Praėjusią savaitę VTEK nusprendė, kad miuzikle Londone pernai gegužės 6 dieną apsilankę prezidentas G. Nausėda ir ambasadorius E. Bajarūnas pažeidė įstatymą, nes apsilankymas buvo privataus pobūdžio, o už jį sumokėta ambasados lėšomis.
Tai, kad pernai rudenį ambasadorius lėšas grąžino, nuo komisijos sprendimo neišgelbėjo.
Pirmadienį VTEK puslapyje paskelbtas du sprendimų dėl E. Bajarūno ir G. Nausėdos tekstai, kuriuose aptariama tyrimo metu surinkta medžiaga.
„Oficialių duomenų, kad šiame renginyje ambasadorius būtų vykdęs savo tarnybines pareigas komisija negavo“, – rašoma išvadoje.
VTEK akcentavo, kad ambasadorius yra prezidento dekretu į pareigas skiriamas statutinis valstybės tarnautojas.
Todėl, esant tokioms aplinkybėms, sau, savo sutuoktinei ir prezidentui bei pirmajai poniai valstybės lėšomis pramoginę vakaro programą spektaklyje „Operos fantomas“ suorganizavusio E. Bajarūno elgesys, komisijos nuomone, pagrįstai gali būti suprastas kaip rūpinimasis visų pirma savo asmeninėmis karjeros Lietuvos diplomatinėje tarnyboje perspektyvomis.
Komisija nustatė, kad G. Nausėda, kaip prezidentas, pasinaudojo galimybe su sutuoktine nemokamai pamatyti vykusį spektaklį „Operos fantomas“. Išvadoje rašoma, kad bilietai buvo dovana, kurios prezidentas negalėjo priimti.
Išvadoje akcentuota, kad tokią galimybę prezidentas įgyvendino savo oficialaus darbo vizito JK metu po to, kai prezidentūros kanceliarija priimančiajai šaliai – ambasadai nurodė pageidavimą organizuoti tokį renginį, o ambasada tą pageidavimą įvykdė, – iš savo lėšų nupirko bilietus, išsprendė organizacinius klausimus ir kt.
G. Nausėdos ir jo sutuoktinės apsilankymas minėtame spektaklyje buvo pavadintas „kultūriniu elementu“ ir vyko šių asmenų laisvalaikiu, taigi, komisijos nuomone, jie kaip privatūs fiziniai asmenys gavo ir turtinės, ir neturtinės naudos.
Ne tik bilietai
Praėjusią savaitę Delfi skelbė, kad ambasados apmokėta sąskaita rodo, jog buvo perkami ne tik bilietai, o taip vadinamas „svetingumo paketas“ keturiems žmonėms, kuris vienam asmeniui atsiėjo 310 svaro sterlingų arba 362 eurus, taip pat vienas papildomas bilietas į teatrą, atsiėjęs 175 svaro sterlingų, arba 204 eurus.
Londono teatro puslapyje nurodoma, kad į „svetingumo paketą“ įeina ne tik bilietai, bet ir maistas bei šampano taurė teatre.
Pirmadienį paviešintoje VTEK surinktoje medžiagoje teigiama, kad buvo apmokėti bilietai su vaišėmis.
E. Bajarūnas komisijai pateikė duomenis, kad iš viso teatre jie buvo aštuoniese – be ambasadoriaus ir prezidento su sutuoktinėmis dalyvavo ir keturi apsaugininkai.
Iš medžiagos matyti, kad bent jau pradžioje planuota, kad spektaklyje dalyvaus du prezidento apsaugos darbuotojai.
E. Bajarūnas VTEK aiškino, kad juos spektaklio metu taip pat saugojo ir JK apsaugos darbuotojai.
Ar vienas už ambasados lėšas pirktas papildomas bilietas buvo skirtas apsaugininkui – neaišku, nes E. Bajarūnas į Delfi laišką su klausimais neatrašė.
Teisinosi konfidencialia informacija
Tyrimą atlikusi VTEK nustatė, kad pernai gegužės 6 dieną rodytas spektaklis sutapo su trijų dienų prezidento darbo vizitu Jungtinėje Karalystėje (JK), kur G. Nausėda kartu su pirmąja ponia dalyvavo karaliaus Karolio III ir karalienės Kamilos karūnavimo iškilmėse.
