Tai „Žinių radijui“ nurodė Pilietinės visuomenės instituto direktorė Ieva Petronytė.
„Viena vertus, 36 balai iš 100 galimų yra pakankamai menkas rodiklis, bet lyginant su 2007 m., matome, kad yra ūgtelėjimas šioks toks, - sakė I. Petronytė. - Esame labiau paskiri, mažiau nusiteikę pilietiškai bendros naudos savo valstybėje siekti. Gera žinia yra ta, kad po truputėlį, labai mažais žingsneliais stengiamės.“
I. Petronytės teigimu, piliečiai linkę savo įtaką valstybei, priimant svarbius sprendimus, vertinti gana santūriai: žmonės tokią įtaką dešimtbalėje skalėje įvertina trejetu. „Tai pakankamai žemas rodiklis. Aišku, nereikia tikėtis, kad įtakas bus vertinama taip pat kaip Seimo narių, prezidento ar savivaldybių tarybų, tačiau (...) tai parodo, kad jaučiamės neypatingai galingi.“
Pasak I. Petronytės, valstybės sektoriaus darbuotojų pilietinės galios indeksas (45 balai) yra aukštesnis nei bendras visuomenės indeksas, bet nėra toks aukštas kaip mokyklose (48 balai).
I. Petronytė sako, kad didžiausią pilietinę galią turi labiausiai išsilavinę žmonės:
„Daugiausia pilietinės galios turi tie, kurie turi aukštąjį išsilavinimą (kuo aukštesnį išsilavinimą, tuo daugiau), kurie gauna didžiausias pajamas šeimos nariui ir gyvena didmiesčiuose.“
Ryškiausios pilietinio aktyvumo formos, anot I. Petronytės, buvo trys: 55 proc. gyventojų aukojo labdarai, 51 proc. aktyviai tvarkėsi savo aplinką ir 37 proc. aktyviai dalyvavo vietos bendruomenės veikloje.
Visą laidos „Ryto espresso“ įrašą klausykite ČIA.