D. Šakalienė paaiškino, kad Europos socdemų susitikimo tikslas buvo pasikalbėti apie vieningą matymą, orientuotą į pažeidžiamiausius klubo narius.
„Man labai patinka tai, kad vokiečiai vis dėlto suvokia, jog ne tos šalys, kurios neturi Rusijos okupacijos patirties, ne tos šalys, kurios fiziškai toliausiai nuo Rusijos, turi formuoti naratyvą ir gynybos bei saugumo politiką, susijusią su Rusija, o būtent tos šalys, kurios tiesiogiai savo kailiu yra patyrusios panašius dalykus į Bučą ir tos šalys, kurios šiandien yra pafrontėje bei patiria nuolatinius grasinimus turėtų būti centre“, – Delfi sakė parlamentarė.
Lietuviams, pasak LSDP atstovės, nereikėjo įtikinėti kolegų dėl iš Rusijos pusės kylančių grėsmių.
„Rusijos agresija aiškiai parodo, kad turime organizuoti saugumą Europoje numatomoje ateityje be Rusijos“, – rašoma SPD dokumente.
D. Šakalienės teigimu, visos šalys, tarp jų – ir didžiausios, sutarė formuoti kuo glaudesnius ryšius su partnerėmis, ypač tomis, kurios yra pažeidžiamiausios, Rytų Europos valstybės.
„Vėl buvo pakartojimas, ir aš manau, kad tai labai svarbu, iš Larso Klinkbeilo (SPD lyderio – aut.p.), kad tikrai Vokietija padarė labai rimtų klaidų, kad jie dabar daro labai rimtas bei toli siekiančias išvadas dėl gynybos ir saugumo: nuo tiesioginės pagalbos, pavyzdžiui, Lietuvoje, didinant čia dislokuojamų karių skaičių, kuris bus dar didinamos, iki pilno energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos suformavimo bei iki proaktyvumo formuojant bendrą gynybos politiką Europoje, bendrą politiką Rusijos atžvilgiu“, – sakė pašnekovė.
Ji atkreipė dėmesį, kad SPD suformavo atskirą punktą, pavadintą „Reikalavimai Rusijai“.
„Negali būti jokių santykių su Rusija normalizavimo tol, kol režimas tęsia savo imperialistinę politiką, kurios tikslas yra užkariauti arba spausti suverenias valstybes“, – vokiečių poziciją citavo D. Šakalienė.
Seimo narė paaiškino, kad visi bendrai sutaria, jog apie bet kokias santykių su Rusija atkurimo galimybes būtų galima kalbėti tik tokiu atveju, jei Rusija imtų laikytis tarptautinių normų ir taisyklių.
„Dar vienas labai svarbus momentas, kad Vokietija prisiima atsakomybę, nebesiruošia stovėti už kitų pečių, formuojant saugumo architektūrą, rimtai vertina savo atsakomybę, žada dar labiau plėsti savo įsipareigojimus: didinti Bundesvero buvimą Lietuvoje, pastatyti „Patriot“ oro gynybos sistemas Lenkijoje, nes jie taip pat akivaizdžiai mato, kad Europos saugumas priklauso nuo to, kiek patikimas bus atgrasymas. Visi supranta, kad žodžiai nebeveikia“, – akcentavo parlamentarė.
SPD, anot jos, sąžiningai pripažįsta savo klaidas ir realiai vertina, kiek reikia pastangų bei laiko, norint atkurti ir sustiprinti Bundesverą.
„Vienas iš jų privalumų yra jų sąžiningumas. Jie sąžiningai pripažino savo klaidas. Norėčiau atkreipti dėmesį, kad vokiečių konservatoriai iki šiol nesugebėjo to padaryti, ponia Merkel iki šiol labai patenkinta savo elgesiu, o socdemai tą pripažįsta“, – atkreipė dėmesį D. Šakalienė, priminusi, kad Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas atvirai pripažino, jog Bundesveras yra itin prastoje stadijoje.
D. Šakalienė patikino, kad situaciją vienodai mato visos šalys, net ir tos, kurios yra nutolusios nuo Rusijos arba tos, kurios mums, lietuviams, kartais atrodo nepakankamai kietos Rusijos atžvilgiu.
„Vokiečių socialdemokratai supranta, kad komunikacija yra jų silpnoji vieta ir kad jie tikrai daro daugiau nei sugeba parodyti, ir sprendimų priėmimo procesas turi būti labiau viešas, kad būtų visiems ramiau bei aiškiau. Tai yra vienas iš prioritetų jų plane“, – paaiškino LSDP narė.
