Į protestą susirinkę LGL dalyviai buvo nešini įvairiais plakatais: „Mes esame žmonės, ne ideologija“, „Ar mokyklose galioja lygių galimybių įstatymas?“, „Mokykla be patyčių ir neapykantos“, „Nepilnamečių apsauga ar diskriminacija?“, „Žmogaus teisės – ne LGBT ideologija“.
„Norime prašyti Seimo, Vyriausybės daryti viską, kad šita nuostata iš įstatymo dingtų. Tai yra labai paprasta, bet ir sudėtinga. Dėl to norime palaikyti teisingumo ministrės iniciatyvą, linkime jai sėkmės ir esame jos pusėje“, – žurnalistams prieš protestą teigė V. Simonko pabrėždamas, kad būtent dėl šios nuostatos LGBT organizacijos patekti į mokyklas ar bendrauti su moksleiviais apie LGBT gyvenimą.
„Kadangi mokytojai de facto mini, kad tai yra neigiama informacija, jie bijo apie tai kalbėti, nes tada įsijungia tėvai ir mokyklos jaučia tą spaudimą. Tai šitos nuostatos buvimas daro žalą mums visiems, o ypač – vaikams. Ir nepamirškite, kad tarp šitų vaikų yra ir LGBT vaikai – jie yra, (…) žmonės gimsta tokie. Ir jei nepalaikysime savo vaikų, ko tuomet esame verti?“ – klausimą kėlė V. Simonko.
Jis pažymėjo, kad LGL neseniai atlikto tyrimo metu pastebėta, kad LGBT bendruomenei priklausančių moksleivių savijauta – prastėja.
„Neseniai atlikome tyrimą, kuriame dalyvavo virš 1000 LGBT moksleivių. Tai tyrimas, kurį lyginame nuo 2017 metų ir ryškiai matome, kad situacija blogėja. Tai rodo, kad jei ir toliau nieko nedarysime su mūsų moksleivių bendruomene, galime pabloginti situaciją ir LGBT moksleiviai jausis nesaugiai“, – sakė V. Simonko.
Todėl, anot jo, įstatymo nuostatos, draudžiančios nepilnamečiams teikti informaciją apie LGBT bendruomenės, egzistavimas lemia ir tai, kad tėvams tampa sunkiau atpažinti, kaip bendrauti su savo vaikais, jei jie yra homoseksualūs.
„Jei jie negauna informacijos iš savo vaiko ir nesupranta, kad jis priklauso LGBT bendruomenei ir jam reikia padėti – čia jau akmenėlis į tas šeimas. Todėl taip pat norime padėti ir šeimoms susipažinti su savo vaikais ir su jų orientacija“, – pažymėjo V. Simonko.
„Pasitikiu tėvais, jie žino savo atžalą žymiai geriau nei mes ir puikiai suprantu, kad jie patys sprendžia, kada apie tai kalbėti. Bet mes turime apie tai kalbėti. Nes jei nekalbėsime, kalbės apie tai bažnyčia, o ką ji kalba – mes puikiai žinome. Žinome religijos pamokėles, kur kalbama, kad gėjai yra kanibalai – necituosiu tų žodžių, jūs puikiai tai žinote. Ta erdvė tuščia nebūna“, – sakė LGL lyderis.
Susirinko ir nusiteikusių priešiškai
Nepriklausomybės aikštėje LGL nebuvo vieni. Prasidėjus protestui pasirodė grupelė prieš protestą nusiteikusių asmenų. Jie nešėsi plakatus su užrašais „Pedofilija ne teisė, o nusikaltimas“, „Kodėl jie lenda prie mūsų vaikų“, „Įveskite pedofilų registrą“, „Vaikai ne sekso objektai“ ir teigė esą LGBT organizacijų noras, kad apie jų veiklą žinotų vaikai, yra polinkis į pedofiliją.
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ketvirtadienio vakare informavo, kad vertinant šiandien vykusio prie Seimo rūmų susirinkimo metu užfiksuotus incidentus, Vilniaus apskrities VPK 3-iajame policijos komisariate pradėta administracinė teisena dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo bei vertinami veiksmai dėl viešosios tvarkos pažeidimo.
