jūsų valstybę, rasti sprendimų šiandienos iššūkiams ir žvelgti į ateitį dialogo ir vienybės su visais čia gyvenančiais dvasioje, stengiantis, kad nė vienas jų nesijaustų atstumtas“, – sakė popiežius Pranciškus.

Pasak Šventojo Tėvo, kiekvienai kartai tenka įsisąmoninti praeities sunkumus bei pasiekimus ir dabartyje pagerbti savo protėvių atminimą.

„Nežinau, kas bus rytoj, tačiau žinome, kad kiekviena karta privalo puoselėti ją subrandinusią „sielą“, padėjusią kiekvieną akistatą su skausmu ar neteisybe paversti galimybe. Tik taip šaknys, padėjusios subrandinti vaisius, kuriais mėgaujamės šiandien, išliks gyvybingos ir sveikos.

O ši tauta iš tiesų turi tvirtą „sielą“, kuri jai padėjo nepalūžti ir nuolat kurti! Štai Jūsų himno eilutė: „Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“, kad drąsiai žvelgtų į akis dabarčiai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Kvietė paraginti priimti skirtumus

Popiežius pažymėjo, kad per visą savo istoriją Lietuva sugebėjo priglausti, suburti ir priimti įvairiausių tautybių ir religijų žmones.

„Šiose žemėse visi rasdavo sau namus: lietuviai, totoriai, lenkai, rusai, batarusiai, ukrainiečiai, armėnai ir vokiečiai, katalikai, stačiatikiai, protestantai, sentikiai, musulmonai ir žydai – visi taikiai gyveno drauge, kol įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir nesureikšminti skirtumų“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Pontifikas savo kalboje pažymėjo, kad semiantis stiprybės iš praeities, iš naujo atrandame tas šaknis ir atgaiviname tai, kuo esame išskirtiniai ir saviti (…): toleranciją, svetingumą, pagarbą ir solidarumą.

„Žvelgdami į šių dienų pasaulį, kai girdėti vis daugiau balsų, kurie, pasinaudodami nesaugumu ar kylančiais konfliktais, sėja susiskaldymą ir susipriešinimą ar tvirtina, kad saugumą užtikrinsime ir savo kultūrą išsaugosime tik bandydami atsikratyti kitais, juos sutrypti ar išguiti, Jūs, lietuviai, turite tarti savo žodį: „Priimti skirtumus“, – kalbėjo popiežius Praciškus.

Pasak katalikų Bažnyčios vadovo, mezgant dialogą, būnant atvirais ir supratingais, galime tapti tiltu tarp Rytų ir Vakarų.

„Tai brandžios istorijos vaisius, kurį Jūsų tauta gali pasiūlyti pasaulio bendruomenei, o ypač Europos Sąjungai“, – teigė popiežius Pranciškus.

Pontifikas pažymėjo, kad lietuviai savo kailiu patyrė „bandymus primesti vieną modelį visiems, pagal kurį visi buvo sulyginti siekiant įteigti, kad mažumos privilegijos yra svarbesnės nei kitų orumas ir bendras gėris“.

„Kaip teisingai rašė Benediktas XVI: „Trokšti visuotinės gerovės ir dėl jos stengtis yra teisingumo ir meilės reikalavimas. (…) Artimas mylimas juo veiksmingiau, juo labiau rūpinamasi bendrąja gerove, atitinkančia ir jo realius poreikius. Visiems šiandienos konfliktams bus rasti ilgalaikiai sprendimai, jei jie bus grindžiami konkrečiu dėmesiu asmeniu, ypač patiems pažeidžiamiausiems, ir suvokimu, kad esame kviečiami „praplėsti žvilgsnį, kad pažintume didesnį gėrį, atnešantį naudos visiems“ (cituojamas Apalištališkasis paraginimas)“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Ragino skirti dėmesio jaunimui

Pasak Šventojo Tėvo, semtis jėgų iš praeities reiškia skirti ypatingą dėmesį jaunimui. Popiežiaus Pranciškaus teigimu, jis „yra ne tik Valstybės ateitis, bet ir dabartis, jei tik sugebės neprarasti ryšio su tautos šaknimis“.

„Tauta, kurioje jaunimui pakanka vietos augti ir dirbti, padės jauniems žmonėms jaustis svarbiems audžiant socialinį ir bendruomeninį audinį. Taip visi galės su viltimi žvelgti į ateitį“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Pasak jo, Lietuva, apie kurią jauni žmonės svajoja, priklausys nuo nenuilstančių pastangų skatinti tokią politiką, kuri jaunus žmones ragintų aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.

