Siekiant apsaugoti mažamečio interesus, nei jo, nei kitų istorijos dalyvių duomenys straipsnyje nebus atskleidžiami.

Šiaulių apygardos prokuratūra prieš mėnesį paskelbė nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl mažamečio tvirkinimo. Prokuratūra pasirėmė nukentėjusio berniuko būkle – šešerių berniukas turi II neįgalumo grupę, jam pripažintas protinis atsilikimas, nors psichiatrų išvadose pažymėta, kad berniukas nėra linkęs fantazuoti.

Pats patėvis savo kaltės nepripažįsta ir berniuko pasakojimus vadina išsigalvojimais ir melu.

Du berniukus auginanti mama 2016 metais apsigyveno kartu su savo gyvenimo draugu, kiek vėliau už jo ištekėjo, tačiau santuoka truko vos pusmetį. Berniukai, mama ir patėvis metus laiko gyveno vieno kambario bute. Po metų jie persikraustė į keturių kambarių butą.

Patėvis tyrėjams pasakojo, kad su berniukais, kol gyveno kartu, sutarė gerai. Jis taip pat teigė, kad jokių seksualinių aistrų nemalšindavo mažyliams matant, nors ilgą laiką visi miegojo viename kambaryje.

Anot patėvio, šešiametis elgiasi neadekvačiai ir meluoja, nes anksčiau buvo gavęs stiprų smūgį į galvą. Tyrėjams vyras pasakojo, kad ir anksčiau vaikas esą elgdavosi nestabiliai: tai būdavo ramus, tai agresyvus.

Šeimoje auga du vaikai: dabar jau šešerių ir dvylikos metų berniukai. Tuo metu, kai su jais gyveno patėvis, berniukams buvo penkeri ir vienuolika.

Vyresnėlis tyrėjams pasakojo, kad jo mama išvarė patėvį už tai, kad šis smurtavo ir daug gerdavo. Nors pats vyras teigia, kad santykiai nutrūko dėl buvusios žmonos neištikimybės.

Berniukų pasakojimai skiriasi it diena nuo nakties. Vyresnėlis pasakojo, kad jam labai patiko mamos draugas, kuris jam padovanojo paspirtuką, rūpinosi juo. Berniukas tyrėjams teigė, kad mažesnysis brolis pavydėjo, dėl to primelavo.

Jo teigimu, kai visi gyveno vieno kambario bute, kartu su broliu miegodavo koridoriuje, o tėvai – kambaryje. Esą nė karto nebuvo užėję į kambarį tuo metu, kai ten miegojo mama. Jis taip pat teigia, kad niekuomet nematė patėvio nuogo, esą pats nepatyrė jokio veiksmo, kuriais skundžiasi mažylis.

Tačiau prisipažino, kad yra matęs nuogų žmonių vaizdų per mobilųjį telefoną. Jis teigė, kad pats telefone neturi interneto, turėjo tik patėvis, o vaizdelius esą rodė kartu mokyklą lankantis vaikas.

Vėliau buvo nustatyta, kad vaikas, apie kurį kalbėjo vyresnysis sūnus, tos mokyklos niekuomet nelankė.

Mažesnysis berniukas apie tokius patėvio veiksmus papasakojo psichologei. Berniukas pas specialistus lankėsi dėl sveikatos problemų. Neįgalumą turintis berniukas, kaip teigia mama, dažnai meluoja tiek jai, tiek mokykloje, tačiau po to, kai berniukas psichologei papasakojo, kad patėvis „grasino įkišti pimpaliuką jam į užpakalį“ ir „rodė nuogą pimpaliuką“, mama nusprendė kreiptis į policijos pareigūnus.

Vis dėlto mama vaiko liudijimų nepalaikė - taip jos elgesį įvertino bei ikiteisminio proceso dokumentuose pažymėjo ir pareigūnai. Ji teigė, kad vaikas neadekvatus, nors psichiatrai teigė ką kitą.

Tiesa, ji pripažino, kad patėvis smurtavo tiek prieš ją, tiek prieš vaikus, todėl ji ir nusprendė nutraukti santykius. Mama taip pat pripažino kartą užtikusi abu sūnus „žaidžiančius“ po paklode. Mažesnysis teigė, kad po paklode atliko tvirkinančius veiksmus savo vyresniam broliukui.

Vis dėlto prasidėjus tyrimui berniukas ėmė ir persigalvojo. Ir nors jo mama teigė, kad nedarė vaikui įtakos ir nemokė, kaip kalbėti, psichiatrai pastebėjo, kad vaikas vieną dieną kardinaliai pakeitė savo nuomonę ir pradėjo teisinti patėvį, esą jis nieko nedarė.

Tačiau tokių įrodymų pareigūnams nepakako – jie nusprendė nutraukti tyrimą, o mama, kuri dar galėtų ieškoti teisybės kitose institucijose, nuleido rankas teigdama, kad pavargo nuo visų procesų.

Mama tokį vaiko elgesį vėliau nusprendė pavadinti melu dėl to, kad jam pritrūko dėmesio. Esą šešiametis prisiklausė, kad už tokius nusikaltimus suaugusieji yra baudžiami, todėl ir išgalvojo pasakojimą, kaip „patėvis jam grasino įkišti pimpaliuką į užpakalį“.

Paliko mamą vieną „kapanotis“ savo problemose

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimo centro (KOPŽI) socialinio darbo vadovė Vaida Matusevičiūtė DELFI pasakojo, kad staigus vaiko persigalvojimas kelia daug abejonių.

„Šis atvejas mums vėl ir vėl demonstruoja negebėjimą apklausti galimai tvirkintų vaikų, surinkti įrodymus, o tas negebėjimas išvirsta į nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Vaikas papasakoja apie tvirkinančius patėvio veiksmus? Bet patėvis tai neigia. Fiksuojamas motinos poveikis sūnaus parodymams? Bet mama tvirtina atvirkščiai, ji skatinusi sakyti tiesą. Vaikas netikėtai persigalvoja ir aiškina sakęs netiesą. Taip smarkiai persigalvoja, kad neigia patyręs ir fizinį smurtą iš buvusio patėvio, nors motina apklausoje prisipažįsta, jog šis gėręs ir mušdavęs jos vaikus. Čia prokurorė L. Mažeikienė iš Šiaulių sako STOP, jūs mane visi įtikinote, nebuvo jokio tvirkinimo. Nors psichologė, kuriai berniukas pasisakė apie ne kartą patirtą priekabiavimą iš suaugusio vyro, nemato priežasčių netikėti vaiku.

Apgailestaujame, kad šioje istorijoje jokio vaidmens nesuvaidino Vaiko teisių apsaugos tarnyba, palikdama vaikų mamą vieną „kapanotis“ savo problemose. O ji jas sprendė taip, kaip suprato ir sugebėjo.

Mes atkakliai keliame vaiko advokato būtinumo klausimą, nes šalia nukentėjusių vaikų šiandien – tuštuma. Dar daugiau – mes prašome atsakingų tarnybų peržiūrėti nutrauktus ikiteisminius tyrimus dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus, ypač kreipiant dėmesį į atliktų apklausų kokybę ir sąlygas. Konkrečiai šiame nutrauktame tyrime yra daugiau klausimų negu atsakymų, bet ar jie kam nors rūpi?“, – kalbėjo V. Matusevičiūtė.