„Čia kelios subjektyvios pastabos ir pagrindinė mintis, kad net jei nugalėtojas aiškus, vis tiek yra galimybė nepraleisti progos, nepatylėti, neapsiriboti tik prezidentinių galių rėmais ir rinkiminę kampaniją paversti diskusija apie Lietuvos ateitį, nes už daugumos kandidatų stovės politinės partijos. Tikslas galėtų būti ne vien pokalbiai ar dirbtinai kuriama intriga apie pavardžių varžybas, o diskusijos ir idėjų varžybos apie ateitį“, – feisbuke sekmadienį rašė diplomatas.
Jis atkreipė dėmesį, kad 2024 rinkiminiai metai unikalūs tuo, kad rudenį vyks ir Seimo rinkimai, todėl politinėms partijoms kitų metų pagrindinė politinė kova, anot A. Januškos, iš tiesų vyks ne už prezidento postą, bet už Seimo kėdes.
„Prezidento rinkimai tik įžanga į tikrąjį tikslą.
Visi iškelti kandidatai, išskyrus G. Nausėdą, kandidatuos, siekdami kelti savo partijų reitingus. Tačiau tai nereiškia, kad visi kandidatai į prezidentus iš anksto turi pasiduoti, nes netikėtumų atsitinka“, – rašė signataras.
A. Januška įvertino ir jau dalį pasiskelbusių pretendentų į kandidatus.
„Prezidentas G. Nausėda, nepaisant tam tikros tam kritikos, vien todėl, kad jis šiandien yra Prezidentas, dėl pagarbos visuomenėje prezidento institucijai, turi daug daugiau galimybių laimėti, nepaisant, kad kiti kandidatai gali pasirodyti geriau pasiruošę ar intelektualesni. Šie rinkimai, jeigu nebus ypatingų nukrypimų, neturėtų pateikti staigmenų ir, matyt, bus išrinktas dabartinis prezidentas G.Nausėda.
Su tuo galima ir nesutikti, bet bent jau šiandien nelabai matosi, kas jį galėtų nugalėti. Tokią tendenciją patvirtintų ir faktas, kad valdžios politinės partijos nesusitarė dėl bendro kandidato, nes, matyt, supranta, kad net susivienijus nepavyks, tad geriau rūpintis partijos reitingais, nei bendru kandidatu“, – rašė diplomatas.
Visgi A. Januška sukritikavo G. Nausėdos delsimą pasiskelbti, jog sieks antros kadencijos šalies vadovo poste.
„Gaila, kad prezidentas savo kampaniją pradeda nuo melodramos su rinkėjais, laikydamas juos nesubrendusiais suprasti žaidimo taisyklių. Vietoj to, kad paprastai pasakytų apie savo norą toliau prezidentauti (tęsti nebaigtus darbus), pradėjo nuo dirbtinės intrigos apie gilų susimąstymą, kai dabar su apsimestiniu virpuliu turime laukti apsimestinai besikankinančio prezidento sprendimo. Kiek nesolidu, nes intrigos kaip ir nėra, tik manipuliacija“, – įvertino diplomatas.
Jis atkreipė dėmesį ir į advokato Igno Vėgėlės kandidatūrą.
„I. Vėgėlė po savo garsiosios kalbos praleido progą ryžtingiau apsispręsti, pavėlavo pasinaudoti savo pakilimo momentu, šiandien atrodo nepasiruošęs; jį aplipo asmenys, kurių buvimas apribos platesnę paramą jam ir rimtesnės komandos suformavimą.
Iš kitos pusės, I.Vėgėlei ši rinkiminė kampanija yra svarbi paraiška ateities politikai, neabejotina, kad jis bandys suformuoti naują ar perimti kokią nors seną politinę jėgą/koaliciją, galinčią, prie tam tikrų sąlygų, daryti įtaką naujos vyriausybinės daugumos formavimui, kadangi tokia politinė jėga galimai peržengtų būtiną procentinį barjerą (jeigu nevyksta mums dar nematomas rimtesnis elektorato nusivylimas I. Vėgėle)“, – rašė A. Januška.
Dabartinės premjerės Ingridos Šimonytės, kurią kelia konservatoriai, galimybes, diplomato nuomone, riboja atsakomybė „už ne visada blizgančios koalicinės vyriausybės veiklą“.