Aistras keliantis brigados klausimas
Kalbėdama apie brigados Lietuvoje klausimą, D. Šakalienė sakė, kad Lietuva laukia ir tikisi sunkiosios brigados.
„Jie sutiko duoti, priskyrė būtent sunkiąją brigadą, tačiau visi tankai yra arba bus atiduoti Ukrainai. Tai reiškia, kad jie absoliučiai viską atiduoda, kas įmanoma ir kartu reiškia, kad reikia laiko atkurti resursus, kad mes turėtume pilnai aprūpintą, modernią tankų brigadą“, – komentavo Seimo narė.
Šiuo metu Ukraina, pasak jos, yra prioritetinėje vietoje, kalbant apie ginkluotės pirkimą.
„Buvo susidaręs įspūdis po jų gynybos ministro, kad galbūt Vokietija atsitraukia nuo savo pažado arba nori perduoti sprendimų priėmimą NATO, tai taip tikrai nėra. Jie buvo patys nustebę dėl tokios interpretacijos, kurią aš perdaviau. Mane patikino, kad labai svarbu pabrėžti, jog jokio atsitraukimo nėra ir yra judama į priekį“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Politikė paaiškino, kad vokiečiai mato brigados dislokavimui reikalingus uždavinius ir supranta iššūkius, kuriuos reikia įveikti.
„Aš paraginau vokiečius apie tai kalbėti, bet, žinote, vokiškas mandagumas, tai ne mūsų, lietuvių, tiesmukumas. Vis dėlto mūsų visuomenei svarbu žinoti, kad pagrindinis klausimas, numeris vienas yra infrastruktūros įrengimo greitis ir kokybė“, – sakė LSDP vicepirmininkė.
Jos teigimu, Lietuvos žodžiai ir darbai vis dar skiriasi, nes B. Pistoriusas Rukloje pamatė, kad dviviečiuose karių kambariuose yra apgyvendinta po šešis sąjungininkų karius.
„Tai nėra geras sprendimas, taip neturi būti. Antras iliustracinis momentas yra terminas: jei praeitų metų pavasarį, beveik prieš metus, mes pradėjome reikalavauti brigados, bet per tą laiką sugebėjome tik popieriuose pasistūmėti – šiuo metu tik vyksta projektavimo darbai. Tai, palaukite, apie ką eina kalba? Vokiečiai ir sako: mes judame kartu, mes tikrai neatsiliksime, kiek jūs pajudėsite, tiek mes pajudėsime“, – akcentavo D. Šakalienė.
Taip pat, kaip tęsė pašnekovė, vokiečiai patys formuoja savo pajėgumus – karius, įrangą, ginkluotę, planuoja praktinius klausimus, tokius kaip karių šeimų apgyvendinimo.
„Trečias momentas, kodėl pasakė apie NATO: yra tas spaudimas iš mūsų vieno ministro, kuris yra imperatyvus ir reikalaujantis tonas, tai reikia neužmiršti, kad šiuo metu yra būtent adaptuojami, pertvarkomi NATO operaciniai gynybos planai, kuriuose bus tiesiogiai nurodyta, kiek Rytinio flango sustiprinimui ir kuriose vietose turi būti dislokuota karių. Tai reiškia, kad Lietuva ir Vokietija turi dirbti ranka rankon“, – pabrėžė D. Šakalienė.
„Jie labai gerai supranta, kad tai turi būti ne deklaracijos, o labai gerai fiziškai matomas, apčiupiamas, labai aiškia iįgyvendintas atgrasymo elementas“, – pridūrė parlamentarė.
Sureagavo į Landsbergio žodžius: „tai peržengia ribas“
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį Seime akcentavo neatsitraukiantis ir sakė: susitarime tarp Lietuvos ir Vokietijos numatyta, kad sąjungininkų brigada turi būti dislokuota čia, vietoje.
Jei vokiečiai pasakytų, kad neapskaičiavo savo pajėgumų ir jų niekada tokių negalės skirti, tuomet, pasak G. Landsbergio, Lietuvai reikėtų ieškoti sąjungininkų, galinčių dislokuoti tokias pajėgas.
„Jei mūsų partneriai, išgirdę Lietuvos poziciją, pasakytų: „atleiskite, mes galbūt nepaskaičiavome savo pajėgumų, gal mes negalime, gal niekada negalėsime“, tada mes turime ieškoti tokių partnerių, kurie Lietuvoje galėtų būti su brigada ir čia užtikrinti mūsų saugumą, ko mums reikia.
Mums reikia dabar ne diplomatinių trumpalaikių pergalių – mums reikia būti garantuotiems ir savo žmonėms pasakyti, kad mūsų valstybė būtų ginama nuo pirmosios sekundės, nuo pirmojo centimetro“, – sakė ministras.