Etikos komisijai užkliuvo, kad nei viename prezidentūros platintų pranešimų apie šį vizitą G. Nausėdos apsilankymas spektaklyje nebuvo paminėtas.
Į VTEK klausimus pernai spalį atsakiusi prezidento kanceliarija nurodė, kad rengiant G. Nausėdos vizito darbotvarkę apsilankymas spektaklyje iš anksto numatytas nebuvo.
Tačiau po mėnesio, lapkričio gale, prezidentūra komisijai pateikė dar vieną raštą, kuriame jau aiškino kitaip – kad šis apsilankymas buvo numatytas gegužės 2 dieną datuojamame darbo vizito programos projekte. Prezidentūra aiškino, kad vizito darbotvarkės kultūriniai elementai yra sudedamoji prezidento vizitų dalis.
Paaiškinime teigiama, kad pradžioje kultūriniais elementais turėjo tapti apsilankymas Kensingtono soduose ir Hollando parke, bet vėliau svarstymo metu programa kito ir buvo pasiūlytas kitokio pobūdžio kultūrinis elementas – apsilankymas teatro spektaklyje „Operos fantomas“.
„Kadangi buvo gauta konfidencialios informacijos, kad minėtame teatre ketina lankytis kai kurių Lietuvos užsienio politikai svarbių valstybių vadovai, karaliaus karūnavimo dieną esantys Londone, ir ten bus galimybė su jais surengti neformalius pokalbius, prezidento patarėjai pasiūlė teikti pirmenybę būtent šiam elementui ir jis buvo įtrauktas į 2023 m. gegužės 2 d. programos projektą“, – aiškino prezidento kanceliarija.
„Kultūrinio elemento“ prašė prezidentūra
Užsienio reikalų ministerija (URM) pernai lapkritį VTEK pateikė ambasados ir prezidentūros susirašinėjimą, iš kurio matyti, kad balandžio 25 dieną Prezidento kanceliarijos vyriausioji patarėja protokolo klausimais E. Bajarūnui ir kitiems ambasados darbuotojams rašė: „Labai ačiū už papildytą programą. Vietoje pasitarėme dėl programos elementų <...>. Vakare būtų gerai koks nors kultūrinis elementas prezidentui ir poniai (Albert Hall, miuziklas ar dar kažką būtų galima pasiūlyti)“;
Ambasados atstovė, atsakydama į minėtą laišką tą pačią dieną atrašė: „Miuziklai tą dieną vyks, pasirinkimas Londone didelis, jei būtų kažkokių pageidavimų, informuokite“. Ir pateikė keletą rekomendacijų, tarp kurių buvo „Operos fantomas“.
Laiške ambasados atstovė atkreipė dėmesį į tai, kad negali garantuoti, jog „pavyks suorganizuoti prezidentui ir poniai VIP patekimą į teatrą (aišku, bandytume), bet didelė tikimybė, kad gali tekti stovėti bendroje eilėje. „ Visi miuziklai standartiškai prasideda 19.30 ir trunka apie 3 val. (maždaug iki 22.30–23.00). Vakarienę tikriausiai reiktų planuotis prieš miuziklą (apie 17 val.). Tokiu atveju pasivaikščiojimui ar ekskursijai laiko nebeliktų. Lauksime žinių, ar tinka toks planas ir kokios būtų preferencijos dėl miuziklo“.
Balandžio 26 dienos vakarą prezidento kanceliarijos ambasadai rašė: „Prezidentas su ponia nueitų į „Phantom of the Opera“. Tikimės, kad ambasadorius su žmona palydėtų, taip pat turėtų lydėti apsaugos pareigūnai“.
Pinigus grąžino tik po klausimų
Balandžio 30 dieną Londono teatras ambasadai pateikė sąskaitą – 1415 svaro sterlingų (apie 1,6 tūkst. eurų).
VTEK išvadoje matyti, kad gegužės 3 dieną E. Bajarūnas ambasados kreditine kortele šią sąskaitą apmokėjo, o mokėjimo dokumente įrašė „Bilietai į teatrą Respublikos Prezidento vizito proga“.
Liepos 5 d. šios išlaidos buvo dar kartą Ambasadoriaus E. Bajarūno parašu patvirtintos ambasados pajamų ir išlaidų ataskaitoje, kurios eilutėje „Reprezentacinės išlaidos / bilietai į teatrą – 1 415 GBP“ įrašytas reprezentacinių lėšų panaudojimas – bilietams į „Operos fantomą“ pirkti.
