LPK prezidentas: sveikiname pastangas, bet viliamės, kad tokie sprendimai kaip kvotos nebus inicijuoti
R. Sartatavičius Eltai sakė, kad palaiko tiek valdžios, tiek verslo pastangas integruoti žmones su negalia. Visgi jis pastebi, kad siekiant didesnės žmonių su negalia integracijos gali būti pradėtos taikyti kvotos, kurių įgyvendinimas gali trikdyti efektyvų darbą.
„Šiuo metu derinamas teisės akto projektas, kurio esmė – įpareigoti viešojo sektoriaus organizacijas dukart per metus teikti informaciją apie juose dirbančių darbuotojų su negalia skaičių. Toks vertinimas – pasiekta ar nepasiekta darbuotojų su negalia kvota – ir įpareigojimas organizacijoms vos per pusę metų, įgyvendinti nustatytus reikalavimus trikdys efektyvų jų darbą“, – aiškino R. Sartatavičius.
LPK prezidentas pridėjo, kad dirbančiųjų neįgaliųjų skaičius drastiškai skiriasi priklausomai nuo įmonės vykdomos veiklos. Pasak jo, ypač sudėtinga įdarbinti neįgalius asmenis pramonės ir statybos įmonėse.
„Įdarbintų darbuotojų su negalia skaičius koreliuoja su įmonės vykdoma veikla ir sudaro maždaug nuo 0,3–3,8 proc. visų darbuotojų. Pramonės ar statybos įmonėse darbuotojus su negalia įdarbinti sudėtingiau dėl pavojingų sąlygų ir griežtų reikalavimų darbuotojų sveikatai“, – aiškino jis.
R. Sartatavičius taip pat paminėjo, kad institucijos numato ir pakeitimus, kuriems įsigaliojus asmenys nebeturės pranešti apie savo turimą neįgalumą, kas pasunkins verslo gebėjimą užtikrinti reikalingas sąlygas. Jis pateikė pavyzdį, kad nesant reikalavimo pateikti tokius duomenis, gali nukentėti asmenys su regos negaliomis ir pan.
„Atkreiptinas dėmesys, kad SADM šiuo metu jau yra inicijavusi pakeitimus, kuriems įsigaliojus, asmenims su negalia įsidarbinant nebereikės pranešti apie savo neįgalumą. Atsisakius pranešti apie savo neįgalumą darbdaviui bus sunkiau užtikrinti saugias ir sveikas asmenų su negalia darbo sąlygas. Labai viliuosi, kad pavyks išvengti skaudžių pasekmių“, – komentavo jis.
LPK direktorius pastebi, kad yra atvejų, kai įmonė vykdo veiklą srityse, kur taikomi griežti reikalavimai darbuotojų sveikatai, bet į jas bando patekti asmenys su negalia, kurie nepateikia teisingos informacijos. Tad, anot jo, medikai turėtų atsakingiau vertinti kokiomis sąlygos asmenys galėtų dirbti.
„Tačiau pasitaiko atvejų, kai darbinantis asmuo nepateikia šios svarbios informacijos. Jei darbindamasis kandidatas pateiktų informaciją apie neįgalumą, kur pažymoje būtų aiškiai išdėstyta, kokiomis darbo sąlygomis darbuotojas su negalia dirbti negali, kokių darbų negali atlikti arba kokie yra kiti taikytini ribojimai – kiltų mažiau nesusipratimų ir problemų“, – aiškino jis
„Dėl šios priežasties svarbu, kad ir pažymas apie darbo sąlygas išduodantys medikai labai atsakingai įvertintų, kokiomis sąlygomis žmogus su negalia gali dirbti, o kokiomis – ne“, – sakė jis.
SADM: bendrai vertinant, galima sakyti, kad pokyčiai teigiami
SADM duomenimis, paremtais 2023 m. spalio mėn. „Sodros“ pateikta informacija, vidutinis mėnesinis dirbančių asmenų su negalia skaičius buvo apie 44 tūkst. Pasak institucijos, tai sudarė 30,7 proc. darbingo amžiaus asmenų su negalia, kas yra 0,2 proc. punkto išaugęs kiekis nuo 2022 m.
