Vėlų vasario 6-osios vakarą DELFI sulaukė anonimo laiško, kuriame teigiama, kad minėti kariai dalyvavo žygyje, kuriame pasiklydo ir neturėjo ryšio stotelių. Nors Lietuvos kariuomenė tikina, kad karių tikslas buvo gerai užsimaskuoti ir jie tai atliko taip puikiai, kad niekas jų negebėjo rasti ištisą parą, gautame laiške rašoma, jog viskas vyko kiek kitaip.
„Š. m. vasario 5 d. Apie 13.00 val. Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunikaiščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono 5 nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai vykdė orientacinį žygį, kurio metu pasiklydo. Kadangi kariai su savimi neturėjo ryšių priemonių negalėjo susisiekti su kolegomis ar vadais. Paieškai buvo pasitelktas visas bataliono karinis transportas, sudarytos paieškos grupės, pakeltas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparnis, karo policijos bei policijos su kinologais pajėgos. Paieškos prasidėjo vasario 5 d. 23 val. Vasario 6 d. Paieškos tęsėsi. Paieškos pasitelkta paieškos grupės bei karinių oro pajėgų bei Valstybinės sienos apsaugos tarnybos sraigtasparniai. Vasario 6 d. Apie 12.00 val. Kariai buvo
surasti“(kalba netaisyta, DELFI), - rašoma laiške asmens, kuris neprisistatė ir nepateikė kitokių duomenų, liudijančių apie jo ryšį su minėtais kariais bei pačiu įvykiu.
Lietuvos kariuomenės atstovas Laimis Bratikas BNS teigė, kad vasario 4-6 dienomis vyko žvalgų specialistų vertinamosios lauko pratybos.
Jose dalyvavo kelios dešimtys Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuoto pėstininkų bataliono karių, tarp kurių buvo ir šauktinių.
„Šios pratybos skirtos pasirengti veikti realiomis sąlygomis ir įvairiomis aplinkybėmis. Lietuvos kariuomenė ir pratybų organizatoriai ir siekia treniruoti karius profesionaliai ir maksimaliai tikroviškai, todėl ir užduotys duodamos realistiškos“, – sakė kariuomenės atstovas.
Kariuomenės atstovas: kariai turėjo maskuotis
Pasak L. Bratiko, kariai, suskirstyti į komandas, vykdė skirtingas užduotis įvairiose vietose ir turėjo maskuotis, o jų paieškai buvo pasitelkti kinologai.
„Kariai savo užduotis atliko puikiai ir surasti nustatytu laiku nebuvo“, – teigė L. Bratikas.
Anot jo, pagal pratybų sumanymą, visos grupės tam tikru laiku turėjo susirinkti tam tikroje vietoje, tačiau viena penkių karių grupė suderintu laiku sutartoje vietoje nepasirodė.
„Todėl pratybų vadovas priėmė sprendimą pradėti karių paiešką, įtariant, kad kažkas neplanuoto atsitiko. Paieškai buvo pasitelkti visi reikalingi pajėgumai: karinis sraigtasparnis, to paties bataliono kariai su transportu bei kinologai“, – sakė L. Bratikas.
„Kariai su savimi turėjo šioms oro sąlygoms reikalingą ekipuotę, maisto atsargų iki pat pratybų pabaigos“, – pridūrė jis.
Jis taip pat teigė nedetalizuosiantis, kaip kariai vykdė maskavimosi, judėjimo užduotis, tačiau sutartoje vietoje jie pasirodė vėliau nei planavo instruktoriai, jau pasitelkus papildomas paieškos priemones, nors pratybos dar nebuvo pasibaigusios.
„Lygiai parą miškingoje vietovėje vengdami kontaktų su išore ir nepastebėti vykdė judėjimą. Kariuomenės žvalgų parengimas yra ypatingas, jie yra mokomi atlikti užduotis likdami nepastebėti – šiuo atveju, jie taip ir elgėsi iki pat pabaigos“, – sakė kariuomenės atstovas.
Jis pridūrė, kad ketvirtadienį vyko pirminis pratybų aptarimas, kuriame puikiai įvertinti karių išgyvenimo gebėjimai, o šiuo metu visi kariai šiandien tęsia tarnybą ir ruošiasi savaitgalį praleisti namuose.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Rokas Pukinskas teigė, kad iš Paluknio antrą nakties buvo pakeltas pasieniečių sraigtasparnis, tačiau pusiaukelėje apsisuko dėl prastų oro sąlygų.
„Pranešimas buvo gautas, sraigtasparnis skrido į paieškos rajoną, bet dėl prastų oro sąlygų – šlapdribos, sniego – buvo priverstas grįžti atgal“, – BNS sakė pasieniečių atstovas.
Jis taip pat pridūrė, kad paieškoje dalyvavo kiti pasieniečių pareigūnai, tačiau tikslaus jų skaičiaus nepatikslino.
„Paieškoje dalyvavo pasieniečių kinologai su šunimis“, – teigė R. Pukinskas.