Taip pat bus analizuojama video medžiaga ir kartu su prokurorais bus sprendžiamas klausimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimo neapykantos kurstymo.
ELTA primena, kad pastaruoju metu netyla diskusijos dėl nuo rugsėjo 5, 7 ir 9 klasėse atsiradusių gyvenimo įgūdžių pamokų. Rugsėjo pradžioje socialiniuose tinkluose paplito netikras dokumentas, esą naujosiose pamokose moksleiviai bus mokomi lytiškumo „pagal LGBT ideologijos standartus“.
Prezidentas Gitanas Nausėda rugsėjo pradžioje ragino įvertinti, ar šiuo metu Lietuvoje yra pakankamai mokytojų, galinčių įgyvendinti naująją programą. Jis užsiminė, kad, jei nėra pedagogų, kurie mokytų programoje numatytų dalykų, gyvenimo įgūdžių pamokų startą reikėtų vėlinti.
Tuo metu Seimo opozicinės frakcijos praėjusią savaitę įregistravo projektą, kuriuo siūlo iš gyvenimo įgūdžių programos išbraukti lytiškumo ugdymo dalį ir integruoti ją į dorinį ugdymą, kad tėvai galėtų pasirinkti, ar vaikui mokytis pagal tikybos, ar pagal etikos pamokoms pritaikytą programą.
Tačiau Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) palaiko Gyvenimo įgūdžių programą. Kreipimesi į prezidentą ir Seimo narius pabrėžiama, kad bandymai eliminuoti lytiškumo ugdymo temas yra žalingi tinkamam vaikų ugdymui. Taip pat, pažymi LMS, politikai, turėtų nestabdyti programos, o galvoti, kaip efektyviau ją įgyvendinti.
„Buvo kalba apie EŽTT sprendimo įgyvendinimą. Bet akivaizdu, kad tai, visų pirma, yra Vyriausybės klausimas, Teisingumo ministerijos, tai kai tokia iniciatyva atsiras Seimo salėje, natūralu, kad ji bus svarstoma“, – žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pripažino mananti, kad parlamentarų nuomonės dėl šių pataisų išsiskirs.
„Neabejoju, kad Seime nuomonės išsiskirs. Aš esu linkusi tai matyti kaip teisinį klausimą, tai yra EŽTT įvykdymą, įgyvendinimą, bet neabejoju, kad Seime bus įvairių nuomonių. Dabar nesiimčiau prognozuoti“, – pripažino parlamento vadovė.
LGL pirmininkas: supratome, kad šiai iniciatyvai Seime bus nelengva
Savo ruožtu V. Simonko po susitikimo teigė, kad Seimo pirmininkė supranta LGBT bendruomenės lūkesčius.
„Mes šiame susitikime pabrėžėme, kad palaikome Teisingumo ministerijos iniciatyvą teikti įstatymo pataisas dėl nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos, kuriose yra nuostata, kad informacija apie LGBT asmenis prilyginama prie neigiamos“, – žurnalistams sakė V. Simonko.
Visgi LGL lyderis pripažino, po pokalbio su parlamento vadove supratęs, kad Seime bus sudėtinga sulaukti reikiamo palaikymo pataisoms, kuriomis būtų keičiama įstatymo nuostata dėl neigiamo poveikio nepilnamečiams.
„Seimo pirmininkė supranta mūsų lūkesčius ir mes taip pat suprantame, kad ši iniciatyva bus nelengva, ypač Seime. Tai mes supratome ir matome, kad koalicijoje dabar irgi yra skirtingų požiūrių. Tai mes tik parodėme, kad palaikome šią iniciatyvą“, – sakė LGL lyderis.
„Suprantame, kad mes turime visi kartu dirbti daug ir aš tikiuosi, kad Lietuva anksčiau ar vėliau taps gražesnė ir lygių teisių atžvilgiu panašesnė į ES šalis“, – taip pat pažymėjo jis.