Taip pat, anot institucijos, per šių metų tris ketvirčius buvo įdarbinti 4,4 tūkst. asmenų su negalia, o veiklą pagal verslo liudijimą pradėjo 1,1 tūkst. Visgi, nors šie skaičiai panašūs į fiksuotus 2022 m., matomas padidėjęs dalyvavimas paramos priemonėse ir jo įdarbinimo rezultatai.
„Aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse (paramos mokymuisi, paramos judumui, remiamojo įdarbinimo, paramos darbo vietoms steigti ar pritaikyti) dalyvių buvo 2,7 karto daugiau nei tuo pačiu metu 2022 m. – dalyvavo 7,5 tūkst. asmenų su negalia. Po dalyvavimo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse praėjus 6 mėn. dirbo 65,1 proc. asmenų su negalia, tai 4,1 proc. punktais geresnis rodiklis nei prieš metus“, – komentare Eltai pabrėžė institucijos komunikacijos skyrius.
„Bendrai vertinant, galima sakyti, kad pokyčiai teigiami“, – pridedama tekste.
Taip pat, anot SADM, po pertvarkos per metus asmenų su negalia nedarbo trukmė sumažėjo 59 dienomis arba 16,6 proc.
Pasak SADM, nuo 2024 m. bus taikomas naujas profesinės reabilitacijos modelis ir bus suteikiamos naujos paslaugos.
„Kitais metais bus pradėtas taikyti naujas profesinės reabilitacijos modelis, kuris nustatys lankstesnį asmeniui su negalia reikalingų paslaugų taikymą, sudarys galimybes rinktis formaliojo ar neformaliojo profesinio mokymo programas, taikant kuponų sistemą, o ne vykdant mokymo paslaugų viešuosius pirkimus. Be to, bus sudaryta galimybė taikyti naujas paslaugas: palydėjimas mokymo paslaugų teikimo metu, darbo funkcijų pritaikymas darbo vietoje“, – aiškina SADM.
Be to, institucijos užsakymu atlikta „Sprinter tyrimai“ apklausa parodė, kad žmonės vis pozityviau mato dirbančiuosius su negalia. Anot apklausos, 2023 m. 77 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad žmonės su negalia yra produktyvūs darbuotojai, per metus jų padaugėjo 5 proc. Absoliuti dauguma, 97 proc., apklaustųjų sutiktų dirbti su kolega, turinčiu negalią, jeigu jo kompetencija būtų pakankama, o 91 proc., būdami darbdaviu, priimtų tokį žmogų į darbą.
Taip pat, anot institucijos, palyginti su 2022 m. rezultatais, nuo 42 proc. iki 34 proc. sumažėjo apklaustųjų, manančių, kad žmonės su negalia atviroje darbo rinkoje yra diskriminuojami. Be to, nuo 18 proc. iki 13 proc. sumažėjo apklaustųjų, greičiau sutinkančių, kad tinkamiausias darbas žmonėms su negalia – žemesnės kvalifikacijos, nesudėtingas ir su pasikartojančiomis užduotimis ir nuo 7 iki 12 proc. padidėjo visiškai nesutinkančiųjų dalis.
Žmonių su negalia įdarbinimo sistemos pertvarka
Nuo 2023 m. pradžios SADM iniciatyva buvo pakeistas iki tada egzistavęs neįgaliųjų įsidarbinimo modelis, kai žmonės su negalia į darbo rinką buvo įtraukiami skirtingomis sąlygomis priklausomai nuo įmonės statuso. Vykdant pokyčius siekta, kad žmonės su negalia galėtų laisvai įsidarbinti atviroje darbo rinkoje ir išlaikyti darbo vietą.
To siekiant, Užimtumo tarnyba žmonėms su negalia pradėjo teikia individualias paslaugas, kurios padeda pašalinti kliūtis įsidarbinti, taip pat darbo užmokesčiui skiriama subsidija, siekiant padėti žmonėms įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Taip pat, siekiant palengvinti asmenų su negalia priėmimą į darbą, darbdaviui skiriama parama darbo vietų neįgaliesiems darbinantis pritaikymui ir skiriama subsidija asistentui, jei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato poreikį jog jis yra reikalingas, atlikti su darbu susijusias funkcijas.