VTEK surinkta medžiaga rodo, kad URM Vidaus audito skyrius rugsėjo 11 dieną kreipėsi į ambasadą dėl reprezentacinių lėšų panaudojimo, o rugsėjo 13 dieną ambasadorius URM informavo, kad „dėl techninių priežasčių gegužės 6 d. renginio „The Phantom of Opera“ sąskaita buvo apmokėta iš ambasados banko sąskaitos“.
„Tuo metu vyko daug mokėjimų ir šis apmokėjimas įvyko per neapsižiūrėjimą. Šio mano privataus renginio sąskaitą apmokėsiu iš savo asmeninių lėšų, pervedant į ambasados banko sąskaitą“, – ministerijai nurodė E. Bajarūnas ir tą pačią dieną padarė pinigų pervedimą.
Spalio 4 d. surengtoje spaudos konferencijoje E. Bajarūnas teigė, kad „tas vakaras, apsilankymas operoje, mano buvo suplanuotas kaip privatus“.
Kitų šalių vadovai teatre nepasirodė
Paaiškinime VTEK E. Bajarūnas nurodė, kad pagal susiklosčiusią diplomatinę praktiką prezidento, jo sutuoktinės ir delegacijos vizito programą Londone rengė ambasada, derindama su prezidento kanceliarija ir JK Karališkojo protokolo tarnyba.
Jis atkreipė komisijos dėmesį, kad Lietuvoje nėra teisės aktų, reglamentuojančių aukščiausio lygio Lietuvos pareigūnų vizitų į užsienį procedūras, todėl „viskas vyksta remiantis galiojančiomis teisinėmis normomis, susiklosčiusia praktika ir tarptautiniais standartais“.
Anot jo, G. Nausėdos vizitas į Londoną buvo ypatingas, nes į karaliaus Karolio III karūnavimo ceremoniją atvyko daug kitų valstybių ir vyriausybių vadovų. Esą todėl šio vizito metu atsirado proga organizuoti prezidento neoficialius susitikimus su kitų valstybių aukščiausiais atstovais siekiant stiprinti Lietuvos diplomatinius santykius su kitomis valstybėmis.
Jis teigė, kad ambasada ir prezidento kanceliarija derino programą norėdami G. Nausėdai sudaryti galimybę išnaudoti vizitą. Esą pradžioje bandyta suorganizuoti prezidento susitikimą su JK premjeru, tačiau to padaryti nepavyko.
Ambasadorius etikos komisijai teigė, kad neformaliai paklausęs kai kurių kitų šalių Londone reziduojančių kolegų ambasadorių ir diplomatų sužinojo, kad gegužės 6 dieną po karūnavimo Londone likusiems valstybių ir vyriausybių vadovams bus rengiamos neformalios vakarienės, apsilankymai kultūros renginiuose, taip pat ir operos teatre.
Pasiūlymas nueiti į spektaklį, anot ambasadoriaus, susijęs su tuo, kad buvo pradėta galvoti apie galimus neformalius prezidento ir Londone likusių kitų šalių valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimus, kuriems buvo tinkamas operos teatras. Anot E. Bajarūno, buvo tikimasi, kad tos dienos vakarą prezidentas kultūros renginyje (operoje) neformaliai susitiks su kitų šalių vadovais.
Tokia tikimybė, E. Bajarūnas paaiškino VTEK, buvo didelė, nes kelių valstybių atstovai neoficialiai patvirtino ketinantys lankytis operoje, o atsižvelgdamas į diplomatinę praktiką, ambasadorius su sutuoktine lydėjo prezidentą ir jo sutuoktinę visuose programos reziduojamoje šalyje renginiuose.
Apsilankymą spektaklyje E. Bajarūnas vertino „kaip protokolinį ir reprezentacinį“, tikintis galimybės neformaliai aptarti tarptautinės politikos reikalus su atvykusiais į karūnavimą svečiais.
„Deja, tokia galimybė nebuvo įgyvendinta, nes asmenys, kurių atvykstant buvo tikimasi, operoje neapsilankė. Neoficialių susitikimų metu taip nutinka, tai nėra neįprastas dalykas“, – nurodoma ambasadoriaus paaiškinime.