Į tokius žodžius netrukus viešai sureagavo ir D. Šakalienė, aprašiusi vokiečių reakciją.
„Tai jau peržengia ribas. Netgi konservatorių. Kyla nepatogus klausimas – ar ponas Landsbergis tikslingai sabotuoja vokiečių brigados dislokavimo procesą.
Vokietija vadovauja sustiprintos priešakinės gynybos batalionui. Vokietija geranoriškai sutiko duoti PAPILDOMAI dar ir brigadą – mūsų pageidavimu sunkiąją, tankų. Tai pasitvirtinome dar prieš Madrido summitą. Vokietija įvykdė VISUS iki šiol suderintus praktinius žingsnius:
- priskyrė konkrečią pirmosios tankų divizijos 41-ąją tankų brigadą.
- atsiųstas priešakinis vadovavimo elementas (100+ karių bei vieneto vadas įsikūrė Rukloje)
- vykdomos pratybos, nuolat didinant karių, technikos ir ginkluotės skaičių (jau dvejos per mažiau nei pusmetį)
Lietuvos įsipareigojimas yra faktiškai vienas – infrastruktūra. Na, ir, žinoma, amžinai žadamas apgyvendinimo Rukloje sąlygų sutvarkymas ten jau dabar esantiems vokiečių karių pulkams“, – feisbuke rašė D. Šakalienė.
Vis dėlto, kaip ir anksčiau buvo sakiusi Delfi, realūs darbai neatitinka kalbų.
„Taigi, konservai ne tik taiko dvigubus standartus – patys yra pradiniame taške, iš vokiečių reikalauja būti galutiniame taške – bet dar ir nuolat priekaištauja vokiečiams bei kuria konfliktą lygioje vietoje“, – įvertino socialdemokratė.
Ji pripažino, kad Varšuvoje su vokiečiais dvišaliame formate vėl „n-tąjį kartą kalbėjosi apie Landsbergio lygioje vietoje kuriamą nepasitikėjimą vokiečiais.“
„Na, šiandien paaiškėjo kodėl – tuo pat metu išeina keli konservatorių veikėjai ir išmeta į viešą erdvę vienašališką fantaziją, kad neva vokkiečiai nenori dislokuoti brigados, kad mums reikia alternatyvos ir tuoj pat siūlo lenkus.
Tai priminsiu, kad Baltijos regione pagal NATO formatą pajėgas didina Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Kanada. NĖ VIENA kita Baltijos šalis nepajudėjo nė pusę tiek kiek mes – nei kanadiečiai, nei britai neteisybė brigadų, neįsteigė valdymo elemento, neplanuoja predispositioningo. Šiaip jau britai DVIGUBAI SUMAŽINA savo buvimą Estijoje.
Tai va tokiomis aplinkybėmis ponas Landsbergis sabotuoja vokiečių brigadą, spjauna jiems į akis ir nori, kad kita didžioji valstybė ateitų ir ką – savanoriškai taptų konservatorių lyderių priekabių objektu?
Jau nekalbu, kad tai vargiai įmanoma NATO operacinių planų fobe, ar kad mūsų kaimynų lenkų – svarbių strateginių sąjungininkų – gynybos politika yra visiškai lenko-centrinė, o jų pastarojo meto aršus konfliktavimas su vokiečiais yra patogi nacionalinės politikos kovų priemonė“, – pasipiktinimo neslėpė politikė.
„Pasikalbėjau su vokiečiais apie šį konservatorių viražą. Tai net ramius mandagaus vokiečius pramušė. Žodis nustebę per švelnus. Sako „That's just not the truth.“ („Tai tiesiog negali būti tiesa“ – aut.p.).
Vokiečių socdemų pirmininkas per gerą pusmetį padarė daugiau nei vokiečių krikdemai per trisdešimt metų. Bet mūsų konservatorių žvaigždė remiasi būtent Bundeswerą sunaikinusių krikdemų vidinės politikos kovomis ir pliekia Vokietijos vyriausybę „per mažai, per lėtai, ne taip“, – tęsė D. Šakalienė.
Savo įraše ji dar kartą aprašė vokiečių inicijuotus darbus savo šalyje.
„O ką mes? Konservatorių lyderis dėl nesuvokiamų priežasčių (alergija kairiesiems?) sabotuoja vokiečių paramą mums.
Tai jei ponas Landsbergis geriausiai iš visų Baltijos šalių važiuojantį brigados dislokavimo procesą savo sabotažu sunaikins – tuomet nebereikia dengtis Lietuvos interesų gynimu. Too little, too late („Per mažai, per vėlai“ – aut.p.)“, – pridūrė LSDP atstovė.
