„Daugiau dėmesio kreipčiau ne tiek į kalbos tekstą, kurį jis skaitė, bet į jo skaitymo manierą. Tikrai matėsi, kas nėra labai būdinga V. Putinui, aš mačiau jį verkiantį tik vieną kartą, kai jis laimėjo antrą kadenciją, tai jis susigraudinęs buvo. Klausimas, ar nuo progos, ar nuo to, kokią realybę jis iš tikrųjų mato?“, – laidoje „Delfi“ tema pastebėjo parlamentaras iš liberalų frakcijos Raimundas Lopata.
Tuo metu jo kolega Seime, konservatorius Audronius Ažubalis įsidėmėjo, kad savo vienuolikos minučių kalboje V. Putinas net tris kartus paminėjo Jungtines Valstijas (JAV)
„Ir visą laiką tai darė išskirdamas ir ironiškai sakydamas, kad „JAV yra arogantiška valstybė“, „nesiskaito su niekuo“. Tai patvirtina, kad regioninės valstybės statusas, kurį jam suteikė buvęs prezidentas B. Obama, matyt jam yra labai giliai įlindęs į širdį ir į jo politines ir ideologines nuostatas. Pagal jį, Rusija negali būti regioninė galia. Rusija yra pasaulinė galia. Štai iš kur ir eina taip vadinamas Rusijos žemių surinkimo procesas.
Tai yra žmogus su vizija, savotiškas Mesijas, tarptautinė teisė jam egzistuoja tiek, kiek jam netrukdo vykdyti jo planų. O jis turi nusibrėžęs labai aiškų planą, ir jis eina užsimerkęs“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Mobilizacijos tema
Vakarų pasaulis prieš kalbą spėliojo, ar gegužės 9-tą V. Putinas nepaskelbs visuotinės mobilizacijos. Tas neįvyko. Apskritai kalboje nė karto nenuskambėjo žodis „Ukraina“.
„Buvo paminėti Ukrainos miestai, kuriuos jis sėkmingai bombarduoja. Ten jie buvo paminėti kaip didvyriško pasipriešinimo fašistams simboliai. Tai – kremliškas cinizmas.
Manyčiau, kad visuotinė mobilizacija yra labai didelis iššūkis valstybei ekonomine (ne tik politine) prasme. Žinant, kad Rusijos ekonominė būklė nėra kopianti į kalną, o atvirkščiai smunkanti, tai manau, kad čia yra ir racionalios priežastys kol kas vykdyti taip vadinamą slaptąją mobilizaciją“, – sakė Ažubalis.
R. Lopata kalbėjo, kad mes, tarsi burbule gyvendami, patys susikūrėme iliuziją, kad būtinai turi būti paskelbta mobilizacija.
„Kai ji nėra paskelbiama, tada pradedame ieškoti priežasčių, kodėl ji nėra paskelbiama. Klausimas, o kodėl mes nesvarstėme prieš teigdami, kad ji bus paskelbta.
Nepaskelbus mobilizacijos ji „de facto“ vyksta, bet čia yra tikrai daug problemų, – ne tik visuomenės didelis įtraukimas į karą, bet ir technologiniai dalykai – ir ginkluotės trūkumas, ir apmokymai. Realybė yra tokia“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimo narys neatmetė, kad tas galėtų nutikti ateityje.
„Kai kalbame apie išprotėjusį Putiną, reikia pripažinti, ką pripažįsta ir jo artimiausi patarėjai (dabar jau kai kuriais atvejais nebepatarėjai), kad jis yra racionalus ir dėliojantis žingsnius. Klausimas dabar, kaip jam dėlioti, kai jis, panašu, įspraustas į tam tikrą koridorių“, – sakė R. Lopata.
Kelia ne tik technologinių klausimų
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas aiškino, kad mobilizacijos klausimas ne veltui buvo diskutuojamas kaip galimas žingsnis dėl to, jog Rusija nepasiekė savo tikslų, kurie galėjo būti pradiniais tikslais karo pradžioje.
„Kuo daugiau nuostolių patiria Rusija, tuo tarsi didesnis poreikis yra plėsti mobilizacijos galimybes. Bet kartu buvo ir labai aiškiai sakoma, kad visuotinė mobilizacija yra labai rizikingas žingsnis pačiam Rusijos režimui, nes tai ne tik kelia technologinių klausimų“, – sakė T. Janeliūnas.
Profesoriaus vertinimu, mobilizacijai Rusija nėra pasiruošusi.