Teko apgailestauti dėl pasakytų žodžių
E. Bajarūnas komisijai nurodė, kad dėl to, jog teatre neįvyko G. Nausėdos susitikimas su kitų valstybių atstovais, pagal Lietuvos teisės aktus prezidento vizitas į operą nebeatitiko reprezentaciniam renginiui keliamų formaliųjų reikalavimų.
Jis taip pat aiškino po URM užklausos tų metų rudenį supratęs, kad formaliai apsilankymas spektaklyje gali būti laikomas neatitinkančiu formalaus reprezentacinio renginio reikalavimų, todėl jis apmokėjo sąskaitą.
Paaiškinimuose komisijai jis taip pat nurodė, kad paviešinus apsilankymo „Operos fantome“ aplinkybes jis, „siekdamas, kad klausimas nebūtų eskaluojamas ir nebūtų pakenkta valstybės ar diplomatinio korpuso reputacijai, pasisakė, jog prezidentas į spektaklį vyko jo kvietimu“.
„Teigia apgailestaujantis, kad tokia jo komunikacija, kurios tikslas buvo rūpintis valstybės reputacija, galbūt nebuvo tinkamiausia“, – perpasakojami E. Bajarūno žodžiai išvadoje.
Sausio 29 dieną, prieš pat komisijos posėdį, E. Bajarūnas VTEK pateikė papildomus paaiškinimus.
Jis nurodė manantis, kad bilietų į spektaklį „Operos fantomas“ įgijimas iš ambasados reprezentacinių lėšų ir lankymasis šiame spektaklyje buvo jo, kaip ambasadoriaus, įgaliojimų realizavimas ir pareigų vykdymas, atitikęs diplomatinės tarnybos principus ir visuomenės interesus.
Jis nurodė, kad renginyje dalyvavo su savo sutuoktine, kaip dera pagal diplomatinį protokolą.
„Tai, kad spektaklyje faktiškai dalyvauja ar nedalyvauja užsienio valstybių vadovai, buvo galima sužinoti (ir buvo sužinota) tik paties spektaklio metu, kitaip tariant, kitų užsienio valstybių vadovų dalyvavimas minėtame spektaklyje buvo vertinamas kaip galimas, o tai, kad kitų valstybių vadovai tikrai nedalyvaus, žinoti iš anksto neįmanoma. Deja, šiuo konkrečiu atveju prognozė, kad spektaklyje dalyvaus užsienio valstybių vadovai, nepasitvirtino“, – teigė jis.
E. Bajarūno įsitikinimu, dalyvavimas spektaklyje nebuvo asmeninio laisvalaikio leidimas, tai, jo nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, kad prezidentą ir ambasadorių su sutuoktinėmis lydėjo priskirti JK apsaugos darbuotojai.
Jo teigimu, iš viso spektaklyje dalyvavo aštuoni žmonės, o apsaugininkų buvo keturi.
Gavo dovaną, kurios priimti negalėjo
G. Nausėda į VTEK posėdį neatvyko, nors, kaip pabrėžiama išvadoje, apie jį buvo informuotas.
Komisija teigia negavusi jokių faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad spektaklis „Operos fantomas“, kuriame apsilankė prezidentas ir pirmoji ponia, galėtų būti laikomas tarptautiniu renginiu ir (ar) kad prezidentas šiame spektaklyje būtų iš anksto planavęs atlikti ir atlikęs kokias nors savo tarnybines pareigas.
VTEK konstatavo, kad G. Nausėda, apsilankęs spektaklyje, į kurį bilietus nupirko prezidento dekretu į pareigas paskirtas ambasadorius iš ambasados reprezentacinių lėšų, priėmė ir pasinaudojo specialiai jam ir sutuoktinei skirta dovana, komisija taip pat teigia negavusi duomenų, kurie leistų daryti išimtį – suteiktų galimybę priimti tokią dovaną, nes jos vertė buvo didesnė nei įstatymo numatyti 150 eurų, o spektaklis buvo komercinis renginys.
„Šio renginio metu G. Nausėda savo tarnybinių pareigų neatliko, taigi, apsilankymas spektaklyje aptariamomis aplinkybėmis negali būti grindžiamas tarnybiniu poreikiu. Komisijos vertinimu, šis apsilankymas nelaikytinas oficialiu atstovavimu Lietuvos valstybei“, – teigiama išvadoje.