„Be jokios abejonės, tai taps vilties sėkla, nes suteiks pagreitį dinamiškam procesui, kuriame šios tautos „siela“ ir toliau spinduliuos svetingumu: svetingumu svetimšaliui, svetingumu jaunimui, vyresnio amžiaus žmonėms ir neturtingiesiems, galiausiai – svetingumu ateičiai“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.

Pontifikas patikino prezidentę, kad katalikų Bažnyčia, kaip iki šiol, negailės pastangų ir visokeriopai prisidės, „kad ši šalis galėtų išpildyti savo pašaukimą – tapti bendrystės ir vilties tiltu“.

Atnaujinta 12.07 val.

Popiežius atvyko mandagumo vizito į Prezidentūrą

Popiežius Pranciškus iš Vilniaus oro uosto atvyko mandagumo vizito į Prezidentūrą, kur susitiks pokalbiui su prezidente Dalia Grybauskaite.

Oficialioje ceremonijoje prieš pokalbį Prezidentūros Baltojoje salėje vyks apsikeitimas dovanomis: Pranciškus ketina įteikti D. Grybauskaitei paveikslą – Kristaus ikoną–mozaiką, prezidentė Šventajam Tėvui dovanos Lietuvos laisvės varpo kopiją ir kūrinio „Gloria Lietuvai“ įrašą.

Pakeliui iš oro uosto pontifikas iš automobilio sveikino jį pasitinkančius žmones.

Po maždaug pusvalandį truksiančio pokalbio su D. Grybauskaite Šventasis Tėvas išeis į Daukanto aikštę, čia vyks susitikimas su valdžios, visuomenės atstovais, diplomatais. Vėliau Pranciškus turėtų sakyti kalbą.

Atnaujinta 11.48 val.

Popiežiaus lėktuvas kelios minutės po vienuoliktos valandos nusileido Vilniaus oro uoste.

Prie lėktuvo trapo popiežių pasitiko prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos katalikų bažnyčios vadovas arkivyskupas Gintaras Grušas, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, premjeras Saulius Skvernelis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, diplomatai ir būrys maldininkų - tarp jų daugiausia jaunuoliai, mojuojantys trispalvėmis ir Vatikano vėliavėlėmis.

Atnaujinta 09.38 val.

Laukia istorinės žinios

Popiežiui Pranciškui atvykstant į Lietuvą, kur komunistų režimo metu katalikų Bažnyčia – tiek tikintieji, tiek dvasininkai patyrė represijas, pagrindinės žinios katalikų pasauliui laukiama už tūkstančių kilometrų. Ji taip pat bus susijusi su represuota, pogrindyje veikiančia Bažnyčia, tik – Kinijoje.

„Tikimasi, kad Vatikanas paskelbs, kad neoficiali, represijas patirianti, pogrindinė Bažnyčia Kinijoje susitaikys su oficialia katalikų Bažnyčia, sukurta komunistų. Tai bus istorinis įvykis, ir tai bus svarbiausias religinis įvykis šiandien“, – DELFI sakė vienas anonimu norėjęs likti tarptautinės žiniasklaidos priemonės atstovas.

Lietingą šeštadienio rytą į spaudos centrą nuo maždaug aštuntos valandos pradėjo rinktis ir Popiežiaus Pranciškaus vizitą nušviesti į Lietuvą atvykę užsienio žurnalistai.

Ne į diktofoną užsienio žurnalistai iš tarptautinės sekuliariosios žiniasklaidos sako, kad įdomiausia jiems būtų išgirsti popiežiaus poziciją dėl vaikų seksualinio išnaudojimo skandalų. Tačiau nesitiki, kad popiežius apie tai prabils per šį vizitą, bent jau ne oficialiosiose kalbose.

Tačiau žurnalistai neatmeta, kad ši tema gali iškilti spontaniškai, pavyzdžiui, per spontaniškus stabtelėjimus, kurių paprastai būna popiežiaus Pranciškaus vizito, jei kas nors iš jaunų žmonių jo apie tai paklaustų.

Kiti dalykai, kuriuos išskiria užsienio žurnalistai, yra susiję su šalies arba žiniasklaidos priemonės, kuriai jie dirba specifika.