„Tačiau jos lyderystė vertinga partijai vien tuo, kad, galbūt neleis Tėvynės sąjungos populiarumui kristi labiau žemiau nei dabar (kilimo sunku tikėtis), ir išsaugos galimybę dalyvauti būsimos valdžios dalybose“, – svarstė signataras.
Laisvės partija, kaip įvertino jis, žengė stiprų žingsnį, iškeldama stiprų kandidatą – buvusį Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą.
„Jis gali patraukti Laisvės partiją į viršų, potencialiai vėl garantuojant jai patekimą į Seimą“, – rašė A. Januška.
Diplomatas priminė, kad Liberalų sąjūdis nusprendė nekelti savo kandidato į prezidentus.
„Jiems pakenks ne tiek partijos teistumas (tai nelabai reikšminga liberalų rinkėjams), kiek kai kurių pavargusių lyderių asmeninės ambicijos. Liberalų sąjūdis tiesiog susimovė ir pasimetė šeimos užstalės manipuliacijose. Bet dar yra laiko kažką keisti“, – rašė signataras.
A. Januška taip pat įvertino ir socialdemokratų laukiantį sprendimą bei Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ paskelbtą pretendentą į kandidatus – Giedrimą Jeglinską.
„S. Skvernelio partijos kandidatas G. Jeglinskas kol kas labiau atrodo kaip gerą išsilavinimą ir kompetencijas turintis biurokratas, nei charizmatiškas politikas. Gal trūksta debatų, kad atsiskleistų.
Socdemai, kaip visada, niekur neskuba ir, jei neištrauks iš kepurės kokio stebuklingo asmens, neturi kitos išeities kaip kelti savo partinį kandidatą. Ir jeigu jis bus pragmatiškas, ne ideologiškas (ne V. Andriukaitis), tai egzistuoja tikimybė, kad jis bent nepažemins partijos reitingų“, – rašė diplomatas.
Debatai ir jų turinys
A. Januškos teigimu, nepaisant nuspėjamos rinkimų baigties, nuvertinti rinkiminės kampanijos nereikėtų.
„Galėtų mus dominti ne tik kas ir kokią vietą užims ar kas pateks į antrą turą. Svarbiausiu galėtų būti kampanijos turinys, debatų kokybė, kandidatams (ir jų partijoms) išreikštų priesakų konkretumas.
Nebus gerai, jei pvz. G.Nausėda bus tautos tiesiog „perskirtas“ naujai kadencijai nuolatinių viešų plepalų apie reitingus ir asmenines savybes kontekste, be konkurencinės kovos debatuose, be atitinkamų lūkesčių iš visuomenės, kuri turėtų ir galėtų jam (ar kam kitam) įteikti konkrečių įpareigojimų mandatą dar penkeriems metams“, – rašė diplomatas.
Tad, pasak jo, reikėtų išdiskutuoti „aiškią atviros ir modernios visuomenės ir saugios valstybės viziją.“
„Bent trys – keturi kandidatai bus pakankamai pajėgūs kompetentingai diskutuoti beveik visomis valstybės gyvenimo temomis (geriausia jais dauguma atvejų būtų ir apsiriboti, išskyrus ten, kur formaliai reikalaujama visų bet ką kalbančių galvų lygybės). Už jų (išskyrus G. Nausėdą) bus partijos, tad būtų gaila praleisti galimybę jau dabar patirti tikrų debatų skonį, neapsiribojant temomis pagal įsivaizduojamas ar konstitucines Prezidento galias. Išeiti iš biurokratinių 2050 metų ateities iliuzijų ribų ir lyderiams diskutuoti su aštriais, ir nepataikaujančiai užduodamais klausimais apie realias idėjas ir jų įgyvendinimo ribas, ir galimybes, tuo formuojant ir būsimos vyriausybės tikslus bei detalią programą“, – tęsė signataras.
„Neapsiriboti visų kalbančių galvų paradu, ne tik formalumais, bet ir turiniu. Tai sudėtinga, bet taip įsigyvendintų Respublika“, – rašydamas apie laukiančias diskusijas ir debatus, pridūrė A. Januška.