Komisija nusprendė, G. Nausėda negalėjo priimti jam ir jį lydinčiai sutuoktinei skirtų bilietų.
Komisija nustatė, kad G. Nausėda kaip prezidentas pasinaudojo galimybe su sutuoktine nemokamai pamatyti vykusį spektaklį „Operos fantomas“. Tokią galimybę prezidentas įgyvendino savo oficialaus darbo vizito JK metu po to, kai prezidentūros kanceliarija priimančiajai šaliai – ambasadai nurodė pageidavimą organizuoti tokį renginį, o Ambasada tą pageidavimą įvykdė, – iš savo lėšų nupirko bilietus, išsprendė organizacinius klausimus ir kt. G. Nausėdos ir jo sutuoktinės apsilankymas minėtame spektaklyje buvo pavadintas „kultūriniu elementu“ ir vyko šių asmenų laisvalaikiu, taigi, komisijos nuomone, jie kaip privatūs fiziniai asmenys gavo ir turtinės, ir neturtinės naudos.
„Respublikos Prezidento pareigas einantis G. Nausėda, pasinaudodamas savo tarnybiniais įgaliojimais ir galios santykiu su aptariamą renginį organizavusiais asmenims, savo elgesiu leido minėtai situacijai susiklostyti ir neatliko veiksmų, kad užkirstų galimybę jai atsirasti. Šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti, kad toks G. Nausėdos, kaip prezidento, elgesys prieštarauja įstatyme nustatytam draudimui naudotis tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti“, – teigiama VTEK išvadoje.
Planavo kaip pramogą
VTEK išvadoje nurodė negavusi oficialių duomenų, kad E. Bajarūnas ir G. Nausėda spektaklio metu būtų vykdę ar planavę tarnybines pareigas, o turima medžiaga kaip tik patvirtina, kad apsilankymas teatre buvo planuotas kaip pramoginio pobūdžio laisvalaikis.
Tyrimo metu ambasadoriaus komisijai nurodyti teiginiai, esą vizitas į „Operos fantomą“, buvo grindžiamas jo lūkesčiu šiame renginyje sutikti kitų šalių oficialius atstovus, VTEK nuomone, vertintini kritiškai ir yra nepagrįsti.
„Valstybės vadovų susitikimai yra planuojami ir derinami iš anksto. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju įrodymų, kad toks planavimas dėl konkretaus susitikimo su aiškiai įvardintais asmenimis būtų vykęs, komisija negavo“, – konstatavo VTEK.
Šis apsilankymas, kaip teigia komisija, vertindama gautą medžiagą, buvo suplanuotas kaip oficialioje prezidento darbo vizito Londone darbotvarkėje viešai neskelbiamas „kultūrinis elementas“.
„Ambasadoriaus paaiškinimas, neva turėta lūkesčių teatre neformaliai susitikti su kitų šalių vadovais, komisijos nuomone, rodo subjektyvų ir E. Bajarūno tarnybinio statuso asmenims nustatytų reikalavimų neatitinkantį situacijos suvokimą“, – teigiama išvadoje.
Duomenų, kad ambasada prezidento darbo vizito Londone metu būtų organizavusi kokius nors kitus, įskaitant ir neformalius, susitikimus su kitų valstybių vadovais ar įgaliotais asmenimis, komisija atlikdama tyrimą negavo, o tokios informacijos komisijai nepateikė ir prezidento kanceliarija.
VTEK akcentavo, kad ambasadorius yra prezidento dekretu į pareigas skiriamas statutinis valstybės tarnautojas. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, sau, savo sutuoktinei ir prezidentui bei pirmajai poniai valstybės lėšomis pramoginę vakaro programą spektaklyje „Operos fantomas“ suorganizavusio E. Bajarūno elgesys viešosios opinijos požiūriu, komisijos nuomone, pagrįstai gali būti suprastas kaip rūpinimasis visų pirma savo asmeninėmis karjeros Lietuvos diplomatinėje tarnyboje perspektyvomis.
Komisija pabrėžė, kad įstatymo nuostatos yra būtent orientuotos į galimo šališkumo ir interesų konflikto prevenciją, todėl valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis įpareigoja elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.