Vokiečiams įdomiausias apsilankymas prie buvusio žydų geto

Pavyzdžiui, Baltijos šalis kuruojantis ir Latvijoje gyvenantis tarptautinės agentūros „Deutsche Presse-Agentur“ (Dpa) Alexanderis Welscheris teigė, kad jo auditorijai Vokietijoje įdomiausi bus įvykiai rytoj – apsilankymas prie buvusio žydų geto pagerbti Holokausto aukas, taip pat – jo apsilankymas Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje.

„Ne kiekvieną dieną tenka rašyti apie popiežiaus vizitą. Bus įdomu pamatyti skirtumus tarp trijų Baltijos valstybių, nes taip pat kuruosiu šį vizitą Latvijoje ir Estijoje. Tikriausiai, įdomiausia bus rytoj – pagerbimo ceremonija prie Vilniaus geto minint 75-asias jo likvidavimo metines, taip pat apsilankymas Okupacijos ir laisvės kovų muziejuje“, – sakė A. Welscheris.

Tarptautinės agentūros „Agence France Presse“ (AFP) Varšuvos biuro vadovas Michelis Viatteau akreipė dėmesį, kad popiežius Pranciškus atvyksta Baltijos šalims minint šimtmetį.

Jis, kaip ir kolega vokietis, išskyrė popiežiaus apsilankymus KGB muziejuje ir Holokausto aukų pagerbimo ceremoniją.

„Tai yra jautrios akimirkos“, – sakė M. Viatteau.

Katalikų žiniasklaida pabrėžia Bažnyčios atvirumą

„Marijos radijo“ Latvijoje žurnalistas Peteris Skurdra pabrėžė Bažnyčios vienybės ir atvirumo aspektus.

„Manau, kad popiežius per savo vizitą padarys tai, ką ir turėtų – sustiprins tikėjimą mūsų broliams, o tie žmonės, kurie nėra dalimi Bažnyčios, galės pamatyti, kokia yra Bažnyčia, ir galės švęsti kartu, sutikti mūsų Tėvą, ir pasitikrinti savo stereotipus“, – sakė P. Skurda.

Jam įdomiausia išgirsti, ką Daukanto aikštėje pasakys popiežius Pranciškus ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, taip pat dalyvauti susitikime su jaunimu.

„Manau tai bus puiki šventė, kuri parodys, kad Bažnyčia yra visada jauna, ir kad ji atvira jaunimui, ir visada pasirengusi išreikšti savo tikėjimą modernia kalba“, – sakė P. Skurda.

Pasitiks valstybinė delegacija

Popiežių oro uoste pasitinka valstybinė delegacija, kurioje yra prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus, Aukščiausiosios Tarybos - Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo Sosto Petras Zapolskas.

Oro uoste yra išrikiuota Garbės sargybos kuopa. Lietuvos kariuomenės orkestras pasitinkant Šventąjį Tėvą sugros Lietuvos ir Šventojo Sosto himnus. Popiežių pasitiks 200 mokinių iš katalikiškų mokyklų, jų tėvai ir mokytojai. Du vaikai - berniukas ir mergaitė įteiks į Lietuvą atvykusiam Šventajam Tėvui gėlių.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir katalikų Bažnyčios kvietimu popiežius Pranciškus su valstybiniu vizitu Lietuvoje lankysis rugsėjo 22-23 dienomis.

Popiežiaus Pranciškaus vizito programa

Popiežius aplankys Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, koplyčią ir Genocido aukų muziejų, antrąją vizito dieną Kaune aukos šv. Mišias.

Gali prašyti solidarumo

Į Vilnių atvykstantis popiežius Pranciškus gali paprašyti Baltijos šalių solidarumo priimant pabėgėlius, sprunkančius nuo karinių konfliktų, sako BNS kalbinti Vatikano žurnalistai.

Vizito metu prisimindamas istoriją, susitikdamas su žmonėmis popiežius gali paraginti Lietuvą, Latviją ir Estiją išmokti okupacijos metų pamokas, teigia dienraščio „La Stampa“ žurnalistas, knygų autorius Andrea Tornielli.

Viena iš tokių pamokų – atsiverti imigrantams, kaip nuo nacių ir sovietų teroro bėgantiems Baltijos šalių gyventojams atsivėrė Vakarų pasaulis.

„Bus įdomu stebėti, kaip popiežius įvertins šių šalių vystymąsi, bet taip pat ir riziką, susijusią su jų identitetu, kad jos nėra atviros visiems žmonėms, pavyzdžiui, imigrantams“, – BNS sakė A. Tornielli.

„Turint omenyje, kad kai kurios šalys Europoje yra nusistačiusios prieš imigrantus, manau, kad paraginimas prisiminti praeitį ir galvoti, kad taika ir valstybės kūrimas turi vykti būnant atviram ir prisimenant krikščioniškas vertybes būtų įdomus“, – pridūrė jis.