„Valdžios grandys, kurios turėtų užtikrinti tokio lygio mobilizaciją, manau, kad nėra pasiruošusios, kaip ir visa Rusijos kariuomenė nėra pasiruošusi. Tai – ne tik techninis nepasirengimas, bet ir baimė, kad mobilizacijos įvedimas gali sukelti didesnį visuomenės pasipiktinimą, pasipriešinimą ir akivaizdų nepritarimą tam, kas vyksta šiuo metu. Manau, kad šita rizika labiausiai stabdo nuo tokio viešo ir aiškaus paskelbimo, kad šiuo metu vos ne kiekvienas Rusijos pilietis Rusijoje turi būti nusiteikęs karui“, – sakė T. Janeliūnas.
Profesorius pastebėjo, kad apie Rusijos ambicijas kare Ukrainoje kalbėta nedaug, išskyrus tą patį kalbėjimą, kaip Rusija yra puolama, kaip ji turi gintis, kaip ji turi saugoti save, savo vertybes.
„Bet tai nėra ambicijos, tai greičiau yra pateisinimas, kodėl visa tai dabar vyksta“, – teigė T. Janeliūnas.
Jis V. Putino kalboje taip pat išgirdo nenorą pripažinti savo paties klaidas ir iš dalies nenorą priimti kritikos, kuri greičiausiai vienaip ar kitaip jį pasiekia.
„Klaidos pripažinimas matyt yra psichologiškai sudėtingas sprendimas. Kol kas jo nėra, ir yra ieškoma įvairių pasiteisinimų, kodėl reikėtų tęsti karą, kad ir sudėtingomis, žvelgiant iš Rusijos režimo pusės, aplinkybėmis“, – sakė T. Janeliūnas.
Klausimas Vakarams
Laidoje dalyvavę politikai situacijoje, kai Rusija stringa Ukrainoje, pabrėžė svarbą klausimo, ar Vakarai yra pasirengę ir toliau ta pačia apimtimi finansuoti Ukrainos pasipriešinimą.
„Kokie scenarijai laukia visų mūsų? Ar mes, Vakarai, esame pasirengę finansuoti Ukrainos pasipriešinimą mėnesį, du, tris, keturis, – ta pačia galia, ta pačia apimtimi? Yra ukrainiečių kariuomenė. Jos pajėgos nėra tokios gausios. Jos neturi tokio rezervo, kokį galėtų sukrapštyti Rusija.
Kita vertus, dėl mobilizacijos. Pabrėžiu ekonominį aspektą, mobilizuojami dvidešimtmečiai-penkiasdešimtmečiai. Tai yra tie, kurie dirba, kurie kuria produktą. Dabar paimk juos į karą, kas Rusijoje dirbs? (…) Nėra kam dirbti. Todėl su mobilizacija yra ir pragmatiniai aspektai. Tu negali taip lengvai mobilizuoti“, – teigė A. Ažubalis.
R. Lopata pažymėjo, kad V. Putinas yra kantrus žmogus.
„Karas su Ukraina yra (…) režimo, kurį jis šiuo metu atstovauja, klausimas. Manau, kad čia Audronius yra teisus klausdamas, kiek mes dar turėsime kantrybės remti Ukrainą ne tik kariškai, bet ir finansuoti jos kaip valstybės gyvenimą? Ukrainiečiams per mėnesį reikia maždaug 7-8 mlrd. eurų algoms išmokėti, nekalbant apie ginkluotę. Tai čia klausimas, pirmiausia, adresuotas mums, kiek mes turėsime kantrybės? Putinas kantrybės turės“, – dėstė politikas.
VU TSPMI profesorius, kalbant apie V. Putino veiksmus, nebuvo linkęs kliautis gandais apie galimas jo sveikatos problemas.
„Čia – tas atvejis, kurio niekaip negalime patikrinti. (…) Bet kas, kas ateina, visų pirma, iš Rusijos, turi būti vertinama su labai didele doze skepticizmo. Aš kol kas neįtraukiu į jokius labai reikšmingus sprendimus faktoriaus, kad galbūt V. Putinas gali sirgti“, – sakė T. Janeliūnas.
Jis taip pat neįžvelgė ženklų, kad Rusijoje vyktų procesai, kurie liudytų apie galimą režimo pasikeitimą.
„Tai yra greičiau mūsų tikėjimas, kad ten kažkas galėtų vykti. Šito patikrinti negalime. (…) Jeigu faktų atsirastų, ir jų atsirastų iš įvairių šaltinių, leidžiant patikrinti spėjimus, tada galėtų keistis mūsų vertinimai. Bet kol kas tam tikrai trūksta žinių“, – teigė T. Janeliūnas.
