Septintadalis (14 proc.) nuomonės dėl Lietuvos pilietybės išsaugojimo neturėjo arba į klausimą neatsakė, rodo apklausa.
Lietuvos pilietybės išsaugojimui, jei būtų įgyta kita Lietuvai draugiškos šalies pilietybė, daugiau pritaria moterys, jaunesni nei 50 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu bei su didžiausiomis (per 1800 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, rodo LRT užsakymu atlikta apklausa.
Lietuvos pilietybės išsaugojimui, kai įgyjama kitos šalies pilietybė, dažniau nepritaria vyresni nei 50 metų žmonės, respondentai su viduriniu ar profesiniu išsilavinimu bei su mažiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį (iki 1000 eurų), pensininkai, bedarbiai ir namų šeimininkės, rodo apklausa.
Apklausos metu respondentų buvo klausiama, ar jie pritaria, ar nepritaria tam, kad esamiems Lietuvos Respublikos piliečiams būtų išsaugota Lietuvos pilietybė, jiems įgijus Lietuvai draugiškų šalių pilietybę. Į šį sąrašą įeina Europos Sąjungos, NATO šalys, Europos ekonominės erdvės, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalys.
Kaip teigiama lrt.lt portale, visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ 2023 metų spalio 23 – lapkričio 7 d. atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausta 1013 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 109 atrankos taškuose.
ELTA primena, kad kitų metų gegužės 12 d. į prezidento rinkimus atėję piliečiai galės išsakyti savo poziciją ir dėl gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimo įgyjant kitos, Lietuvai draugiškos šalies pilietybę.
Referendumo biuletenyje bus siūloma atsisakyti šiuo metu Konstitucijoje įrašyto sakinio: „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis“. Ši nuostata neleidžia išsaugoti Lietuvos pilietybės įgijus kitos valstybės pilietybę.