Lietuva, Latvija ir Estija prieš keletą metų sutiko pasidalinti pabėgėlių iš Artimųjų Rytų našta su pietų Europos šalimis, tačiau priešinosi nuolatinei migrantų dalijimosi kvotų sistemai.

Tuo metu regiono šalys, tokios kaip Vengrija ar Lenkija, apskritai atsisakė priimti pabėgėlius.

Amerikiečių laikraščio „National Catholic Reporter“ žurnalistas Joshua McElwee BNS teigė besitikintis, kad popiežius Baltijos šalyse apibrėš „krikščioniškos Europos viziją“.

Šių metų pradžioje popiežius priešiškumą pabėgėliams bei migrantams pavadino nuodėme.

Nors pastaraisiais metais migrantų srautai smarkiai sumažėjo, įtampą Europos viduje kelia labai skirtingi požiūriai, ką daryti su vis dar atvykstančiaisiais.

Išnaudojimo skandalas

Šventasis Tėvas Baltijos šalyse lankysis po 25-ių metų pertraukos, tačiau šis vizitas vyks „visiškai kitomis aplinkybėmis“, Bažnyčiai stengiantis suvaldyti virtinę su kunigų išnaudojimu susijusių skandalų, rašo Prancūzijos naujienų agentūra AFP.

Pasaulis laukia ryžtingesnės Bažnyčios reakcijos į dvasininkų seksualinį smurtą, o į žurnalistų klausimus retai atsakinėjantis popiežius dar neišsigynė visų kaltinimų ignoravus šią problemą.

Rugpjūtį Jungtinės Valstijos paskelbė ataskaitą, kur maždaug 300 kunigų apkaltinti per septynis dešimtmečius Pensilvanijos valstijoje išnaudoję daugiau kaip tūkstantį vaikų.

Netrukus po to Šventajam Tėvui viešint Airijoje, buvęs Vatikano pasiuntinys JAV apkaltino popiežių, kad šis asmeniškai ignoravo vienam amerikiečių kardinolui metamus kaltinimus lytiniu išnaudojimu.

Vėliau buvo paskelbtos ataskaitos apie nederamą kunigų elgesį Vokietijoje ir Nyderlanduose.

J. McElwee sako, kad amerikiečiai yra „pikti ir nusivylę“ dėl pastarųjų įvykių Katalikų Bažnyčioje ir laukia atsakymų.

Pasak žurnalisto, jiems taip pat svarbu sužinoti, ko popiežius tikisi iš kitąmet šia tema šaukiamo pasaulio vyskupų suvažiavimo.

„Daug žmonių nori žinoti, kokių veiksmų bus imtasi, ką popiežius darys, kad vaikai būtų apsaugoti, o netinkamai savo pareigas vykdę dvasininkai būtų teisiami ir patraukti atsakomybėn“, – teigė J. McElwee.

Šią savaitę paskelbtos „Gallup“ apklausos duomenimis, po pastarųjų skandalų pasitikėjimas popiežiumi Amerikoje krito 13 procentinių punktų – jį dabar teigiamai vertina 53 proc. šalies gyventojų.

Nors vizito metu popiežius tikriausiai tiesiogiai nekalbės apie nederamą kunigų elgesį, žurnalistai žada spausti jį atsakyti į klausimus skrydžio metu atgal į Romą vyksiančioje spaudos konferencijoje.

Tylus dėmesys istorijai

Svarbiausia popiežiaus vizito ašis turėtų būti Baltijos šalių istorija, jam planuojant apsilankyti Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje bei buvusiame žydų gete Vilniuje, taip pat nuvykti prie Laisvės paminklo Rygoje.

Baltijos šalyse tvyro nerimas dėl galimos Rusijos agresijos regione, ypač po Krymo okupacijos ir Maskvos įsitraukimo į karą Rytų Ukrainoje.

Prieš 25 metus Šventajam Tėvui Jonui Pauliui II džiaugusis iškovota Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybe nuo sovietų, popiežius Pranciškus turėtų užsiminti, kaip šią laisvę apginti.

„Būtų įdomu, jeigu jis paragintų jaunimą prisiminti praeitį ir iš jos mokytis, nes demokratija, laisvė nėra savaime suprantami dalykai“, – kalbėjo A. Tornielli.

