aA
Antradienį 5 afganistaniečiai, kurių Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) neleido išsiųsti iš Lietuvos, užfiksuoti Lietuvos teritorijoje.

Apie afganistaniečių buvimo vietą tiesioginėje Delfi TV transliacijoje pranešė portalo žurnalistė.

ELTA primena, kad EŽTT trečiadienį nusprendė taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje Sadeed ir kt. prieš Lietuvą dėl penkių Afganistano piliečių, kurie bandė patekti į Lietuvą iš Baltarusijos ir dabar tvirtina, kad slapstosi Lietuvoje. Priemonė bus taikoma iki 2021 m. rugsėjo 29 d. imtinai.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis BNS sakė, kad pareigūnai tikslinasi žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.

Teismo pranešime teigiama, kad pareiškėjai yra Afganistano piliečiai.

Tvirtinama, kad jie atvyko į Baltarusiją rugpjūčio mėnesį. Nuo to laiko jie keletą kartų bandė atvykti į Lietuvą, siekdami tarptautinės apsaugos.

Patarėja: istorija su EŽTT minimais afganais yra keista, situaciją reikia aiškintis

Prezidento patarėja Asta Skaisgirytė sako, kad istorija su Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) minimais penkiais afganistaniečiais yra „gana keista“, ji ragina situaciją toliau aiškintis.

„Ši istorija su penkiais afganistaniečiais, sakyčiau, yra gana keista, nes Lietuvos atitinkamos institucijos neturi faktų, pagrindžiančių, apie ką rašo EŽTT. Vien tuos faktus reikia išnagrinėti atidžiau, reikia suprasti, ar tai yra teisybė, ar nėra visiškai teisybė“, – Žinių radijui antradienį sakė šalies vadovo patarėja.

„Sakyčiau, sprendimas būtų skųsti šitą nutartį ir toliau aiškintis situaciją“, – pridūrė ji.

Kaip praėjusią savaitę BNS sakė Vyriausybės atstovė EŽTT Karolina Bubnytė-Širmenė, Lietuva per kelias dienas tikisi kreiptis į Strasbūro teismą, kad šis panaikintų savo sprendimą, kuriuo šaliai neleidžiama afganistaniečių grąžinti į Baltarusiją.

EŽTT praėjusią savaitę pritaikė laikinąsias apsaugos priemones penkių Afganistano piliečių byloje prieš Lietuvą, laikinai neleisdamas jų išsiųsti iš šalies.

K. Bubnytės-Širmenės teigimu, šis sprendimas neįpareigoja Lietuvos šių asmenų įsileisti ir tai pabrėžiama pačiame teismo sprendime.

Laikinosios apsaugos priemonės galioja iki rugsėjo 29 dienos.

Pranešime nurodoma, kad aplikantai yra Afganistano piliečiai, į Baltarusiją atvykę šių metų rugpjūtį. Migrantai teigia, kad pabėgo iš Afganistano, nes būtų persekiojami šalies kontrolę perėmusio Talibano režimo.

EŽTT buvo pranešta, kad migrantai kelis kartus negalėjo įžengti į Lietuvą, buvo grąžinti į Baltarusiją ir strigo pasienyje, o nuo rugsėjo 5 dienos slepiasi Lietuvos teritorijoje.

Tuo tarpu Lietuvos pasieniečiai teigia, kad šie migrantai ketvirtadienį atvyko į Lietuvos pasienį iš Baltarusijos, todėl nebuvo įleisti. Pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas mano, kad teismas galėjo būti suklaidintas dėl migrantų buvimo vietos.

Afganistaniečiams atstovaujanti advokatų profesinės bendrijos „Spectrum legis“ advokatė Asta Astrauskienė savo ruožtu sako, kad jie buvo Lietuvos teritorijoje ir jų išstumti į Baltarusiją Lietuva neturėjo teisės.

Į Lietuvą per sieną su Baltarusija šiemet pateko daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų.

Ministerija primena, kad nuo liepos 2-osios Lietuvoje paskelbta ekstremalioji situacija – ji palengvino teisinį reglamentavimą ir leido sparčiau imtis sprendimų, naudoti Vyriausybės rezervo lėšas savivaldybėms ir kitų institucijų išlaidoms padengti.

Reaguojant į krizę, priimti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, paspartinę prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūras, priimtas Specialusis įstatymas dėl daugiau nei 500 kilometrų fizinio barjero įrengimo prie Baltarusijos sienos, pakoreguoti kiti teisės aktai.

Ministerija pabrėžia, kad šiuo metu jautriausiuose pasienio ruožuose nutiesta apie 25 kilometrus aštrios vielos, vadinamosios koncertinos.

