Vilniaus miesto apylinkės teismui antradienį tęsiant baudžiamosios bylos dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo nagrinėjimą, kaltinamosios byloje L. Jaruševičienės advokatas Rolandas Mištautas paprašė teismo prie bylos pridėti dokumentus, kuriuose kaltinamoji pateikė įvykių chronologiją, taip pat buvusio sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendimų kopijas ir kitus dokumentus.
Tam prieštaravo valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Gintaras Plioplys. Jis pažymėjo, kad tokio pobūdžio prašymai turi būti pateikiami nė dabar, o vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose.
„Manau, kad čia ne ta stadija ir ne tas laikas“, – tvirtino G. Plioplys.
Teismas vis dėlto nutarė L. Jaruševičienės advokato R. Mištauto prašymą patenkinti ir pridėti teikiamus dokumentus prie bylos medžiagos.
Neigia priiminėjusi sprendimus, tikino buvusi tarpininke
Prokuroras G. Plioplys citavo L. Jaruševičienės 2020 m. kovo mėnesio elektroninius laiškus Vyriausybės atstovams. Jis klausė kaltinamosios, kodėl, kaip esą matosi susirašinėjimuose, L. Jaruševičienė vardijo bendrovės „Profarma“ siūlomų greitųjų COVID-19 testų privalumus. Kaltinamoji replikavo, kad minėtos įmonės testai išsiskyrė tuo, kad jais tyrimą atlikti galėjo kiekvienas asmuo.
„Profarma“ privalumas, kad testus gali pasidaryti pats. Aš tą ir įvardinau“, – teisme sakė L. Jaruševičienė.
Kaltinamoji, atsakinėdama į prokuroro klausimus, pasitelkė įvykių chronologiją, kurią pateikė ant lentos. L. Jaruševičienė pabrėžė, kad intensyviausiai 2020 m. kovą bendravimas dėl COVID-19 testų pirkimo vyko tarp įmonės „Profarma“ ir Vyriausybės atstovų.
„Intensyvus bendravimas vyko tarp Vyriausybės atstovų ir „Profarmos“. (...) Nežinau, iš kur Vyriausybė gavo informacijos apie „Profarmos“ produkciją. (...) Aš tame procese nedalyvavau“, – tvirtino buvusi sveikatos apsaugos viceministrė.
„Tai buvo Vyriausybės sprendimas įsigyti testų. Kad tų testų reikėjo, tai akivaizdu“, – pridūrė L. Jaruševičienė.
Prokurorui G. Pliopliui paklausus apie sprendimo pirkti „Profarma“ greituosius testus, kaltinamoji pabrėžė, kad tokį sprendimą priėmė tuometinis premjeras Saulius Skvernelis, o ji tebuvo tik tarpininkė tarp minėtos bendrovės ir Vyriausybės atstovų.
„Tai yra rašytinė informacija, aiškus premjero sprendimas dėl testų pirkimo. Tarp Luko Savicko (buvęs ekspremjero S. Skvernelio patarėjas – ELTA) ir Editos Mištinienės („Profarma“ atstovė – ELTA) aš buvau tarpininkė“, – kalbėjo L. Jaruševičienė.
„Aš buvau politinis pareigūnas, kuris perdavinėjo informaciją iš bendrovės atstovų valdžios atstovams. Buvau koordinatorė, administratorė, galima sakyti, „telefono linija“, „paštininkė“, – dėstė kaltinamoji.
Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą
L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ A. Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus ir taip padarė žalą valstybei.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.