Popiežiaus apsilankymai su sovietų ir nacių represijomis susijusiose vietose turėtų būti ypač jautrūs, kur itin daug pasakytų ir Šventojo Tėvo tyla.

„2016 metų liepą, penktadienį, kai jis buvo Lenkijoje ir ten susitiko su jaunimu, rytą jis paskyrė apsilankymui Aušvico koncentracijos stovykloje“, – prisimena „La Stampa“ žurnalistas.

„Tris ar keturias valandas jis neištarė nei žodžio. Tačiau tai buvo tyla, pasakiusi daugiau, nei bet kokie žodžiai“, – pridūrė jis.

Pradinėje popiežiaus vizito programoje apsilankymo buvusiame Vilniaus žydų gete nebuvo, tačiau peržiūrėdamas vizito planą jis pats paprašė numatyti tam laiko, nes žinojo apie rugsėjo 23 dieną minimas 75-osios geto likvidavimo metines, yra sakęs Vatikano atstovas Lietuvoje Pedro Lopez-Quintana.

Domins ekumeniniai susitikimai

Vatikano žurnalistus taip pat domins popiežiaus santykis su kiekvienos Baltijos šalies visuomene, kur katalikų skaičius yra itin skirtingas.

Šventojo Sosto duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 80 proc. katalikų, Latvijoje jų yra kiek daugiau nei penktadalis, o Estijoje – mažiau nei vienas procentas.

Surengdamas ekumeninius susitikimus su Estijos ir Latvijos žmonėmis popiežius taip dar kartą pabrėš savo įsipareigojimą skatinti įvairių krikščioniškų denominacijų vienybę.

„National Catholic Reporter“ žurnalistas sako, kad bene įdomiausia bus stebėti stačiatikių reakciją į popiežių Latvijoje.

Praėjus beveik tūkstančiui metų po didžiojo krikščionybės skilimo, katalikų ir ortodoksų dvasiniai lyderiai – popiežius Pranciškus ir patriarchas Kirilas – pirmą kartą istorijoje susitiko užpernai.

„Būtų įdomu pamatyti, ar šiuose santykiuose atsirado kitokios dinamikos ir ar jie tapo draugiškesni“, – sakė J. McElwee.

Popiežius Pranciškus sugrįš į Romą rugsėjo 25 dieną.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Diena su tais, kurie klysta tik vieną kartą: daug geriau už darbą žuvų fabrike kur nors Norvegijoje (3)

Išminuotojai - kariai, apie kuriuos sukurta bene daugiausiai istorijų bei pokštų. Tačiau...

Mauricas: tokių prastų pasaulio lūkesčių nebuvo nuo pat 2009 metų (167)

Finansų rinkose nuotaikos negerėja. Jau kitais metais tikimasi, kad ekonomikos augimas pastebimai...

Kaip tvarkyti savo pinigus, kad užtektų ne tik duonai: keli būdai, kurie tinka daugeliui (16)

Demografinė Lietuvos padėtis verčia vis daugiau gyventojų susimąstyti, kad orios senatvės tik...

Mokytoja Rusijoje įsiuto dėl užrašo ant lentos (352)

Krasnodaro krašto Bogučiansko rajono Tajožnyj gyvenvietėje 20-osios mokyklos istorijos ir...

Kas atsitiko? „Valstiečiai“ bambalių klausimą bando įkišti į stalčių (488)

Dar pernai valdantieji „valstiečiai“ žadėjo imtis vadinamųjų „bambalių“ klausimo....

„Lietkabeliui“ į kompaniją: išsinerti iš senos odos panoro ir Prienų klubas (1)

Panevėžio „Lietkabelis“ nėra vienintelis klubas, siekiantis perkelti veiklą į naują...

Kaip į pirmąjį kalėdinį vakarėlį puošėsi sostinės stileivos (3)

Trečiadienio popietę mados ir grožio viešųjų ryšių agentūra „ Polhem PR “ stilingąją...

Unikauskas patarė, kaip atsikratyti pilvo (14)

Atsikišęs pilvas erzina daugelį, tačiau jei to priežastis visceraliniai riebalai, tikėtina, kad...

4 rūšių toksiški indai, kurių reikia kuo greičiau atsisakyti (124)

Šiais laikais daug kas stengiasi laikytis sveikos mitybos taisyklių. Bet ne visi žino, kad indai,...

„John Lewis“ kalėdinėje reklamoje – Eltono Johno gyvenimo istorija

Kaip gyvenimą gali pakeisti kalėdinė dovana? Jei tai yra pianinas, kurį vaikystėje gauna Eltonas...