Ataskaitoje nurodoma, kad per tris krizės mėnesius surengti 45 dvišaliai ir daugiašaliai susitikimai, o Lietuva sulaukia vis daugiau palaikymo ir pagalbos – vien Europos Komisija Lietuvai skyrė 37 milijonus eurų skubios paramos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti. Lietuva dvišaliu pagrindu taip pat sulaukė ekspertų pagalbos iš Austrijos, Estijos, Lenkijos, Slovėnijos ir Ukrainos, humanitarinę, techninę pagalbą be minėtų šalių pasiūlė iš viso 18 valstybių.

Ministerija primena, kad Lietuva yra patvirtinusi ir savanoriško grįžimo tvarką, pagal ją sutinkantys savanoriškai grįžti į tėvynę gauna lėktuvo bilietus bei 300 eurų išmoką.

Taip pat žadama, kad artėjant šaltajam sezonui, iki spalio visi migrantai iš laikinųjų apgyvendinimo vietų bus perkelti į į stovyklavietes su šildomomis patalpomis bei „visa reikalinga infrastruktūra“. Perkeliant migrantus, prioritetas teikiamas šeimoms su mažamečiais vaikais, besilaukiančioms moterims, kitoms pažeidžiamoms grupėms.

Pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžta apie 20 migrantų, niekas neįleistas

Pasienyje su Baltarusija per praėjusią parą apgręžta apie 20 migrantų, nė vienas neįleistas, antradienį informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).

Prieš tai sekmadienį neįleistųjų buvo apie 40, šeštadienį – apie 10.

Praėjusią parą užsieniečiai prie Lietuvos sienos iš Baltarusijos buvo priartėję ties Ignalinos, Švenčionių, Šalčininkų ir Lazdijų rajonais bei Druskininkų savivaldybe. Didžiausią migrantų grupelę sudarė ketvertas asmenų.

VSAT duomenimis, naktį ties Švenčionių rajonu Baltarusijos pusėje buvo iššautos trys signalinės raketos, o prieš vidurnaktį ten pat paleista dar viena tokia raketa.

Pasieniečiai teigia, kad tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko.

Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Į Lietuvą šiemet neteisėtai per sieną su Baltarusija pateko daugiau nei 4 tūkst. migrantų.

Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl jos šalyje paskelbta ekstremali situacija.

ELTA
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(105 žmonės įvertino)
1.8857

Top naujienos

Netikėtai išaugęs mirčių nuo COVID-19 skaičius medikams užminė mįslę: kai kas gana stipriai „nesueina“ (330)

Lietuvoje šiuo metu fiksuojamas vienas didžiausių mirštančiųjų nuo koronaviruso rodiklis...

Poliklinikose – kritinė šeimos gydytojų apkrova: pacientai negauna vietų net būtinų vaistų receptui išrašyti (13)

Gali būti sunku ne tik patekti pas šeimos gydytojus , bet ir telefonu gauti kompensuojamųjų...

Politologas: valdančiųjų vietoje, Vilniaus centre sudėčiau į vitriną politinį zoologijos sodą

Pastarųjų mėnesių įvykiai rodo, kad daugėja demokratinių išraiškų – vyksta mitingai ir...

Šimonytė: jeigu ponas Karbauskis mato reikalą kalbėti ultimatumais, tai čia jo teisė (140)

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad opoziciniai „valstiečiai“ turi teisę reikšti jai...

Jovita atrado nišą, kuri Lietuvoje – dar tuščia: Didžiojoje Britanijoje ši paslauga yra labai populiari (23)

Jovita Mikštė yra profesionali namų organizatorė. Mažai ką sako? Iš tiesų, Lietuvoje ši...

Paskutinis žingsnis FIBA Čempionų lygos link: „Kalev/Cramo“ – „Uniclub Casino – Juventus“ gyvai (10)

Iki patekimo į FIBA Čempionų lygą Utenos „Uniclub Casino – Juventus“ ekipai liko žengti...

Neaiškumai dėl „Tautų mugės“: pagal nutarimą galimybių paso reikia, organizatoriai neigia Ministerija: vertiname blogai (62)

Vilniuje prasidėjusi „Tautų mugė“ netikrina lankytojų galimybių pasų, o tai gali pažeisti...

Po Afganistano griūties vienijasi net didžiausi varžovai: dabar jiems kyla ta pati dilema (11)

Po to, kai prieš dvidešimt metų „al Qaeda“ Niujorke surengė išpuolį prieš bokštus dvynius,...

Meiželytė apie Gražulį: jis priverstas taip elgtis (134)

Koronavirusu persirgęs Seimo narys Petras Gražulis savo dingimu buvo užminęs mįslę, o...

Apie mano tikrąjį gyvenimą vyras nė neįtarė – tiesą išdavė ne laiku pasirodžiusi valytoja (7)

Ką reiškia 10 metų trunkanti santuoka, kai tau vos truputį daugiau kaip 30? Aš jums pasakysiu:...